aA
Blaivybę propaguojančios asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidentė psichologė Tatjana Ščiurina šia veikla užsiėmė iš alkoholizmo liūno traukdama savo sūnų. Dabar jie abu veda kursus norintiems atsisakyti šio žalingo įpročio, užsiima prevencine veikla mokyklose.
Vaikų ir suaugusiųjų blaivintoja: mūsų smegenys užprogramuotos gerti
© Corbis

Anot jos, su alkoholiu žmogus gauna psichologinio programavimo užtaisą: jei tau liūdna – išgerk, jei tau linksma – taip pat išgerk. Gyvenimas be alkoholio visuomenėje neįsivaizduojamas, nes blaivus žmogus neparankus nei verslui, nei politikams.

Spalvingos reklamos paveikesnės už įspėjimus

„Buvo laikas, kai, stebėdama savo sūnų, jaučiausi visiškai bejėgė. Tik vėliau sužinojau, kad jis domėjosi, kiek galima gerti, kad neprasigertų – kokia yra saugi alkoholio dozė. Išgirdęs, kad pora litrų alaus per dieną nepakenks, labai apsidžiaugė. Jis patikėjo nuostata, kad geriant degtinę galima prasigerti, o nuo alaus alkoholiku tikrai netaps“, - pasakojo moteris.

Kai jos sūnui buvo 16-ka, įprasta jo dienos dozė būdavo 4-5 buteliai. Sulaukus 19-kos jau reikėdavo 10-20 butelių. Kai kurie vaikinui pagrūmodavo pirštu – esą jis geriantis per daug, tačiau kiti ramindavo, kad būna ir blogiau. Vis dėlto vaikinas per trumpas blaivios sąmonės akimirkas susimąstydavo apie tai, kad jo gyvenimas jam nepatinka: nesipildo svajonė pradėti savo verslą, ką jau kalbėti apie nuosavą būstą. Galiausiai kartą jis atsiklaupė prieš raudančią motiną ir paprašė jos pagalbos. Ankstesni jo bandymai ieškotis pagalbos pačiam buvo nesėkmingi.

T. Ščiurina buvo girdėjusi apie Genadijaus Šičko priklausomybių įveikimo metodiką. Dėl sūnaus ji ryžosi nuvykti į kursus Rusijoje – metodika suveikė. Maždaug po metų atkaklaus darbo su savimi sūnus atsitiesė. Nuo to laiko prabėgo 8 metai.

Metodikos esmė – supažindinti žmogų su alkoholio žala organizmui ir pirmiausiai smegenims, išsiaiškinti psichologines priežastis, kodėl žmogus pradėjo gerti, ir pažadinti jame norą pradėti gyventi blaiviai. Todėl pašnekovė labai daug kalba apie tai, kam naudinga, kad žmonės gertų.

„Apie alkoholį mes mąstome dvejopai: arba mes gersime saikingai, tvarkingai, arba prasigersime. Apie trečią kelią – kad galima visiškai apsieiti be alkoholio – viešoje erdvėje nekalbama. Susidaro įspūdis, kad blaivus žmogus niekam nereikalingas, nes jis protingas, šviesiai mąstantis, atsakingas, todėl juo negalima manipuliuoti.

Deja, žmogaus psichika persmelkta vartotojiškumo filosofijos – „man turi viską duoti, o pats aš nelabai ką sukuriu“. Mes nuolat girdime: jei rūkysi, būsi „kietas“ (panašu, kad tai ypač paveikė mergaites – jos šiuo metu labai rūko), jei išgersi kokybiško alkoholio – būsi gurmanas. Socialinės reklamos apie alkoholio žalą nėra. Mus tik skatina kuo daugiau vartoti, o pasirinkimo asortimentas didžiulis“, - tikino T. Ščiurina.

Anot jos, spalvingos, akį traukiančios alkoholio reklamos, kurios dienos metu draudžiamos televizijoje, bet nedraudžiamos internete bei miesto reklaminiuose stenduose, filmų industrija, kuriose geriama ir rūkoma su pasimėgavimu, kuria foną, kuris naudingas tik saujelei žmonių. Susigaudyti prieštaringoje informacijoje, kas yra tiesa, o kas – melas, labai sunku.

Šiandieniniai paaugliai po 10 metų voliosis ant asfalto?

Tatjana Ščiurina
Tatjana Ščiurina
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Statistika rodo, kad alkoholio vartojimas tarp paauglių auga. Kažkam tai tik statistika, o kažkam – gyvi žmonės. Visi šie paaugliai po 10 metų atsidurs ant asfalto, mes juos mindysime ir vadinsime bomžais. Bet alkoholikus pati mūsų visuomenė kuria ir daugina. Mane piktina valdininkų pasiteisinimas, kad alkoholizmas – liga. Tuomet aš atkertu – kokia gi čia nauja liga, kuria pradėjo sirgti vaikai nuo 10 metų? Mano požiūriu, tai psichologinis užprogramavimas, kurį daro visuomenė“, - įsitikinusi pašnekovė.

Anot T. Ščiurinos, didžiausias išbandymas jaunimui – į jį orientuoti sidrai ir mix'ai. Taip jau paaugliai pratinami prie alkoholio. Norint pritraukti kuo daugiau vartotojų, etanolis, kurio cheminė formulė atitinka skiediklio, pakuojamas į skaniausius skonius ir įmantriausius butelius.

„Vienoje mokykloje paprašėme 6-7 klasių mokinių užpildyti anketas apie alkoholį. Į bendrą klausimą jie atsakė, kad suaugę neketina gerti, tačiau patikslinamieji klausimai atskleidė tikrąjį jų požiūrį: su tėvais esą jie išgertų, su draugais – išgertų, per gimtadienį, kitas šventes – taip pat, geros kokybės alkoholio – irgi neatsisakytų. Iš daugiau nei 100 vaikų kategoriškai negersiančios teigė tik dvi mergaitės.

Tai akivaizdi psichologinė programa – jau darželinukai piešia butelius ant stalo, kadangi jie nuo mažens mato suaugusiuosius, kurie čepsėdami ragauja alkoholį ir giria: „Kaip skanu“. Atsiranda įrašas – „kai užaugsiu – gersiu“. Taigi gerti vaikas pradeda ne tada, kai pakelia pirmą taurę. Tėvai daro daug klaidų. Aš pati kadaise vaikui iš kelionės į Lenkiją atvežiau saldainių, imituojančių cigaretes. Nuo 12 metų jis ir pradėjo rūkyti. Imitavimas programuoja. Taip pat veikia ir nealkoholinis šampanas“, - pasakojo T. Ščiurina.

Kai pas moterį ateina blaivintis suaugusieji, ji reikalauja, kad ateitų jų vaikai ir anūkai, todėl jai tenka išgirsti visokių istorijų. Pavyzdžiui, keturiolikmetis džiaugsmingai pasakoja, kaip su visa klase jie „apsinarkašino“ – sėdėjo klasėje apsvaigę nuo narkotikų ir miegojo. Kur buvo mokytoja? Pasirodo, jai svarbu tik tai, kad vaikai būtų klasėje.

„Kai vaikui sukanka 11-13 metų, tėvams atrodo, kad jam dar tik tiek mažai metų, o vaikui – jau tiek daug. Net jei vaikas auga geroje šeimoje, kurioje tėvai jam bando įskiepyti gerus įpročius, jis turi poreikį save tapatinti ne su tėvais, o su bendraamžiais, kurie jau viską išbandė. Bijau, kad ateityje bus dar baisiau, geriau tikrai nebus. Rudenį girdėjau tokį penktokų pokalbį autobuse: „O tu moki kaljaninti? Dabar Europoje kaljanas kainuoja 190 litų. Anksčiau buvo brangesnis, o ir atvežti buvo sunku. Dabar labai gerai“.

Šalia berniukų sėdi mergaitė, kuri namuose tikrai nieko panašaus neturi. Ir kaip ji turi jaustis? Kaip durnelė, kuri neturi patirties. Tarsi tai būtų patirtis, už kurią reikėtų medalį kabinti. Tačiau kai paskaitau žurnalus, susidaro toks įspūdis. Štai „Panelės“ vadinamosios ekspertės kviečia: jei tau 13 metų ir tavo tėvai tau draudžia turėti berniuką, jeigu tu nepatyrei orgazmo, mes tave pamokysime. Savo akimis tokius tekstus mačiau“, - sakė pašnekovė.

Nauda valstybei ir verslui nelygu nauda žmogui

Pasak blaivybės judėjimo įkūrėjos, norint kažką pakeisti, žmones reikia šviesti. Būtinai turi būti socialinė reklama, kuri ne kviestų gerti kultūringai, o viešintų alkoholio žalą. Šuo metu esą pasirodo nemažai mitų apie jo naudą. Pavyzdžiui, teigiama, kad nuo alkoholio sušylama, nors bet kuris medikas žino, kad išgėręs žmogus kaip tik atiduoda šilumą iš organizmo.

„Visa informacija apie alkoholio naudą tam tikroms organizmo funkcijoms turi antrąją medalio pusę. Surinkdama mokesčius už alkoholio pardavimus valstybė dešimteriopai daugiau išleidžia sveikatos paslaugoms, socialinėms pašalpoms, socialiniams darbuotojams. Taigi vienas litas už prekybą alkoholiu pagamina 10 litų nuostolių“, - tikino pašnekovė.

Antras žingsnis – alkoholio kainų didinimas bei griežtesnis šio verslo reglamentavimas. Anot jos, kai 2008 m. dienos metu buvo uždrausta alkoholio reklama per televiziją, vaikai, kaip rodo oficiali statistika, pradėjo mažiau vartoti alkoholio.

„Žmonės nemoka pasirinkti teisingai, todėl šios srities liberalizuoti negalima. Mat kai žmogui jau susiformuoja poreikis gerti, yra baisu. Tuomet žmogus ir savo motiną parduos, meluos, vogs, ką nors užmuš, pasmaugs, nes noras išgerti stipresnis už norą gyventi. Pas mane ateina tokių, kurie pasakoja panašias istorijas.

Dirbdama su šiais žmonėmis, aš ieškau priežasties, kodėl jie pradėjo gerti, ir bandau atsekti momentą, kada gerti jiems pasidarė malonu. Paragavus alkoholio pirmą kartą visada būna pykinimas. Taip smegenys reaguoja į organizmui svetimą medžiagą. Tačiau socializacijos procese organizmas pripratinamas nebereaguoti. Žmonės turi suprasti, kad jie programuojami gerti – per reklamą, per filmus, per 25-tą kadrą, o priimtinos dozės vis didėja“, - teigė blaivybės propaguotoja.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didžiausia vakcinos gamintoja pasaulyje perpus mažina „AstraZeneca“ vakcinos gamybą (2)

Indijoje įsikūrusi didžiausia pasaulyje vakcinos gamintoja „Serum Institute“ mažiausiai perpus...

Lietuvoje šaltis jau pareikalavo aukų: trys žmonės sušalo mirtinai, dar daugiau kreipėsi pagalbos (26)

Lietuvą stingdant šalčiui , Bendrasis pagalbos centras (BPC) praėjusią parą gavo daugiau...

Adomynės kaime paskiepyta daugiausiai gyventojų Lietuvoje: papasakojo, kaip pasiekė tokio rezultato

Kupiškio rajone esančiame Adomynės kaime nuo COVID-19 paskiepyta daugiausia gyventojų...

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos (356)

Pastaruoju metu galima išgirsti daugybę skundų dėl itin sudėtingo patekimo pas gydytojus –...

Aistės PGR tyrimų atsakymai vėlavo beveik savaitę: savivaldybė patarė, ką tokiu atveju daryti (24)

Kaunietė Aistė susidūrė su ypač nemalonia situacija. Jos PGR tyrimų rezultatas vėlavo beveik...

Top naujienos

Neįtikėtina: Vilniaus teismas nuteisė neegzistuojantį žmogų (22)

Rumunijos piliečiu apsimetęs užsienietis kaip reikiant apkvailino Vilniaus policiją ir...

Įmonių sąskaitos nuo metų pradžios patuštėjo: metas grąžinti skolas (9)

Įmonių indėliai bankuose nusistovėjo ir sparčiai nebeauga, rodo naujausi Lietuvos banko...

Žiniasklaida: iš Baltarusijos pabėgęs dispečeris papasakojo apie nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą (29)

Vasarą Minsko oro uosto skrydžių kontrolierius kirto Lenkijos sieną ir davė parodymus apie „...

Tyliai populiarumą auginantis Vilniaus mikrorajonas, kuriame butų paklausa bus visada: kainos – vis dar nesikandžioja (72)

Baltupiai – nedidelis, jaunas, tačiau tyliai savo populiarumą ir perspektyvą auginantis...

Lietuvoje nustatyti 1643 nauji koronaviruso atvejai, mirė 17 žmonių

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1643 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos mirė 17...

Skaisgirytė: Pavilionis neturėtų vykdyti savo atskiros užsienio politikos (1)

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaigirytė sako, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto...

D+Gabrielė Grinkaitė

10 pratimų, kurie jums leis pasitikrinti sveikatos būklę – jei negalite jų atlikti, metas sunerimti

Kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų, nors to gali nė nežinoti. Neretai...

Sinoptikai gerų žinių neturi: artėja ryškios ir pavojingos permainos (23)

Pastarosiomis dienomis šaltus orus šalyje lėmęs anticiklonas jau pamažu tols į šiaurės rytus....

Po ramybės paros – vėl šuolis: į šalį VSAT neįleido 65 migrantų, Baltarusijos pusėje įkurta speciali stovykla (1)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ) informuoja, kad per praėjusią parą, nuo trečiadienio...

9 imuniteto žudikai: kai kurie mūsų kasdieniai įpročiai kenkia labiau, nei galima įsivaizduoti (23)

Žodis „ imunitetas “, kaip ir pasakymai „silpnas ar stiprus imunitetas“ per pastaruosius...