aA
Kiekvienai lietuvio galvai, net naujagimiui, per metus tenka apie 13 litrų alkoholio. Dėl šio skaičiaus tiek specialistams, tiek politikams tenka raudonuoti Europos Sąjungos (ES) renginiuose, tačiau situacija nesikeičia.
Užmojai kovoti su alkoholizmu: ką manote apie pardavimo ribojimą ryte ir priverstinį gydymą?
© DELFI / Tomas Vinickas

DELFI įvairių sričių atstovų klausė, kaip alkoholio vartojimą mūsų šalyje paveiktų alkoholio prieinamumo prekybos vietose ribojimas bei priverstinis gydymas. Taigi kokių pasikeitimų artimiausiu metu galima tikėtis?

Kieno teisės svarbesnės – alkoholiko ar jo artimųjų?

Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė teigė palaikanti mintį, kad alkoholikus reikia gydyti priverstinai.

„Mes dažnai susiduriame su problema, kai žmonėms yra psichozė, o jie nesigydo, nes nesupranta padėties. Pradinėse stadijose daugiau nei pusė žmonių neigia savo ligą, nors jie kenkia artimiesiems, aplinkai, sau. Taigi turi būti tam tikri svertai, kurie numatytų, kada žmogus pavojingas, ir tokį žmogų reikėtų gydyti priverstinai. 60 proc. pacientų, kurie pas mus atvyksta, būna prispausti artimųjų – arba įkalbami, arba jiems iškeliamas ultimatumas, kad jei nesigydys, bus skyrybos.

Vidinės motyvacijos jie neturi – tik pradėję gydytis, kai jų organizmas šiek tiek išsivalo nuo alkoholio, suvokia, kad kitaip gyventi geriau. Taigi nėra taip, kad jeigu žmogus nenori, jam nepadėsi. Nebūtina laukti, kol bus pasiektas dugnas ir žmogus visko neteks.

Vis dėlto oficialių diskusijų šiuo klausimu girdėti neteko. Suprantama, Europoje labai gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės, tačiau juk viską galima keisti, daryti išlygas, nes mūsų šalyje alkoholizmas – tikrai didelė problema. Tai ne tik priklausomų nuo alkoholio žmonių savižudybių priežastis, neištvėrę žudosi ir jų artimieji.

Kalbėdamiesi su artimaisiais, mes vedėme neoficialią statistiką apie jų ketinimus nusižudyti. Buvo didelis procentas žmonių, kurie galvojo apie tai ar net bandė nusižudyti. Jiems labai sunku atsiplėšti nuo geriančio žmogaus, jį palikti, nes dauguma alkoholikų, praėjus užgėrimams, atgailauja, būna labai geri ir dievagojasi, kad daugiau tai nepasikartos. Jie jaučia didelį kaltės jausmą, kenčia, o moterys (dažniausiai) paprastai labai kantrios, jos gana ilgai tiki tais kalnais pažadų“, - svarstė pašnekovė.

Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjos Rolandos Adlienės, dėl žmogaus teisių paisymo priverstinį gydymą sudėtinga taikyti net rimtą psichikos negalią turintiems žmonėms. Taikyti jį alkoholikams būtų dar sunkiau.

Užmojai kovoti su alkoholizmu: ką manote apie pardavimo ribojimą ryte ir priverstinį gydymą?
© Shutterstock nuotr.

„Nors tam tikrais atvejais tai reikalinga, būtina ir turbūt gyvybiškai svarbu. Tačiau riba – sunkiai apibrėžiama. Kai žmogus girtas sėda už vairo ir nužudo žmogų, kaip įrodysi, kad dėl to kaltas alkoholizmas? Gal taip pasireiškia jo neatsakingumas. Arba jei išgėręs vyras muša savo žmoną, gal jo agresyvumą sąlygoja jo charakteris, išsilavinimas? Nors diagnozuoti alkoholizmą nėra problema, kadangi tai liga, turinti tam tikrą apibūdinimą, tačiau norint taikyti priverstinį gydymą, labai sudėtinga įvertinti, kada būtent dėl alkoholio vartojimo kyla grėsmė aplinkiniams. Vieniems atrodo, kad grėsmė jau yra, kitiems – kad ne.

Vis dėlto galbūt yra priemonių, kurios bent jau labai aiškiais atvejais galėtų įpareigoti gydyti priverstinai. Ir apie psichikos ligonius labai daug diskutuojama, kada juos galima gydyti priverstinai. Paprastai tik po kažkokio nutikimo visi sukrunta – kur žiūrėjo medikai ir visi kiti, kodėl nieko nesiėmė. Šiuo metu priverstiniam gydymui būtinas teismo leidimas. Tačiau net ir tokiais atvejais gali būti būti piktnaudžiavimo, pasiremta subjektyvia nuomone, teismui gali būti pateikta ne visa informacija“, - vardijo pašnekovė.

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės Larisos Dmitrijevos teigimu, komisijoje tokių diskusijų būta.

„Man ypač baisu, kad nuo alkoholio priklausomi asocialūs asmenys dar serga užkrečiamomis ligomis, ypač tuberkulioze. Tokius žmones būtina gydyti priverstinai. Vis dėlto reikia pasverti, kieno teisės svarbesnės – tų, kuriuos šis žmogus užkrečia, ar to žmogaus, kuris nesupranta, kad jam reikia gydytis. Pagaliau kiek kitų bėdų pridaro nuo alkoholio apsvaigę žmonės – sėda girti prie vairo, smurtauja ir pan.“, - įsitikinusi parlamentarė.

Draudimas parduoti alkoholį ryte paveiktų ne įpročius, bet mūsų sąmonę

Pasak specialistų, kitas svarbus aspektas – alkoholio prieinamumo prekybos vietose ribojimas, pavyzdžiui, ryte alkoholio pardavimas nuo 11 val. Tokios praktikos mūsų šalyje būta.

„Visi specialistai, kurie dirba su priklausomais žmonėmis, žino, kad bet koks draudimas yra teigiamas dalykas. Dauguma mūsų ligonių mėgsta taisykles ir stengiasi jų laikytis. Tie, kurie degradavę, alkoholio ras bet kur, tačiau prieinamumo ribojimas – pasiteisinęs dalykas. Tai ir pavyzdys jauniems žmonėms, kurie, aišku, dar nelakstys ieškodami alkoholio nuo aštuonių ryto, nes jiems dar nėra abstinencijos simptomų. Taigi neturėtų būti taip, kad alkoholio gali nusipirkti kiek nori, kada nori ir kur nori. Anksčiau ta pati situacija buvo su vaistais – galėdavai prisipirkti be recepto raminamųjų ir gerti, kiek nori. Bent jau tiems, kurie yra pradinėje priklausomybės stadijoje, alkoholio nebuvimas po ranka tikrai pagelbėtų“, - teigė N. Šinkūnienė.

Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro Socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus vedėjos Aušros Širvinskienės, nors pardavimo laiko ribojimas gali šiek tiek sumažinti vartojimą, pacientai dažnai sako, kad nėra jokių problemų nusipirkti alkoholio nelegaliai kioskelyje.

„Vis dėlto tai būtų bent kažkokia auklėjamoji tendencija, verčianti susimąstyti, ar tikrai gerti alkoholį yra norma. Aišku, jei žmogui reikia alkoholio, jis jo nusipirks visada. Tačiau viduriniam sluoksniui, mėgstančiam patogumą, draudimas šiek kiek būtų veiksmingas. Tai gali padėti susimąstyti, kurti išorinę motyvaciją – brangu, nepatogu įsigyti, yra trukdžių ir pan. Žinoma, tokia prevencija turėtų būti diegiama nuo mažens, pirmiausiai šeimoje, kadangi koreguoti jau suaugusio asmens elgesį nėra paprasta“, - aiškino pašnekovė.

Pasak specialistės, jei žmogui ryte reikia išgerti, kad jis geriau pasijustų po vakarėlio, o taip iš tiesų daro daugybė žmonių, tai pirmas priklausomybės požymis. Alkoholis palengvina abstinencijos simptomus, grąžina į sąlyginai „normalią“ būseną. Tačiau tai tik trumpalaikis efektas – anksčiau ar vėliau tokiam žmogui prireiks medikų pagalbos, o „taisydamas“ sveikatą alkoholiu jis tik apgaudinėja save sakydamas, kad tai nieko rimta. Mat abstinencijos būklė pasireiškia, kai nutraukiama vartoti vieną ar kitą psichoaktyvią medžiagą. Tai reiškia, kad organizmas jau pripratęs prie nuolatinio jos kiekio.

R. Adlienės manymu, sumažinus prieinamumą, vartojimas tikrai sumažėja. „Kai kurie prieštarauja – esą tuomet padaugėja nelegalaus alkoholio vartojimas. Gal tiesos tame yra, visgi jei ant kiekvieno kampo – bet kur ir bet kada sustojus – galima nusipirkti alkoholio, jo ir vartojimas bus didesnis. Tai jau seniai įrodyta ir daugelis pažangių šalių riboja alkoholio pardavimą. Skandinavijos šalyse yra ne tik tam tikros pardavimo valandos, bet ir specializuotos parduotuvės. Paprastoje parduotuvėje alkoholio nenusipirksi. Taigi apie prieinamumo mažinimą tikrai reikia galvoti, reikia rasti būdą ir kaip įtikti verslininkams, ir kaip apsaugoti žmones“, - svarstė specialistė.

Pasak jai pritariančios L. Dmitrijevos, alkoholio pardavimo laiko ribojimas tų žmonių, kurie alkoholį perka ne parduotuvėse, o kioskeliuose, nepaveiktų, tačiau turime visuomenėje skleisti nuomonę, kad alkoholis neturi būti prieinamas bet kada ir bet kur. „2012 m. alkoholio vartojimo mastai mūsų šalyje vėl išaugo. Vienam šalies piliečiui tenka 13,2 litro. Baisiausia, kad alkoholio paplitimas labai ženkliai išaugo paauglių grupėje“, - sakė pašnekovė.

Vincė Vaidevutė Margevičienė
Vincė Vaidevutė Margevičienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Jos pavaduotojos Vincės Vaidevutės Margevičienės teigimu, jau praeitą Seimo kadenciją į komisiją kreipėsi moksleivių atstovai, piktindamiesi, kad norėdamas prieiti prie duonos parduotuvėje būtinai turi praeiti pro alų. Jie taip pat siūlė, kad Lietuvoje atsirastų atskiros alkoholio parduotuvės. „Pasiūla dabar didžiulė. Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose šimtui gyventojų tenka 1 licencija prekiauti alkoholiu.

Tai milžiniški skaičiai – praktiškai kiekviename 12-9 aukštų pastate galėtų atsirasti parduotuvė. Aišku, vieniems alkoholio pardavimo ribojimas bus ne problema, nes namuose visada atsiras taurė vyno ar stipresnio gėrimo. Kitus tai gali labai paveikti, jeigu jie neteks galimybės impulsyviai į vežimėlį įsidėti alkoholio. Pas mus būtų daug nepatenkintų, tačiau kodėl skandinavams net į galvą neateina, kad alkoholis galėtų būti prie duonos?“ - klausė parlamentarė.

V. P. Andriukaitis: reikia kardinalių permainų

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo kalbintas ką tik grįžęs iš Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro metinės konferencijos. Joje buvo pristatyta didžiulė studija, atlikta vieno žymiausių visuomenės sveikatos tyrinėtojų. Joje pateiktas Europos žemėlapis, dėl kurio, kaip prisipažino pašnekovas, buvo gėda.

„Kodėl Lietuva po 20 nepriklausomybės metų vis dar taip prastai atrodo? Pagal daugelį parametrų – gyvenimo trukmę, alkoholio, tabako vartojimą ir kitus – esame kartu su Rusija ir Baltarusija. Net mūsų kaimynai latviai ir estai mus lenkia. Gal laikas pasidairyti po savo daržą? Kodėl mes turime beveik 19 tūkst. licencijų alkoholiui? Ir jų kasmet daugėja. Kodėl turime apie 17 tūkst. tabako licencijų? Kodėl alkoholio galime nusipirkti bet kurioje degalinėje? Kodėl drįstame girti sėsti prie vairo? Beje, konferencijos metu rodė girtų lietuvių vairuotojų vaizdo įrašus. Buvo be galo gėdinga – sėdėjau ir raudonavau.

Gal jau laikas pripažinti, kad alkoholio prieinamumas pas mus viršija bet kokį sveiką protą? Ar verslas, besiskundžiantis, kad tokie ribojimai jam kenkia, žino skaičius, kiek ekonominės žalos mes patiriame per alkoholizmą? Tai stulbinantys skaičiai. O kiek prarandame gyvybių, sveikatos? Kad reikia reguliavimo šioje srityje, jau matosi ne tik specialistams, bet ir plika akimi. Būtina apie tai diskutuoti – turi įsitraukti visos ministerijos, Vyriausybė, Seimas, prezidentė, pramonininkai, profesinės ir nevyriausybinės organizacijos. Tegu verslas išsianalizuoja kelius, kuriais eina kitos šalys, pasiekusios daug geresnių rezultatų ekonomikoje ir kitose srityse. Reikia kalbėti ne tik apie valandų ribojimą, bet klausti, ar dar ne gana 19 tūkst. licencijų. Gal dar reikia 20-30 tūkst.?“ - klausė ministras.

Vytenis Andriukaitis
Vytenis Andriukaitis
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Kalbant apie priverstinį gydymą, pasak V. P. Andriukaičio, tai labai aštrus klausimas – komplikuotas tiek žmogaus teisių požiūriu, tiek piktnaudžiavimo tokia teise požiūriu. Kai žmogų ištinka baltoji karštligė, kai jis pavojingas sau ir aplinkiniams, priverstinis gydymas yra tiesiog neišvengiamas ir yra nustatytos taisyklės bei teismų procedūros, ką daryti. Tik problema – kas toliau, kai žmogus detoksikuojamas ir paleidžiamas.

„Reikėtų diskutuoti, kokios galėtų būti kompleksinės priemonės. Juk vien girtuokliaujantys asmenys kelia triukšmą, neduoda ramybės kaimynams, sukelia pažeidimų viešojoje erdvėje, jie pavojingi gatvėje, transporte, jie dažnai patys pakliūna po ratais, nuskęsta. Turėtume mėginti taikyti viešosios erdvės ribojimo, administracines priemones, sudaryti žmogui tokias sudėtingas sąlygas, kad jis suprastų, kad gydytis naudingiau. Beje, labai daug ką galima padaryti „minkštosiomis“ priemonėmis. Net gydytojo klausimas – „ar jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, ar nenorėtumėte gydytis“ - jautresnį žmogų iš tiesų priverčia susimąstyti. Yra nemažai tyrimų, įrodančių, kad toks klausimo formulavimas, aktyvus pokalbis daro didžiulį poveikį žmogui. Kaip tik laukiame Lietuvos mokslininkų pasiūlymų, kaip tokias programas įdiegti ir mūsų sveikatos sistemoje“ , - pasakojo ministras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvoje ima trūkti medikų: nesiėmus priemonių, kelių sričių specialistų pasigesime jau greitai (3)

Tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse – ar neištiks Lietuvos toks likimas?...

Vilnietis piktinasi: dėl dingusių medicinos įrašų jam negali tęsti gydymo (2)

Vilnietis Mantas Centro poliklinikoje pasidaręs rentgeno nuotrauką , o vėliau ir magnetinio...

NVSPL profsąjunga kreipėsi į SAM: mato galimą įtaką svarstant dėl buvusios įstaigos vadovės atleidimo

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ( NVSPL ) profesinė sąjunga kreipėsi...

PSO komitetas tarsis, ar atšaukti dėl COVID paskelbtą tarptautinio masto ekstremalią sveikatos situaciją

Praėjus trejiems metams nuo koronaviruso pandemijos pradžios, nepriklausomi ekspertai penktadienį...

Alantui širdelė persodinta vos sulaukusiam 3 mėnesių: mama papasakojo, kaip vaikas gyvena dabar

Sulaukęs vos 3 mėnesių Alantas patyrė širdelės transplantaciją . Tuomet jis tapo jauniausiu...

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (1)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Karas Ukrainoje. Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre  masiškai apšaudytas Chersonas, pranešama apie aukas

Rusijos pajėgoms šeštadienį apšaudžius Kostiantynivkos miestą, Ukrainos prezidentas...

SuTaupyk

Dažname daugiabutyje galima rasti tiksinčią bombą, apie kurią nesusimąstome – žala siekia tūkstančius eurų

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai...

Evelina Kiznė

Teisininkas atsako: darbdavys verčia išeiti iš darbo, ką daryti?

Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba...

Atviram interviu pasiryžęs Mantas Wizard – apie nepavykusius triukus, ko nemato žiūrovai ir klausimus apie homoseksualumą

Mantas Wizard – garsus magas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką sako vien tik tas faktas,...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Mirtina avarija: Biržų rajone į medį atsitrenkė automobilis, vairuotojas – žuvo

Apie 5 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Biržų rajone, Širvėnos...

Sinoptikai prognozuoja permainingą savaitę: orus lems galingas ciklonas (1)

Pirmadienio dieną orus Lietuvoje lems gana energingas ciklonas. Dangus bus apniukęs, nedideli...

Verslas PliusNaomi Tajitsu

Norvegija perima svarbų statusą: bankininkai rekomenduoja keisti eurus į kronas

Neaprėpiamas turtas, gaunamas iš Norvegijos dujų ir naftos telkinių, stiprina naują rinkos...