aA
„Aš noriu išsitirti kraują – viską, ką galima, pilniausią kraujo tyrimą“ – dažnai gydytojų išgirstama frazė medicinos įstaigose. Ir gerai, jeigu ji nuskamba gydytojo kabinete, o ne kasoje ar laboratorijoje. Nes jokio pilniausio kraujo tyrimo, tinkančio visiems, nėra.
Valerijus Morozovas
© DELFI montažas

Apskritai, nėra jokio pilniausio tyrimo kraujo, kompiuterio, zondavimo, kuris parodytų viską ir tiktų visiems. Taip, visos klinikos, valstybės, laboratorijos tūri tyrimų programas, pritaikytas skirtingoms lytims, ir amžiaus grupėms. Bet taip pat ir visos, ar bent jau sąžiningos, pripažįsta, kad neįmanoma padaryti idealaus, visiems tinkančio, trafareto.

Tyrimai yra atliekami pagal indikacijas, net ir profilaktinio patikrinimo metu: moterims vieni, vaikams kiti, senjorams dar kitokie. Ir pastebėta, kad net taikant profilaktines patikros programas, didelė dalis pacientų, kuriems kažką „atranda“ visgi turi nusiskundimų. Ir paaiškėja, kad tas patikrinimas yra ne toks jau visai profilaktinis – yra nusiskundimų, kažkokio nerimo dėl konkrečių ligų, paveldimumo, ir vėl pradeda skirtis tyrimų apimtis.

Todėl manoma, kad 90 procentų diagnozės nustatome iš bendravimo: nusiskundimų ir ligos, šeimos istorijos – tad tyrimai atsiranda tik vėliau – po pokalbio su gydytoju. Taip, šiais laikas gydytojui labai sudėtinga konkuruoti dėl paciento pasitikėjimo jo žodžiu su laboratorijomis, tomografais, ciklotronais ir kitais „moderniais tyrimo metodais, padėsiančiais anksčiau diagnozuoti ligas“, kaip dažnai pasakoma iš tribūnos žiniasklaidai. Bet esminis to nuostabaus prietaiso ar tyrimo apibūdinantis žodis yra „padėsiantis“. O ne „pakeisiantis“ ar „atstosiantis“.

Profilaktika visada turi du neigiamus poveikius – kainą ir nerimą. Kuo daugiau tyrimų – tuo daugiau nerimo ir didesnė kaina. Jeigu dėl kainos gal ir galimas paties paciento apsprendimas: kiek nori tiek moka, tai dėl tyrimų sukeliamo nerimo – tiesioginė gydytojo atsakomybė. Kodėl?

Nes yra toks reiškinys kaip tyrimų kaskada: kuo daugiau tyrimų mes darome, tuo dar daugiau tyrimų mums prireikia. Yra tyrimų paklaidos. Yra klaidingai teigiami rezultatai: tada tyrimas rodo, kad yra kažkas negero, nors nieko negero nėra. Arba atvirkščiai – klaidingai neigiami rezultatai – kas dar baisiau. Pirmu atveju tiesiog padidės kaštai (papildomi tyrimai, konsultacijos, vizitai) ir padidės nerimas, o antruoju – nebus diagnozuojama liga, nors yra ir simptomai ir pakitimai, nes tyrimas turėjo paklaidą. Paklaida gali siekti 20 ar net 40 procentų, todėl pasitikėti tyrimais aklai negalime. Tokių tyrimų pavyzdžiu gali būti vėžio markeriai. O kodėl gi tokius tyrimus daro, jei jie taip nuklysta į šoną? Pasikartosiu – nes tyrimai yra skirti padėti diagnozuoti ar gydyti, o ne diagnozuoti.

O dar yra tyrimai, kurie visada kažką rodo. Dažniausiai jie yra brangūs, sunkiau prieinami. Geriausias pavyzdys – magnetinio rezonanso tyrimas. Visi, kam suskausta nugarą ar galvą žino – reikia atlikti „magnetą“. Ir ten visada radiologai kažką aprašo: galvoje – nelygūs skilveliai, kraujagyslių vingiuotumas; nugaroje – įplėšos ir prolabacijos – lyg koks poetiškas kraštovaizdžio aprašymas. Bet, svarbiausia, dažnai nieko su tais landšafto pokyčiais daryti nereikia. Bet tą galite nuspręsti tik kartu su gydytoju.

O dar yra toks reiškinys kaip epidemiologija – visi tyrimai jau yra atlikti, apskaičiuoti ir dažnis, ir paplitimas, ir rizika, ir nuspręsta, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ryškiausias pavyzdys – mikrobiologiniai tyrimai (pasėliai) ir antibiotikų pasirinkimas. Nereikia kaskart imti pasėlio ir laukti kelias dienas rezultatų, kai jau žinoma, kas dažniausiai sukelia vieną ar kitą ligą ir kaip gydyti. Bet pasėlis reikalingas, kai nepavyksta pasiekti rezultato, jį galimą atlikti tik tam tikromis sąlygomis, dažnai – kryptingai ieškant konkretaus sukėlėjo. O apie tai vėl sprendžia gydytojas.

O dar yra mada ir reklama. Ir vėl pavyzdys – vitaminų tyrimai. Niekas tiksliai nežino, ką parodo tie tyrimai, kokį jie tūri ryšį su klinika, realiu medžiagų trūkumu ar pertekliumi, prognozę, bet visi žino, kad vitamino D tyrimą reikia pasidaryti. Dažniausiai, nes, kaip ir magnetinį rezonansą, pasidarė kaimynas ir jam to vitamino trūko. Ar žinote, kad žmogus, pradėjęs prieš 20 metų vitamino D „epidemiją“ šiai dienai iš to vitamino uždirbo virš 25 milijonų amerikietiškų pinigų ir šiandien bando įrodyti, kad dinozaurai išmirę nuo būtent vitamino D trūkumo.

Nuliūdinsiu. Arba paprovokuosiu. Joks stebuklingas tyrimas neišspręs mūsų sveikatos problemų, jei mes patys nieko nedarysime. Nereikia daryti vitamino D, jei jums jo neskyrė gydytojas. Vitaminą D reikia visiems vartoti nuo pirmos gyvenimo dienos. Kaip ir nereikia daryti magnetinio rezonanso, jei jums tiesiog skauda nugarą – reikia mesti svorį ir pradėti mankštintis. Kaip ir nereikia daryti kasmet cholesterolio, jei jūs nežadate nustoti valgyti, ar pradėti vartoti vaistų. Ir nutukusiems nereikia liūdėti neradus nieko blogo tyrimuose – nes tai reiškia, kad reikia tik mažiau valgyti ir daugiau judėti. Bet ir apsidžiaugti, kad vėžio žymenys normoje, nereikia – vis tiek reikia mesti rūkyti ir toliau atlikti profilaktiką.

Taip, teisingai perskaitėte – profilaktiką. Tai yra kasmet atlikti tuos tyrimus, dėl kurių jūs sutarėte su savo gydytoju. Ir ne tik kraujo ar šlapimo (jie dažniausiai parodo funkcijos sutrikimus), bet ir rentgeno ar echoskopiją (kurie parodo anatominius pokyčius), ir tik po pokalbio su gydytoju ir jūsų ar jūsų vaiko apžiūros (tada ir yra apsisprendžiama dėl tyrimų apimties). Ir būtinai gydytojo pasiteirauti, ar nereikėtų atlikti dar kokio tyrimo, nes valstybė turi tik jau minėtus, kartais netobulus trafaretus. Ir gal sutarsite, kad reikalingi yra ir vitamino D tyrimai (neišnešiotam vaikui, ilgai vaiką maitinant vien krūtimi), arba vėžio žymenys (jei yra šeiminė vėžio istorija).

Todėl noriu palinkėti neieškoti „pilniausio kraujo tyrimo“, o ateiti pas gydytoją, kuriuo pasitikite, pilnavertei konsultacijai. Ir, kad ji būtų pilnavertė, išsakyti visas savo baimes bei lūkesčius. Ir tik tada atlikti tyrimus. Tas tyrimas ir bus „pilniausias“.

O kolegoms noriu palinkėti ne tik klausinėti, bet ir įsiklausyti į pacientą. Ir padaryti tiek, kiek reikia pacientui, o ne kiek numato trafaretai. Ir svarbiausia – nedaryti tyrimų, kurių nežadame komentuoti, arba kurių nesuprantame. Idant nepakenktume.

Geros Jums sveikatos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(144 žmonės įvertino)
4.3472

Senjorė ligoninėje pagalbos nerado: lūžusią ranką gydosi žolelėmis (74)

Ar gydo varnalėšo s lapas lūžusį ir kreivai suaugantį kaulą? Tą dabar ir bando išsiaiškinti...

Įspėja dėl itin aukštos UV spinduliuotės: ypač susirūpinti turėtų vilniečiai gydytojų patarimai (6)

Meteorologai trečiadienį ne tik daug kur Lietuvoje prognozuoja 30 o C, bet ir įspėja dėl...

Į ligoninę per karščius geriau nepakliūti: po operacijos gali laukti tikras sveikatos išbandymas (18)

Lietuvai neįprasti karščiai ne tik privertė pasijusti it kokioje Turkijoje, tačiau ir...

Veryga užsimojo parduotuvėse paslėpti cigaretes: greitai vietoje pakelių gali likti tik užrašas (261)

Siekiant mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, sveikatos apsaugos...

Pokyčiai artėja: Seimas uždegė žalią šviesą Kepenio sveikatinimo programai (345)

Antradienį Seime svarstymui pristatytos parlamentaro Dainiaus Kepenio Sveikatos tausojimo ir...

Top naujienos

Į Lietuvą iš Ispanijos narkotikai keliavo pagal gerai apgalvotą schemą

Narkotikų kelias iš Ispanijos į Lietuvą buvo gerai suplanuotas. Vieni gaujos nariai rūpinosi...

Derybos dėl koalicijos finišo gali ir nepasiekti: Kirkilas nusileisti nežada papildyta 11:27 val. (30)

Socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas nėra toks tikras, kad ketvirtadienį pavyks susitarti...

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją (344)

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms...

Rusija skelbia, kad Sibire sulaikė nusikalstamos grupuotės narius: minima ir Lietuva (1)

Rusijos federalinė saugumo tarnyba ( FSB ) ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią...

Europoje – pragariška karščio banga, bet bus tik blogiau (17)

Alinantis karštis dusina dalį Europos. Jau pagerintas ne vienas karščio rekordas, o artimiausiu...

Schema: ko reikia gerovės valstybei pagal ekonomistą Raimondą Kuodį (171)

Už gerovės valstybės mažinimą pasisakantieji nelabai suvokia šiuolaikinių rizikų masto ir...

Tik penktadalis mamų pragyvena iš savo verslo: keturis vaikus auginanti verslininkė patarė, kokių klaidų nedaryti

Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė – keturių vaikų mama ir tinklalapio „ Versli mama...

Linas Kojala. Kas lemia prezidentų sėkmę rinkimuose? (34)

Harry Trumanas į 1952 metų JAV prezidento rinkimus žengė be didelio optimizmo. Tūkstančius...

Dėl klimato kaitos į Europą jau atkeliavo gigantiškos vapsvos žudikės (1)

Anglijoje pastebėtos siaubą ir net pavojų gyvybei keliančios azijietiškos vapsvos gigantės,...

Rusijoje lėktuvas nuriedėjo nuo tako, rėžėsi į pastatą ir užsidegė keleivis užfiksavo nelaimės momentą (156)

Rusijos Sibiro pietrytinėje Buriatijos respublikoje ketvirtadienį leisdamasis nuriedėjo nuo tako ir...