7 mėnesių berniukas, kovojantis su vienoje akytėje išplitusiu piktybiniu augliu, patyrė jau tris chemoterapijas. Vaikeliui, kuriam gresia aklumas, kartą perpiltas kraujas. Tačiau rūstaus likimo skirtas išbandymas neišplėšė šypsenos iš Domuko veido, kuria jis kiekvieną dieną apdovanoja jį supančius mylimiausius žmones.

Ryžtis viešai prabilti apie anūką ištikusią nelaimę po kankinančių dvejonių nusprendė Domuko močiutė Laima Gaidienė. Ponia Laima sako, kad sunkiausia buvo save įtikinti kreiptis pagalbos į pažįstamus ar visiškai nežinomus žmones, tačiau viltis suteikti galimybę Domukui regėti tapo stipresne už baimę būti atstumtai. „Nebegaliu matyti šitaip kenčiančių savo vaikų, dar labiau rankos nusvyra žinant, kad vieni iš šios klastingos ligos gniaužtų neišsivaduosime“, – skausmo ašaras tramdo Domuko močiutė. Šiuo metu auglio plitimas Kauno medikų dėka pristabdytas.

Vienintelė viltis mažyliui praregėti – topotekano injekcijos (gydymas lazeriu), kurias atlikti gali Šveicarijos medikai, pripažinti retinoblastomos specialistai.

Į vaiko akytę pasikėsino vėžys

Kad kažkas ne taip su vaikelio akytėmis, tėveliai pastebėjo, kuomet Domukui sukako 4 mėnesiai. Kartą su mažyliu lauke vaikščiojusi mama Sandra sunerimo dėl keisto sūnelio žvilgsnio. Ne kartą žvairavusi viena Domuko akytė iki tol nerimo nekėlė, įsitikinus, kad tai augantiems kūdikiams įprasta, tačiau visgi tuščias vaiko žvilgsnis mamą persmelkė negera nuojauta.

Susirūpinę tėveliai nedelsdami kreipėsi į medikus, kurių išvada buvo negailestinga – Domukas viena akyte nemato dėl išplitusio piktybinio auglio. Keli mėnesiai atkaklių Kauno klinikų gydytojų pastangų naviko plitimą pristabdė. Tačiau visiškai išgydyti ligą Lietuvos medikai neturi galimybių. Domuko tėveliams rekomenduota ieškoti galimybių tęsti gydymą užsienyje.

Klastinga liga gniuždo artimuosius

Sandra ir Edvinas, auginantys tris berniukus – nedrąsūs ir kuklūs jauni žmonės. Supratę, kad įveikti klastingą gyvenimo išbandymą, tekusį jų kūdikiui, šeimai neįveikiama finansinė užduotis, visgi ryžtis ieškoti pagalbos tarp svetimų žmonių, jėgų nerado. Širdį verianti jaunos šeimos nelaimė sukrėtė artimuosius, kurie pasiryžo dėl mylimo anūko ir sūnėno nueiti kryžiaus kelius. Artimųjų viltis – Šveicarijos medikai, tačiau gydymas vienoje vienoje turtingiausių Europos šalių kainuoja didžiulius pinigus.

Pagalbos ranką ištiesė „Mamų unija“

Padėti sesers šeimai ieškoti pagalbos ir kreiptis į „Mamų uniją“, jau kelerius metus besirūpinančia onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, nusprendė Domuko teta Ernesta. „Mamų unijos“ atstovai, vos išgirdę kokia bėda užpuolė kūdikėlį, nedvejodami ištiesė pagalbos ranką. Pasak „Mamų unijos“ projektų vadovės Dovilės Marčinskaitės, fondas jau aštuntus metus padeda būtent vėžiu sergantiems Lietuvos vaikams. „Žinodami sudėtingą ligos eigą, kuri kainuoja tiek emociškai, tiek finansiškai, mes su visuomenės pagalba inicijuojame pagalbą vėžio paliestoms šeimoms. Nieko nėra svarbiau už vaiką ir jo sveikatą. O kuomet šeima susiduria su onkologine liga, neabejotinai tam reikalingos itin didelės lėšos. Dažniausiai išlaidos, susijusios su liga yra tokios, kad šeimoms tampa kone neįmanomu dalyku… Todėl mes padedame nuimti šią sunkią finansinę naštą tėvams – padengiame kelionės, vaiko slaugos ir gydymo, apgyvendinimo užsienyje išlaidas“, – „Kazlų Rūdos laikraščiui“ sakė D. Marčinskaitė.

„Mamų unija“ šiuo metu globoja tris berniukus, kurių diagnozė tokia pati kaip ir Domuko – retinoblastoma. Remiantis šių mažųjų ligoniukų gydymo patirtimi, fondas planuoja Sandros ir Edvino sūnelio gydymą tęsti Šveicarijoje. „Svarbu, kokia bus Domuko savijauta ir tai, kaip liga „pasiduos“ gydymui. Planuojame, kad vieneriems metams vienam vaikui reikalinga paramos suma sieks apie 30 000 eurų“, – sako visuomenės požiūrį į sergančius vėžiu vaikus ir juos auginančias šeimas keičiančio fondo atstovė D. Marčinskaitė.

Jautrūs žmonės sklaido abejingumo mitą

Sutirštintomis spalvomis piešiamas lietuvių abejingumas svetimo nelaimei – mitas, kurį sklaido jautrūs Kazlų Rūdos krašto žmonės. Pasalūniška liga, kuria iki šiol giminėje niekas nesirgo, pribloškė ir tuo pačiu bendram pagalbos tikslui suvienijo Domuko senelius, tetas ir dėdes. Bėdoje ranką tiesia ir senelių bei Edvino, dirbančių Kazlų Rūdoje esančioje medienos plokščių ir baldų gamykloje, bendradarbiai. Vos išgirdę apie Domuko nelaimę, pažįstami, ir kaimynai teiraujasi, kuo gali padėti.

Geradariai nusprendė padėti bėdoje atsidūrusiai Sandros ir Edvino šeimai ir šiuo metu renkamos lėšos, kurių prireiks Domukui su mama nuvykti į Šveicariją.

Domuko močiutė L. Gaidienė sako, kad viena para, praleista užsienio ligoninėje, neskaičiuojant medikų paslaugų ir medikamentų kainos, gali kainuoti 150 Eur. O vykti į svečią šalį teks ne kartą.

Domukas turi galimybių ne tik matyti, bet ir išsivaduoti iš retos ligos gniaužtų. 98 % ligoniukų, susidūrusių su šia nelaime, prižiūrimi aukščiausios klasės specialistų, pasveiksta.

Apie ligą

Retinoblastoma – piktybinis akių navikas. Šia, ypač reta liga, serga maždaug vienas iš 20 tūkst. naujagimių. Navikas išsivysto iš akies tinklainėje esančių nebrandžių ląstelių – retinoblastų.

Liga gydoma chemoterapijos pagalba (kuomet vaistai per kateterį leidžiami į akies kraujagysles). Taip pat gali būti taikoma krioterapija – naviko veikimas žema temperatūra. Esant uždelstiems gydymo atvejams, gali tekti atlikti operacinį akies obuolio pašalinimą. Šiuo metu JAV, Vokietijoje ir Šveicarijoje atliekamos topotekano injekcijos (gydymas lazeriu), kurios laikomos efektyviausia priemone kovoje prieš retinoblastomą.

Daugiau informacijos apie tai, kaip galite padėti, rasite ČIA.