Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai, išanalizavę savo turimus duomenis, konstatuoja, kad didžiausią pavojų mūsų šalyje gyventojams kelia erkės, o tautiečių viešnages užsienyje apkartina kartais ir gana paslaptingi bei egzotiški gyvūnijos pasaulio atstovai, rašoma pranešime spaudai.
Laimo liga patvirtinta 6 atvejais
„Šiemet dėl erkių įkandimo sukeltų žalų į mūsų bendrovę jau kreipėsi dešimt gyventojų. Erkės šiuos vasarotojus atakavo Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Kaune, Anykščių rajone, Panevėžyje ir Šiauliuose. Vis tik kiekvienais metais tokių incidentų geografija būna labai plati, o erkės gyventojų tyko praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako Laima Stasiulionienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė.
Anot draudikų atstovės, daugeliu atvejų erkės gyventojams šiemet įsisiurbė miškuose. Vienu atveju tėvai ant vaiko kūno aptiko iš karto net kelias įsikibusias kraujasiurbes. Erkių aukomis tapę gyventojai į medikus kreipėsi profilaktiškai arba dėl grėsmingų simptomų – pakilusios temperatūros ir pastebėtų paraudimų įkandimo vietoje. Šešiais atvejais buvo patvirtinta Laimo ligos diagnozė.
L. Stasiulionienės teigimu, apie erkių platinamas pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą – lietuviai yra vis geriau informuoti, todėl ir labiau siekia nuo jų apsisaugoti. Tą, pasak draudimo ekspertės, rodo ir skiepams nuo erkinio encefalito išleidžiamos sveikatos draudimo sumos. Šiemet bendrovė sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams jau kompensavo išlaidų skiepams nuo erkinio encefalito už 6,5 tūkst. eurų. Vakcinos nuo šios ligos kaina paprastai siekia 30–40 eurų.
Jaučiamas pardavimų šuolis
Pasak „BENU vaistinės“ kategorijų valdymo skyriaus vadovės Rimos Jūratės Gerbutavičienės, didesnį gyventojų išmanymą apie vabzdžių keliamus pavojus rodo ir vadinamųjų repelentų (priemonių, saugančių nuo vabzdžių) pardavimų šuolis. Balandžio–birželio mėnesiais šios kategorijos priemonių įsigyta net 18 proc. daugiau.
„Populiariausios ir efektyviausios priemonės – uodus ir erkes atbaidantys purškalai. Pastebime, kad ekologijos tendencijos veikia net renkantis priemones nuo vabzdžių – pastaruoju metu gyventojai linkę rinktis kuo natūralesnės sudėties repelentus. Tokių priemonių pardavimai išaugo net 70 proc.“, – pasakoja R. J. Gerbutavičienė.
Nukenčia nuo nepažįstamų ir egzotiškų gyvių
Jei Lietuvoje poilsiaujantys ir mūsų šalies gamtoje laiką leidžiantys gyventojai bent jau žino, su kuo gali turėti reikalų, ir stengiasi nuo to apsisaugoti, tai užsienyje lietuviai dažnai nukenčia ir dėl visai nepažįstamų bei egzotiškų gyvių įkandimų.
„Po užsienio valstybes keliaujantiems mūsų tautiečiams nuolat pasitaiko nemalonių kontaktų su vietos fauna. Pavojų tolimesnėse šalyse kelia ne tik ligas platinančių vabzdžių, bet ir stambesnių gyvūnų įkandimai. Štai šiemet jau trys žalos, susijusios su gyvūnų įkandimais, fiksuotos Tailande. Šioje šalyje Lietuvos keliautojams įkando beždžionė ir nenustatyti jūros gyvūnai“, – pasakoja L. Stasiulionienė.
Tuo metu vabzdžių įgėlimai, pasak L. Stasiulionienės, keliones lietuviams šiemet yra apsunkinę bei pavojų sveikatai sukėlę Egipte, Bulgarijoje, Maltoje, o Baltarusijoje Lietuvos pilietis vabzdžių buvo sukandžiotas taip, kad jį teko skubiai gabenti į ligoninę. Nežinomas vabalas keliautojo iš Lietuvos nepasigailėjo ir Graikijos Rodo saloje. Dėl skausmingo įkandimo į koją lietuviui taip pat prireikė medikų pagalbos.
Draudikų atstovės teigimu, klastingi gyviai poilsiautojų tyko ne tik Pietų valstybėse. L. Stasiulionienė išskiria ir šiemet Norvegijoje fiksuotą incidentą, kai Lietuvos gyventojui po paslaptingo gyvio įkandimo ant kojos atsirado besiplečianti įtartina dėmė ir skausmas, dėl kurių taip pat teko kreiptis pagalbos į medikus. Panašaus atvejo šiemet būta ir Gruzijoje, kur mišku einantį Lietuvos keliautoją atakavo ir į koją jam įkando tarsi iš niekur atsiradęs pavojingas gyvis.
Dažnai gyventojus užsienyje sužaloja ir medūzos ar jūros ežiai, o sausumoje pavojų kelia nuodingos gyvatės, skorpionai ir vorai.
Reikia tinkamai pasiruošti
„Gamtoje pavojų visuomet gali tykoti bet kurioje šalyje, todėl išsiruošus į ją visuomet derėtų kuo geriau pasiruošti. Planuojant tolimesnes keliones į Azijos ar Afrikos valstybes, be abejo, reikėtų pasidomėti, kokie skiepai vykstantiems į jas yra privalomi bei rekomenduojami. Nepasiskiepijus nuo tam tikrų ligų į kai kurias šalis ir regionus išvykti apskritai nepavyks, todėl geriau tuo pasirūpinti iš anksto. Be to, visuomet nepakenks apsaugos nuo vabzdžių priemonės – įvairūs purškiami ar tepami repelentai, specialiai tam skirti smilkalai ir žvakės. Tik prieš įsigyjant šias priemones reikėtų gerai pasidomėti jų paskirtimi ir veiksmingumu, nes, pavyzdžiui, nuo lietuviškų uodų atbaidanti priemonė nebūtinai apsaugos nuo kitose valstybėse besiveisiančių įkyruolių“, – sako L. Stasiulionienė.
Galiausiai, L. Stasiulionienės teigimu, esant gamtoje – ypač mažiau pažįstamoje – visada reikėtų elgtis atsargiai ir protingai – nebandyti ieškoti greitesnio kelio ar praėjimo įvairiuose brūzgynuose, krūmynuose, pelkėtose vietovėse, nekliudyti ir pagaliais nebaksnoti galimai įvairių gyvių pastatytų darinių – lizdų, urvų, skruzdėlynų ar kitokių struktūrų. Be to, esant užsienyje visuomet reikėtų klausyti gidų ar kelionės organizatorių patarimų bei nurodymų, pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne.
