Kaip tai įvardijo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, „nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusi tvarka, leidžianti slaptiems pirkėjams lankytis vaistinėse, jiems dar net nepradėjus savo darbo, jau atskleidė vaistinių veiklos ydas, kurios kaupėsi ir buvo nesprendžiamos daugelį metų. Išryškėjo tai, kad dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti“.

Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pripažįsta, kad iki lapkričio 1 d. būdavo atvejų, kai vaistininkas išduodavo vaistus be recepto ir priduria, kad su ministerija kalbamasi, kaip būtų galima išplėsti vaistininko funkcijas, kad žmonėms nereikėtų itin dažnai keliauti pas šeimos gydytojus dėl jiems reikalingų vaistų.

Pacientai – pasimetę ir pikti

„Šiandien vaistinėje manęs paprašė recepto už NaCI 0,9 %. Tai vandens ir druskos tirpalas, kurį daugelis naudoja buityje (buitinės inhaliacijos vaikams, nosies plovimas sergant sloga ir t.t.). Dabar, norint gauti šio vandens, reikės eiti pas gydytojus recepto? Vandeniui?! Prašau sureaguoti į šią problemą, nes ji bus tikrai aktuali daugeliui šeimų. Įsakas įsigaliojo nuo 11 01 d., tad viskas dar labai nauja“, - DELFI skundėsi skaitytoja Reda.

Panašiai į „naujovę“ sureagavo ir Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.

„Ko pageidaujate?“, klausia. „X vaisto“, sakau (kurį jau dešimt metų kartkartėmis naudoju nuo refliukso), „ir Y vaisto“ (nuo stiprių migrenos priepuolių). „O receptą turite?“. Pasirodo - abu vaistai tapo receptiniai.

Gydytoją surasti, kad išrašytų receptą, tokiu paros metu nerealu - nebent kviesčiau greitąją. Ko daryti dėl suprantamų priežasčių nenoriu. Nežinau, ar ir rytoj sugebėsiu pas gydytoją patekti - nuo ryto Seimo posėdis, užsirašyti reikia gerokai iš anksto. Ir čia kalba eina ne apie specializuotus vaistus nuo egzotinių ligų. Apie kasdienybės iššūkius ir jų palengvinimą. Ir atrodytų, tarsi gydytojai turėtų pernelyg mažai darbo, o eilės Lietuvoje per trumpos - tai Veryga nusprendė medikams paįvairinti gyvenimą.

Papildymas: kaip supratau iš komentarų, buvo ne pakeisti receptinių/nereceptinių vaistų sąrašai, bet sugriežtinta receptinių vaistų pardavimo priežiūra.

Rezultatas - tas pats: chaosas, nepatogumai, skausmas. Anksčiau vaistininkai sveiku protu nuspręsdavo, kada ir kam kasdienius vaistus galima parduoti. Ir patikėkit, niekas nemirė nuo be recepto nupirkto X vaisto perdozavimo“, - feisbuke rašė konservatorius, negailėdamas kritikos A. Verygai.

Parlamentaras socialinėje paskyroje ne tik pasidalino nuotrauka, kurioje ministro veidą „puošia“ užrašas „out“ (ang. „lauk“), tačiau ir pasiūlė jam atsistatydinti.

„Atsistatydink, Aurelijau Veryga. Nebvark, kaip sakė žemaitis. Ir kitų nebevargink“, - rašė jis.

Kaltina vaistininkus

„Suprantama, kad žmonės dabar jaučiasi pasimetę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka, tačiau iš tiesų, tiesiog farmacijos specialistai, bijodami sankcijų, pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Deja, ministro teigimu, šioje situacijoje labiausiai nukentėjo Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad perka receptinius vaistus be recepto, nors jo reikia. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jei vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.

SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, tik gydytojas, o ne vaistininkas ar, juolab, pats žmogus, gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai jam reikalingi.

„Jau tapo įprasta, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, tad pacientams reikėtų suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinius vaistus, juos turi paskirti ir receptą išrašyti gydytojas. Šiuo metu farmacijos specialistas gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą“, – sako G. Krukienė.

Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), vadovaudamasi europiniais kriterijais, įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.

Tuo tarpu VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė sako, kad dar nė vienoje vaistinėje nesilankė nė vienas slaptas pirkėjas, t. y. nebuvo atliktas kontrolinis pirkimas.

„Jie atliekami tik gavus skundus arba kitos institucijos pavedimą ar prašymą patikrinti konkrečius atvejus. Tačiau jau teko girdėti, kad vienoje ar kitoje vaistinėje neva lankėsi slapti pirkėjai ir prie kasos išrašė baudas bei liepė susimokėti. Tačiau reikėtų žinoti, kad prie kasos mokėti baudų nereikėjo ir nereikės, nes tam yra veikianti sistema, o tie, kas prašo tai daryti, tikėtina, yra apsimetėliai ir nori pasipelnyti. Todėl kviečiame būti budriais ir vaistines bei visus jų darbuotojus“, – teigia D. Leleckaitė.

Be to, ministro A. Verygos teigimu, yra peržiūrimos esamos tvarkos, kaip kai kuriais atvejais būtų galima sušvelninti reikalavimus.

„Pavyzdžiui, artimiausiu metu, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje planuojama įdiegti naujovę – šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiems arba nekompensuojamiems vaistams. Žinoma, visais atvejais yra ir bus laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje“, – sako ministras A. Veryga.

Todėl SAM labai prašo žmonių ir medikų supratingumo ir kantrybės, o vaistinių ir jų darbuotojų – objektyviai paaiškinti, kodėl tokie pokyčiai įvyko, ir nesiųsti pacientų pas ministrą. Jei nutinka pacientams tokių atvejų, kad yra kreipiami iš vaistinių kitur išsiaiškinti ir jiems nesuteikiama reikiama informacija, farmacinė paslauga, nepasiūlomi alternatyvūs vaistai, raginame netylėti ir parnešti nemokamu telefonu 8 800 73568 VVKT apie tokius atvejus arba šiai institucijai pranešti el. paštu.

Ieškoma būdų pagerinti situaciją

Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad negalima prisiimti atsakomybės už kiekvieno vaistininko, kuris po magistro studijų gavęs licenciją būti vaistininku, prisiima asmeninę atsakomybę parduoti vaistą, ar ne.

„Taip, iki lapkričio 1 d. būdavo atvejų, kai vaistininkas išduodavo vaistus be recepto. Nuo šiol sveikatos specialistai vengia to daryti, nes bijo būti nubausti ir gauti piniginę baudą. Kalbame su bendruomene, kaip rasti sprendimą, bendradarbiaujame su Sveikatos apsaugos ministerija ir raginame žmones kreiptis į Vaistų kontrolės tarnybą jeigu kyla klausimų. Bei džiaugiamės, kad ministerija jau parengė pasiūlymą, jog išskirtiniais atvejais vaistą būtų galima parduoti ne 7, o iki 30 dienų laikotarpiui“, - DELFI sakė ji.

Pašnekovė paaiškino, kad šiuo metu vyksta dialogas su Sveikatos apsaugos ministerija, kaip būtų galima išplėsti vaistininkų funkcijas, ir vienas iš ministerijos jau pasiūlytų dalykų yra išimtinais atvejais suteikti galimybę vaistininkui išduoti ne savaitei, o mėnesiui receptinį vaistą be recepto.
„Nes puikiai visi supranta, kad savaitės gali būti per mažai patekti pas savo gydytoją ir gauti receptą. Tikimės, kad bus ieškoma ir daugiau galimybių ir vaistininkai, bendradarbiaudami su gydytojais, galės prisidėti prie to, kad atitinkamus vaistus pacientai galėtų gauti laiku“, - pridūrė ji.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjas Liudas Ivanauskas situaciją vadina absurdiška.

„Situacija absurdiška, vaistininkai tikrai žino, kad daugelis vaistų, paaiškinus, kokiais kiekiais vartoti, nepakenks žmogui, tačiau teisiškai gamintojai vaistą įrašę kaip receptinį. Aš ir pats parduodamas kalio chloridą nejausčiau moralinės žalos ir palaikau vaistininkus, tačiau tokia situacija toliau negali būti, turi būti sutvarkyta teisiškai, nes joks išsilavinęs vaistininkas dėl tokio mažmožio nenorės prarasti licencijos ar gauti šimtus eurų siekiančios baudos. Jeigu parduotų antibiotikus be recepto, tai jau blogai ir žinau, kad tikrai neparduoda, bet yra daugybė vadinamų receptiniais, bet vaistų, kurie normalu, kad būdavo parduodami be jo, nes vaistininkas žino, kokia jų sudėtis“, - sakė jis.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga feisbuke pridūrė, ką reikėtų ir kas bus daroma.

„Siekiant palengvinti situaciją pacientams, artimiausiu metu, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje planuojama įdiegti naujovę – šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiems arba nekompensuojamiems vaistams. Planuojame ir daugiau naujovių, pavyzdžiui, kad receptinius vaistus būtų galima įsigyti internetu, turint e. receptą.
Todėl labai prašome žmonių ir medikų supratingumo bei kantrybės, o vaistinių ir jų darbuotojų – objektyviai be emocijų paaiškinti, kodėl tokie pokyčiai įvyko, ir nesiųsti pacientų pas Verygą, Premjerą ar kitus politikus prašyti receptų (sulaukiame daug žinių, kad taip yra daroma)“, - rašė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1761)