„Current Biology“ pristatomame tyrime teigiama, kad esmė slypi mitochondrinio DNR mutacijose.

Jungtinėje Karalystėje 85 metų amžiaus grupėje keturiems vyrams tenka maždaug šešios moterys, o šimtamečių – daugiau nei dvi moterys vienam vyrui. Gyvūnijos pasaulyje taip pat labai dažnai patelės gyvena ilgiau nei patinai.

Tyrimą atlikę Australijos Monašo universiteto ir Jungtinės Karalystės Lankasterio universiteto mokslininkai išanalizavo trylikos skirtingų drozdofilų patelių ir patinų grupių mitochondrijas. Beveik visose gyvūnų ląstelėse egzistuojančios mitochondrijos maistą paverčia energija, suteikiančia organizmui jėgų.

Mokslų daktaro Damiano Dowlingo iš Monašo universiteto teigimu, rezultatai byloja apie dažnas mitochondrinio DNR mutacijas, darančias įtaką patinų amžiaus trukmei bei jų senėjimo tempui.

„Įdomu tai, kad tos pačios mutacijos neturi įtakos patelių senėjimo modeliui, - aiškina D. Dowlingas. - Visi gyvūnai turi mitochondrijas, o patelių polinkis pragyventi patinus yra būdingas daugeliui skirtingų organizmų rūšių. Todėl mūsų rezultatai perša mintį, kad mūsų atskleistos mitochondrinės mutacijos dažniausiai lemia spartesnį patinų senėjimą visame gyvūnų pasaulyje“.

Mokslininkų manymu taip yra dėl to, kad nėra evoliucinių priežasčių patinų mutacijoms perimti, nes mitochondrijas perduoda patelės.
D. Dowlingas pridūrė: „Jeigu mitochondrijų mutacija pažeidžia tėvus ir neturi jokio poveikio motinoms, ši mutacija praslys natūralios atrankos nepastebėta. Per tūkstančius kartų daugybė tokių mutacijų sukaupė žalą vien vyriškos giminės organizmuose, o moteriški dėl to nenukentėjo“.

Profesorius Tomas Kirkwoodas iš Niukaslio universiteto šį kolegų darbą vadina „intriguojančiu“. „Gali būti, kad tai mums atskleidžia kažką svarbaus apie mitochondrijas bei skirtumus tarp drozofilų patinų ir patelių. Mitochondrijų svarba daugelio rūšių senėjimui yra žinoma. Vis dėlto, aš tikrai nemanau, kad šis atradimas gali paaiškinti priežastis, kodėl moterys gyvena penkeriais ar šešeriais metais ilgiau nei vyrai. Yra ir daugiau tai lemiančių dalykų – gyvenimo būdas, socialiniai ir elgsenos veiksniai. O didžiausias biologinis skirtumas – mes turime skirtingus hormonus“, - reziumuoja T. Kirkwoodas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)