Visi nori patekti į tretinio lygio ligonines
Sveikata – didžiausias turtas, kokį turi žmogus. Kažin, ar visada tinkamai ja rūpinamės? Jai sutrikus, dažnas išsigąsta ir pasimeta, ima dvejoti, kiek sveikatos pablogėjimas kritinis ir trokšta pačios greičiausios bei geriausios pagalbos.
Tam kiekviena šalis sukuria sveikatos priežiūros sistemą, kuri maksimaliai patenkintų gyventojų poreikius ir lūkesčius. Iš kitos pusės, kiekviena šalis tikisi ir pačių piliečių dalyvavimo bei atsakomybės.
Lietuvos sveikatos sistema orientuota į tai, kad didžioji dalis paslaugų ir sveikatos priežiūros problemų būtų sprendžiama pirminėje grandyje – arčiausiai žmogaus esančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ar poliklinikose. Vadovaujantis moksliniais tyrimais, siekiama, kad tokios paslaugos sudarytų 80 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugų, kad šeimos gydytojas išties taptų draugas savo pacientams ir padėtų jam rūpintis savo sveikata. Tuo atveju, kai pirminėje grandyje padaroma viskas, kas įmanoma, bet sprendimo nerandama, pacientas siunčiamas konsultacijai pas specialistus. Antrinio lygio paslaugų turėtų būti apie 15 proc. Ir tik patys sudėtingiausi, neaiškiausi atvejai turėtų būti siunčiami į aukščiausiąjį tretinį lygį bei sudaryti apie 5 proc. visų paslaugų.
Deja, yra taip, jog žmonės dažniausiai nori gauti paslaugas būtent tretinio lygio įstaigose, o tai yra labai brangu ir neracionalu. Visoje sveikatos priežiūros sistemoje ypatingas vaidmuo tenka šeimos gydytojams ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai. Jos darbas organizuotas taip, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Be abejo, visi žino, jog poliklinikos taip nedirba. Vis tik jų nedarbo metu, kiekviena pirminės sveikatos priežiūros įstaiga yra sudariusi sutartį su kita įstaiga, kurioje pagalba pacientui teikiama ne darbo metu. Tokiu atveju, net ir nedarbo metu suteiktos paslaugos žmogui yra nemokamos. Pasirinkęs tokį kelią, pacientas:
1) gauna kvalifikuotą mediko būklės įvertinimą ir jis spendžia, ar reikia aukštesnio lygio pagalbos;
2) jei tokia pagalba reikalinga, gydytojas išrašo siuntimą į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.
Greitąją kviečia dėl peršalimo
Žinoma, nutinka, jog žmogaus sveikata pablogėja, tačiau akivaizdu, kad dar ne visi gyventojai žino, jog priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose nemokamai tiekiama tik būtinoji ir skubioji pagalba. Tiesa, žmogui gali būti sudėtinga ir tikrai nebūtina patiems nusistatyti, ar jų būklė atitinka būtinosios pagalbos kriterijus, ar ne. Norint išvengti neigiamų emocijų, nesusipratimų bei sutaupyti laiko, rekomenduojama kreiptis į visą parą paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, su kuria paciento pirminės sveikatos priežiūros įstaiga yra sudariusi sutartį dėl pagalbos šeimos gydytojo nedarbo metu. Tada už gydytojo konsultaciją mokėti nereikės, o jei bus reikalinga aukštesnio lygio specialisto pagalba, tas gydytojas pacientą nukreips į tokią įstaigą - jau su siuntimu. Vis tik, jeigu asmuo sąmoningai pasirenka nepaisyti galiojančios tvarkos ir nusprendžia iškart važiuoti į aukštesnio lygio ligoninę, turi suprasti, jog už pagalbą gali tekti susimokėti.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą (2014 m. balandžio 14 d. Nr. V-471) „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ paciento būklė visada yra vertinama esamu laiku ir dėl būtinosios pagalbos kriterijų sprendžia gydantis gydytojas. Labai svarbu suprasti, jog viskas priklauso nuo konkrečios paciento būklės konkrečiu metu, kuri įvertinama specialia metodika, balais, priklausomai nuo grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai.
Valstybinė ligonių kasa, Vilniaus savivaldybė, konkretūs šeimos centrai ar poliklinikos, net žiniasklaidos priemonės pastaruoju metu aktyviai informuoja, kur žmonės turėtų kreiptis, jei reikia medicininės pagalbos poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų nedarbo metu. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje yra aktuali informacija apie tai, kur ieškoti pagalbos susirgus vaikui ne darbo metu (nuoroda).
Anot VUL Santariškių klinikų atstovų, į šios įstaigos Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykę pacientai, kuriems pagalba nėra skubi ir būtinoji bei kuriems tenka sumokėti už medikų apžiūrą, dažniausiai nustatomos peršalimo ligos, nesunkios kvėpavimo takų, virškinimo trakto infekcijos, funkciniai sutrikimai (vegetodistonija, panikos atakos, dirgliosios žarnos sindromas) bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimas be kitų lydinčių simptomų. Dažnai pasitaiko ir tų, kurie skundžiasi juosmens skausmais ar lėtinių ligų nesunkiu paūmėjimu. Visi šie sutrikimai neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų.
