Vaistininkai jaučiasi nuvertinami

Kaip DELFI pasakojo Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis, šiuo metu vaistininkai turi 36 val. darbo savaitę (4 valandomis trumpesnę nei įprasta) ir 35 dienų (vietoj įprastų 28) atostogas.

Nacionalinė vaistų prekybos ir Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją siūlydamos šias lengvatas panaikinti, kadangi šiuo metu pavojingos darbo sąlygos, pagal įstatymus suteikiančios tokias lengvatas, likusios tik pavienėse vaistinėse, kuriose vaistai gaminami vietoje. Prieš svarstydama pasiūlymą, ministerija savo ruožtu kreipėsi į vaistininkų organizacijas, klausdama jų nuomonės.

Anot vaistininkų, ši žinia jiems – paskutinis lašas, verčiantis mąstyti apie emigraciją. „Šie žmonės yra aukšto lygio specialistai, jų atlyginimas vidutinis – apie 2000-2500 litų, o darbas labai atsakingas, žinių reikia daug. Apie emigraciją galvoja jau net vyresnio amžiaus vaistininkai, nes ten visai kitoks požiūris į vaistininkus, kitos darbo sąlygos. Dabar vaistininkas, be to, kad konsultuoja ir kaip vaistininkas, ir kaip psichologas, dar turi pildyti visus čekius kompensuojamiems vaistams, o tai užtrunka, nes jeigu jis suklysta, pinigai išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Iš esmės vaistininkas neretai neturi nė minutės atokvėpio, ypač miestuose“, - tikino Ž. Mineikis.

G. Pranckevičiaus teigimu, vaistininkas per dieną aptarnauja apie šimtą pacientų, kitą kartą – ir daugiau. Jis yra galutinis sprendžiamasis balsas dėl išrašyto vaisto, turi patikrinti dozę, vaistų suderinamumą. Taigi jis, kaip ir gydytojas, tiesiogiai dirba su pacientu, taigi patiria didžiulį emocinį krūvį.

„O jei vaistininkas dirba prie ligoninės, kur ateina žmonės, ką tik paguldę savo artimuosius, gauna dar didesnį krūvį, nes klientai neretai būna pilni neigiamų emocijų. Sugrįžus į namus kokią valandą nesinori kalbėtis su niekuo. Taigi tai yra tam tikra įtampa, tam tikras krūvis, kurį reikia kompensuoti poilsiu. Nuo to, ar vaistininkas gerai atliks savo darbą, ar jis nesuklys, priklauso pacientų saugumas. Todėl Vaistininkų sąjunga, gavusi užklausimą, taip ir atsakė – darbo savaitės pailginimas ir atostogų sutrumpinimas kelia pavojų pacientų saugumui“, - teigė pašnekovas.

Savitarnos skyriuose vaistininku tampa pats žmogus

Anot vaistininko, toks pasiūlymas naudingas didžiųjų tinklų darbdaviams, kadangi leistų taupyti mažinant etatų skaičių. Tai esą padidintų jų pelną milijoninėmis sumomis.

„Kai pailgėja darbo laikas, automatiškai reikia mažiau darbuotojų. Dabar, ypač nedideliuose miesteliuose, kai kurios vaistinės netgi turi samdyti žmogų, jei vaistininkas išeina atostogų, nes nėra kam jį pakeisti. O juk didiesiems tinklams reikia kažkaip kompensuoti mažus vaistų antkainius. Taigi verslo atžvilgiu veikiama labai teisingai, bet sveikatos požiūriu – pavojingai. Atėmus iš vaistininkų paskutines lengvatas, jaunimas visai nebenorės dirbti. Jau ir šiandien koks trečdalis kurso, vos tik baigia studijas, iškart išvažiuoja dirbti vaistininkais Prancūzijoje, Anglijoje ar kur kitur. Jie ten kitaip vertinami, ne taip, kaip Lietuvoje, kur Laisvosios rinkos institutas juos vadina vaistų pardavėjais.

Ir iš tiesų, niekas nežino, kas už prekystalio stovi – konsultantas, farmakotechnikas, iš esmės ruoštas tik vaistų gamybai, ar žmogus, baigęs medicinos universitetą. Yra vaistinių, kuriose nėra nė vieno vaistininko, jis nepilnu etatu įdarbintas tik formaliai. Nueikite į savitarnos skyrius, paprašykite konsultacijos ir pasidomėkite, kas konsultuos. Kaune bent jau konsultuoja studentai. O juk savitarnos skyriuose išdėlioti visi vaistai, kuriems nereikia recepto. Jūs pasiimsite tris vaistus nuo peršalimo, kuriuose yra paracetamolio, kurio perdozuoti pavojinga sveikatai, ir kasininkė, mušdama čekį, dėl to nesuks galvos. Pas mane kartą atėjo žmogus su trimis tokio pat veikimo vaistais ir klausė, kaip juos vartoti – kartu ar atskirai. Jos visus jis nusipirko savitarnoje“, - pasakojo G. Pranckevičius.

Anot jo, kai kuriose šalyse receptinį vaistą turi teisę parduoti tik tikras vaistininkas. Dar kitur paklausia, ar perkant vaistus reikalinga vaistininko konsultacija. Lietuvoje tokia konsultacija įmanoma ne visur.

„Farmakotechninkai taip pat neblogai atlieka savo darbą, tačiau farmakotechnikas tikrai negali tikrinti ir konsultuoti gydytojo, tik vaistininkas pagal savo išsilavinimą gali stovėti viename lygyje su gydytoju. Bent jau kažkokia subordinacija turėtų būti“, - įsitikinęs vaistininkas.

Sprendimas dėl vaistininkų kvalifikacijos atidėtas

Anot vaistininkų, nuo 2016 m. Lietuva turėtų ratifikuoti ES direktyvą, pagal kurią farmakotechnikas negalėtų dirbti savarankiškai be vaistininko. Tačiau vaistininkų per metus paruošiama tik apie 50, o vaistinių Lietuvoje labai daug.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad komitete svarstomas tik klausimas, ar galima ir toliau leisti farmakotechnikui dirbti ir kokiu statusu – ar tik prižiūrint vaistininkui, nuo kada turėtų įsigalioti griežtesni reikalavimai ir pan. „Darbo krūvis – ne mūsų komiteto kompetencija, bet mano asmeninė nuomonė būtų tokia, kad vaistininkai, kaip ir visi kiti, turėtų dirbti normaliu krūviu, kaip ir visi žmonės, ir jokių išimčių neturėtų būti“, - įsitikinęs parlamentaras.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė teigė, kad siūlymas didinti vaistininkų darbo krūvį kaip tik susijęs su Farmacijos įstatymo pataisa, apibrėžiančia farmakotechniko kompetencijas. Anot pašnekovės, šio klausimo svarstymas kol kas atidėtas, tad vaistinių savininkai palikti nežinioje.

„Jei farmakotechnikui būtų uždrausta dirbti savarankiškai, reikėtų daugiau vaistininkų, o žinant, kiek jų yra, galėtų taip atsitikti, kad jų trūktų. Todėl mūsų siūlymas ėjo lygiagrečiai su Farmacijos įstatymo pataisa. Kita vertus, direktyvoje nėra griežtai įvardijama, kokios profesijos atstovas gali dirbti vaistinėje, tik nurodoma, kad vaistininkų kvalifikacija pripažįstama kitose šalyse, jeigu jie yra tinkamai parengti, ir išvardijami jiems keliami reikalavimai“, - teigė pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)