aA
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 15 proc. porų negali natūraliu būdu susilaukti palikuonių. Ir, nors šalyje veikia puikūs vaisingumo gydymo centrai, dažnai pagalbos tokios poros kreipiasi ne į juos, bet į kitų šalių klinikas.
Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas
© Shutterstock

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad medicininį turizmą skatina prieš 5 metus priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įteisintas amžinas embrionų saugojimas. Prievolė susimokėti už tą saugojimą palikta poroms, kurios pasinaudoja galimybe tokiu būdu pratęsti savo šeimą.

Kaip sakė Seimo pirmininkė, ši nuostata nepagrįsta moksliniais tyrimais ir neatitinka pažangiose šalyse taikomos vaisingumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo paslaugų praktikos. Todėl siūloma tai keisti. Taigi Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas įstatymo pakeitimo projektas.

Mokėjimo bando išvengti donuodami

„Valstybė imperatyviai įpareigoja poras naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, nepriklausomai nuo tų porų ideologinių pažiūrų, ir iš savo pusės visiškai neprisideda prie jų išlaidų padengimo.

Embrionų saugojimas atliekamas tik pačių pacientų lėšomis ir tai tikrai skatina mūsų piliečių medicininį turizmą į užsienio šalis, kuriose reguliavimas yra kitoks, nes tik Lietuvoje galioja nuostata dėl amžino saugojimo.

Dar blogiau, kad nevaisingumą išgyvenantys asmenys visai nesikreipia medicininės pagalbos“, – pastebėjo įstatymo pakeitimo projektą pristačiusi V. Čmilytė-Nielsen.

Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen
© DELFI / Julius Kalinskas

Seimo pirmininkės vertinimu, amžinas embrionų saugojimas diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą.

„Neretai poros donaciją grindžia ne noru padėti poroms, tai daro ne dėl altruizmo, kaip turėtų būti iš esmės, o tiesiog matydamos, kad tai yra vienintelė galimybė išvengti priverstinio amžino embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Siūlo palikti pasirinkimo laisvę

Įstatymo pakeitimo projekto autoriai siūlo nustatyti, kad embrionai pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią jų lėšomis galėtų būti saugomi sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent pora yra pareiškusi valią ilgesniam embrionų saugojimo terminui. Pasibaigus šiam terminui, embrionų saugojimas galėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis.

Vaisingumo problemas daug porų galėtų spręsti ir Lietuvoje: paaiškino, kodėl verčiau pagalbos ieško svetur
© Shutterstock

Be to, siūloma didinti valstybės finansavimą, pastoti negalinčių asmenų gydymui.

„Siūlymas yra labai lankstus. Jis palieka daug erdvės poroms apsispręsti, bet nuimama amžinoji prievolė, kuri yra nepamatuota ir neracionali“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Diskriminuoja pagal amžių

Seimo pirmininkė pateikė pasiūlymą ir dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugų tiekimo.

Šiuo metu įstatyme numatytas amžiaus ribojimas nuo 14 metų užkerta kelią jaunesniems pacientams gauti reikiamą pagalbą ir, anot politikės, pasmerkia juos galbūt niekada nesusilaukti vaikų.

„Turint galvoje, kokie dabar yra medicinos pasiekimai, nederėtų įstatymo leidėjui taip apriboti galimybę išsaugoti vaisingumą jaunesniems žmonėms. Projekte siūlome suteikti teisę išsaugoti vaisingumą asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Jeigu esama sveikatos būklė, paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens reprodukcinės sveikatos ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas, saugikliai yra sudėti.

Bet akivaizdu, kad kai kuriems pacientams, onkologiniams pacientams, kurie gauna gydymą, tai yra labai svarbus klausimas. Jis yra skaudus, jautrus ir mes kviečiame kolegas į tai atsižvelgti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Bijo, kad sumažėtų embrionų donorystė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga abejojo, ar reikėjo abu pasiūlymus sudėti į vieną. Esą antrajam jis ir pats būtų linkęs pritarti.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Andrius Ufartas

„Iš tiesų, jeigu sveikatos mokslas leidžia išsaugoti vaisingumą žmonėms, kurie suserga tam tikromis onkologinėmis ligomis, nelabai būtų logika tai riboti.

Bet jūs tai sudėjote į vieną vietą kartu su dalykais, kurie kels diskusijų ir kuriems, manau, bus kas nepritars dėl tam tikrų įsitikinimų, dėl žmogaus gyvybės vertinimo, nes jūs žinote, kad žmonės skirtingai vertina, kada ta gyvybė prasideda ir nuo kada ji gerbtina.

Aš išgirdau argumentus, kurie yra ne medicininiai. Aš išgirdau finansinį argumentą, kad embrionų saugojimas kainuoja.

Jeigu tai yra finansinis argumentas ar problema, gal tai reikėtų spręsti finansiškai, ne biologiškai, ne kažką sunaikinant, bet užtikrinant šeimoms tą naštos nuėmimą“, – posėdyje siūlė A. Veryga.

Politikas nusistebėjo ir argumentu dėl embrionų donorystės: „Jeigu tai bet kokiu atveju sugeneruoja galimybę donuoti, ar tikrai yra didelis skirtumas, dėl ko žmonės taip apsisprendžia.

Ar tiems, kurie gauna tą embrioną, gali susilaukti vaikų, ką nors tai keičia? Ar kaip tik neatsitiks tokia situacija, kad tų donorų nebeatsiras? Dabar jie natūraliai atsiranda, nes yra imperatyvas saugoti. O vėliau gali visokių turbūt susiklostyti situacijų“.

Atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką

V. Čmilytė-Nielsen į tai atsakė, atkreipdama dėmesį į galiojančią tvarką kitose valstybėse.

„Kaip minėjau, Lietuva yra unikali šalis pasaulyje, kurioje įteisintas amžinasis embrionų saugojimas. Nemanyčiau, kad turime teisę sakyti, jog esame kažkuria vertybių ar moralės prasme išskirtiniai, lyginant su tokiomis šalimis, kaip Ispanija, Italija, Airija, Didžioji Britanija – galiu ilgai vardinti, kur numatyta apie 10 metų [embrionų saugojimas]. Tai pagrįsta visų pirma medicininiais, ne finansiniais sumetimais – su medikais, ekspertais derinta tokia tvarka. Remčiausi tais argumentais.

Ar donavimas, kad poros nenori nukentėti finansiškai, yra moraliai sveikintinas ir turtų būti labiau skatinamas, palikime atvirą diskusiją.

Dėl vertybinių dalykų, kurie paliečiami, Lietuva turėtų nustatyti protingą terminą.

Turime aiškiai įvardinti, kad pagalbinio apvaisinimo metodas nėra lengvas poros apsisprendimas. Tai daroma dėl to, kad tai būna paskutinė galimybė susilaukti vaikų. Tą reikėtų vertinti ir, manau, su pagarba žiūrėti į poras, kurios susiduria su tokiomis problemomis. O jų yra daug – kaip žinia, kas šešta pora Lietuvoje patiria vaisingumo sutrikimą ir vienai ar kitaip priversta kreiptis pagalbos“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Naujas tyrimas parodė, kodėl po COVID-19 kai kurie simptomai lieka ir toliau

Mokslininkai nustatė, kad dėl sutrikusio deguonies patekimo į raudonuosius kraujo kūnelius kalti...

SAM: Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili

Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse...

NVSC ruošiasi beždžionių raupų plitimo valdymui Lietuvoje (1)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nors Lietuvoje beždžionių...

Mato naują grėsmę sanatorijoms ir reabilitacijos centrams: ir kitas gali ištikti „Pušyno kelio“ likimas (1)

Prieš daugiau nei pusmetį Palangoje nuvilnijo protestai prieš Vidaus reikalų ministerijos...

Kaune mirus žmogui jo organai naują gyvenimą suteiks net šešiems žmonėms

Organų donorystei nėra laisvų dienų – praėjusį savaitgalį Lietuvos sveikatos mokslų...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Ruošia staigmeną Putinui: NATO Rusijai paliko du pasirinkimus ir abu jie – pražūtingi (5)

Vakarų sankcijos ne tik nustums į prarają Rusijos ekonomiką, bet ir paralyžiuos gynybos...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Į šį miestą dabar turistai jau nepateks: lietuvius čia vietiniai apipylė dovanomis, o aštuonmetis – grasino peiliu

Prieš kažkiek dienų į viešumą išėjo pasakojimas, kaip Kremliaus nykštukas su aukštakulniais...

Lavrovas: Putino ir Macrono skambučio nutekinimu pažeistas diplomatinis etiketas (4)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Prancūzijos ir...

Augant sergamumui koronavirusu, primena SAM pasiūlymus: 4 rekomendacijos

Nauja koronaviruso banga grįžta anksčiau nei tikėtasi. Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM )...

Drastiškai išaugus grūdų kainoms, ūkininkai nebeišgali auginti vištų: kiaušiniai galėtų kainuoti ir 5 eurus (5)

Miestą į kaimą išmainę Kaišiadorių rajono ūkininkai Rasa ir Andrius Prusakovai džiaugiasi...

Kodėl režisierė išlaikė savo mylimąjį: mama sakė – o kas daugiau tokią negražią darboholikę ims?

Pasisvečiuoti pas režisierę, baleto artistę ir Baltijos baleto teatro įkūrėją Mariją Simoną...

Žymusis Palangos apžvalgos ratas: nors drastiškai brangsta – eilės formuojasi toliau

Bene didžiausia Palangos pažiba ir traukos objektas šiemet – aukščiausias Lietuvoje apžvalgos...

Karas Ukrainoje. Rusijai apšaudant Ukrainos Donecko sritį žuvo 5 civiliai mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadas

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Transformacija nuo lietuviško į tarptautinį prekės ženklą: svarbiausios pamokos

Prekės ženklas – nėra vien logotipas , tai ir priemonė, padedanti įmonei judėti į priekį...