Pradėjo sirgti maždaug 43 metų
Laidoje dalyvavusi V. Mickuvienė pasakojo, jog maždaug prieš 25 metus, kai buvo neseniai pagimdžiusi, lankėsi pas ginekologę, kuri atliko krūtų apčiuopą. Tuomet gydytoja pasakė, kad krūtinėje yra guzeliai, dėl to pacientei reikia nuolat profilaktiškai tikrintis.
„Taip ir tikrinausi, kartais per penkerius metus vieną kartą, kartais per 3 metus vieną kartą. Vėliau liepdavo kasmet. Būdama 48 metų poliklinikoje per vieną patikrinimą, echoskopijos metu man aptiko auglį. Vėliau nustatė 3 krūties vėžio stadiją, po biopsijos gydytojai pasakė, kad liga galėjo atsirasti prieš 5 metus. Tai reiškia, kad galėjau pradėti sirgti maždaug 43 metų“, – pasakojo V. Mickuvienė.
Tačiau simptomus moteris pradėjo jausti tik likus vos keliems mėnesius iki diagnozės.
„Jaučiau skausmą ir diskomfortą pažastyje. Žinoma, nė negalvojau apie krūties vėžį. Galvojau, kad man skauda nuo liemenėlėje esančių lankelių. Iš visų liemenėlių išsitraukiau tuos lankelius ir gyvenau toliau“, – apie tai, kaip gyveno prieš diagnozę, pasakojo pašnekovė.
Pacientei buvo taikyta chemoterapija, operacija ir radioterapija. Gydymas užtruko metus ir baigėsi prieš 2,5 metų.
„Pagal gydytojų išvadas dabar esu sveika“, – sakė V. Mickuvienė.
Vienas mažiausių mirtingumo rodiklių nuo krūties vėžio pasaulyje
Pasak prof. V. Ostapenko, krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje. Tačiau, pagal naujausius duomenis, mirtingumas nuo šios ligos vienas mažiausių pasaulyje.
„Anksčiau negalėdavome pasigirti mūsų pasiekimais, sakydavome, kad jie nėra optimalūs. Dabar tai yra tarptautinės organizacijos „Globacan“ duomenys, pagal 2021 metų rezultatus Lietuva pateko į ketvertuką pasaulio šalių, kuriose mirtingumas dėl krūties vėžio mažiausias“, – sakė pašnekovas.
Gydytojai paskaičiavo, ką tai reiškia Lietuvai – tai maždaug 550 išgelbėtų Lietuvos moterų gyvybių kasmet.
Profesoriaus teigimu, didelė tikimybė, kad prieš tai pačios Lietuvos duomenys tiesiog buvo neteisingai skaičiuojami. Be to, pagerėjo ir pačių gydytojų kvalifikacija.
„Tikriausiai problemos buvo su paskaičiavimais. Turėdavome senesnius duomenis, o dabar buvo vertinami naujesni duomenys nuo maždaug 2014 metų. [...] Taip pat rezultatai pagerėjo dėl gydytojų kvalifikacijos ir dėl priemonių, kurias galime naudoti, vaistų. Dėl viso to yra papildomos išgelbėtos gyvybės. Tai nepaprastai svarbu“, – laidoje kalbėjo gydytojas ir pridūrė, kad itin svarbus yra ir dalyvavimas prevencinėse programose.
Pasak profesoriaus, yra ir kelios kitos naujienos, kurios tikrai svarbios Lietuvos moterims.
„Kiekvienai moteriai krūties vėžio gydymas yra individualizuotas, tačiau anksčiau jis nebuvo pagrįstas moksliniais tyrimais, tik histologiniu atsaku. Neretai gydymas būdavo perteklinis, kartais skirdavome chemoterapiją, kai jos būdavo galima neskirti. Šiuo metu situacija pasikeitė, nes pradėtas kompensuoti „Prosigna“ tyrimas. Dabar galime tiksliai pasakyti, ar pacientei reikalingas chemoterapinis gydymas, ar galima to išvengti“, – naujienomis dalinosi pašnekovas.
Pacientėms kompensuos implantus
Dar viena gera naujiena yra implantų kompensacija.
„To buvo ilgai laukta. Lietuvoje per metus krūties vėžiu suserga maždaug 1800 moterų ir 70 proc. moterų išsaugojamos krūtys. Tačiau kitoms atliekamos didesnės operacijos. Jau šiemet spėjome atlikti kelias operacijas ir pasinaudoti valstybės kompensacija implantams“, – sakė prof. V. Ostapenko.
V. Mickuvienei su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais tenka bendrauti itin dažnai – jau kurį laiką ji subūrusi bendruomenę „Vėžys ne sloga“, kurioje dalijamasi bendra patirtimi. Pasak V. Mickuvienės, krūties implantų kompensacija pacientėms reiškia labai daug.
„Šia liga serga ir jaunos moterys, mano grupėje labai daug 30-mečių jaunų mamų, kurioms gyvenimas dar priešakyje. Ši liga ne tik fiziškai, psichologiškai sunki, bet ir finansiškai. Pajamos nuo ligos tikrai nepadidėja, o išlaidos akivaizdžiai padidėja. Kompensacija bus tikrai labai gera valstybės dovana“, – sakė pašnekovė.
Pastebi, kad profilaktinės programos turėtų prasidėti anksčiau
V. Mickuvienė pastebi, kad profilaktinės programos turėtų prasidėti anksčiau nei nuo 50 metų.
„Man vėžį nustatė 48 metų ir, jei būčiau ėjusi tik pagal profilaktikos programą, greičiausiai man jau būtų buvusi diagnozuota 4 stadija. Ką aš matau grupėje, kur yra 3,5 tūkstančio žmonių, tai yra tikrai labai jaunos moterys. Profilaktinės programos būtų per vėlu net nuo 45 metų. Norėčiau ir, manau, kitos moterys norėtų, kad būtų profilaktinė programa bent nuo 40 metų“, – sakė pašnekovė.
Karantino metu dauguma profilaktinių programų buvo išvis sustabdyta. Profesoriaus teigimu, dabar jau visas pasaulis stebi vis daugiau uždelstų vėžio atvejų.
„Manau, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir beveik viso pasaulio problema. Visi konstatuoja tą patį faktą, kad žmonės dėl koronaviruso nustojo lankytis prevencinėse programose ir pas gydytojus. Visi pastebi daugiau išplitusių vėžio atvejų nei anksčiau. Tai pasinaudodamas proga noriu nuraminti klausytojus, kad gydytojai tikrai užtikrina saugumą ir reikia dalyvauti šiuose programose.
Jei aptinkamas jau pažengęs vėžys, gydymo rezultatai ne visada būna optimalūs, pats gydymas būna kitoks. Jei liga nustatoma jos pradžioje, atliekamas nedidelės apimties chirurginis, spindulinis gydymas, taip pat gydymas vaistais. Kai nustatomas išplitęs vėžys, reikia didesnių operacijų, didelių finansinių išlaidų valstybei, daug rūpesčio pacientams ir artimiesiems, o gydymas ne visada duoda norimus rezultatus“, – sakė prof. V. Ostapenko.
Deja, nors profilaktinės patikros visiškai nemokamos, toli gražu ne visa tikslinė grupė į jas ateina. Gydytojas pastebi, kad viena iš priežasčių gali būti ta, jog kai kurios moterys gyvena provincijoje, joms sunku atvažiuoti į miestus: „Užsienyje taikomas kitas modelis – yra mobilūs autobusiukai, kur jam atvažiavus galima pasitikrinti. Galbūt tai galėtų padėti pasiekti daugiau moterų ir Lietuvoje.“
Dėl darbuotojų trūkumo prireikia savanorių pagalbos
V. Mickuvienė pasakoja, kad dėl darbuotojų trūkumo jai teko savanoriauti Nacionalinio vėžio instituto registratūroje, kurioje padėjo registratorėms.
„Savanoriavau pusę metų vėžio institute ir galiu pasakyti, ką matau iš pacientės pusės. Tikrai yra labai didelis gydytojų trūkumas. Tie, kurie dirba, turi labai didelius krūvius, tenka laukti 3-4 mėnesius, o atėjus prie kabineto tenka laukti dar 3 valandas. Mes tą situaciją žinome ir jau esame susitaikę. Bet tikrai labai norėtųsi, kad gydytojų būtų daugiau. Registratūroje taip pat trūksta žmonių, darbuotojoms tenka dirbti ir po darbo valandų. Mačiau, kaip vyksta registracijos, pasakoma, kad nėra vietų, paskambinkite po mėnesio, vėliau dar po mėnesio. Tikrai labai trūksta ir gydytojų, ir pačių darbuotojų. Manau, kad mes, pacientai, galime atsidėkoti tai įstaigai, kuri mums padėjo, savo savanoryste“, – sakė pašnekovė.
Taip pat moteris pastebi, kad po gydymo norėtųsi išsamesnių tyrimų, nes onkologinė liga yra neprognozuojama.
„Prieš kelias savaites iš mūsų bendruomenės išėjo moteris, kurią prieš 3 savaites mačiau visiškai sveiką. Per kelias savaites po gydymo metastazės galvoje ją „suvalgė“. Ir jai nebuvo atliktas joks tyrimas, nei kompiuterinė tomografija, nei magnetinis rezonansas. O galvos jai net neskaudėjo. Dėl to norisi, kad tokie atvejai nebūtų praleisti pro pirštus“, – sakė V. Mickuvienė.
Profilaktinės programos metu aptinkamas vėžys, kuris dar neturi simptomų
Profesorius priminė, kad nemokama profilaktinė programa dėl krūties vėžio atliekama nuo 50 iki 69 metų. Dėl jos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Taip pat gydytojas priminė ir pirmuosius krūties vėžio simptomus.
„Prevencinėse programose nustatomas auglys būna iki 8 mm, tai yra labai mažas, jis neturi jokių simptomų. Jis nustatomas tik gydytojų, kai atliekami tyrimai. Pačiai moteriai reikia atkreipti dėmesį, jei krūtyje atsiranda neskausmingas guzelis, pasikeičia krūties forma, spenelis įtrūksta, atsiranda žaizdelė, padidėja limfmazgiai pažastyje. Dažniausiai skausmas krūtyje jaunoms moterims nereiškia vėžio. Tai dažniausiai yra hormoninių pokyčių simptomas. Tačiau bet kuriuo atveju, jei moteriai neramu, ji gali kreiptis ir pasitikrinti“, – patarė gydytojas.
