aA
Mokslininkai pritaria pasiūlymams rudenį skiepyti trečiąja (stiprinamąja) vakcinos nuo COVID-19 doze. Taip nuspręsta po to, kai šimtų žmonių kraujo tyrimai parodė, kad, po antrosios vakcinos dozės prabėgus kuriam laikui, apsauginių antikūnų kiekis gali smarkiai sumažėti.
Vakcina nuo koronaviruso
Vakcina nuo koronaviruso
© Shutterstock

Antikūnų sumažėjimo praėjus tam tikram laikui po skiepijimo buvo tikėtasi, be to, tai nebūtinai reiškia, kad žmonės yra labiau pažeidžiami ligos. Tačiau mokslininkai nerimauja, kad, ir toliau mažėjant antikūnų, vakcinų veiksmingumas taip pat gali sumenkti, rašo theguardian.com.

Londono universiteto koledžo atliktas viruso stebėjimo tyrimas numato, kad antikūnai, susidarę po dviejų „AstraZeneca“ ar „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių, ima nykti jau prabėgus šešioms savaitėms po antrosios dozės. Kai kuriais atvejais per 10 savaičių jų sumažėja daugiau nei 50 proc.

Mokslininkai pabrėžia, kad abi vakcinos yra itin veiksmingos siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau teigia, jog tyrimo rezultatai patvirtina planus šį rudenį surengti skiepijimo trečiąja vakcinos doze kampaniją, ypač tiems, kurie buvo anksti paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina.

„Mes žinome, kad antikūnų kiekis iš pradžių būna didelis, o tada ima pastebimai kristi, – dėsto Londono universiteto koledžo profesorius Robas Aldridge‘as, infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas. – Nerimaujame, kad jeigu antikūnų kiekiai ir toliai mažės tokiais tempais, kokius pastebime, apsauginis vakcinų poveikis taip pat ims blėsti. Kyla esminis klausimas: kas nutiks tada?“

Vakcinos nuo koronaviruso
Vakcinos nuo koronaviruso
© Shutterstock

Preliminarus Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto patarimas praėjusį mėnesį paskatino Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybą NHS rengtis skiepijimo trečiąja doze programai rudenį, tačiau galutinis sprendimas dėl to, ar tęsti pasiruošimus, nepriimtas. Neaišku, ar vakcinų suteikiama apsauga susilpnėja tiek, kad jau prireiktų stiprinamosios dozės. Be to, nemažai ekspertų tvirtina, jog vakcinos dozių kitose šalyse reikia labiau ir skubiau.

Londono universiteto koledžo komanda ištyrė 605 paskiepytų asmenų kraują, daugumos šių asmenų amžius – nuo 50 iki 60 metų. Mokslininkai nustatė, kad pacientų antikūnų lygis smarkiai skyrėsi, tačiau dviguba „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozė dažniausiai nulėmė žymiai didesnio antikūnų kiekio susiformavimą nei dvi „AstraZeneca“ vakcinos dozės.

Praėjus nuo trijų iki šešių savaičių po paskiepijimo dviem „Pfizer“ dozėmis antikūnų kiekis paprastai buvo apie 7 500 vienetų mililitre, tačiau po 10 savaičių šis kiekis sumažėdavo daugiau nei dvigubai ir siekė 3 320 vienetų mililitre. Pasiskiepijus dviem dozėmis „AstraZeneca“, antikūnų lygis pakildavo iki maždaug 1 200 vienetų mililitre ir po 10 savaičių paprastai nukrisdavo iki 190 vienetų mililitre. Po rezultatų paskelbimo laiške „Lancet“ mokslininkai ėmė pastebėti tą pačią tendenciją dar 4 500 tyrimo dalyvių atveju.

Antikūnų kiekis apsisaugojimui nuo koronaviruso yra labai svarbus, tačiau imuninė sistema turi ir kitų apsisaugojimo priemonių, susiformuojančių pasiskiepijus arba persirgus. Normalu, kad antikūnų kiekis laikui bėgant mąžta, o imuninė sistema „įsimena“ infekciją, tam pasitelkdama atminties B ląsteles. Virusui įsiveržus į organizmą, šios ląstelės greitai išskiria į virusą nukreiptus antikūnus. Tolesnę apsaugą suteikia T ląstelės, sunaikinančios užkrėstas ląsteles ir apribojančios ligos sunkumą.

„Antikūnai nėra tobulas rizikos matas. Mes nežinome, ar egzistuoja stebuklingas skaičius, kai tampa reikšminga užsikrėtimo ir hospitalizacijos rizika, – aiškina R. Aldridge‘as. – Tačiau manome, kad šie duomenys patvirtina Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto patarimą dėl stiprinamosios dozės, teikiant prioritetą pažeidžiamos sveikatos, vyresniems nei 70 metų amžiaus asmenims, taip pat globos namų gyventojams.“

Vakcinos nuo koronaviruso
Vakcinos nuo koronaviruso
© Shutterstock

Jungtinis vakcinacijos ir imunizacijos komitetas apsvarstė tyrimo rezultatus, tačiau mažai tikėtina, kad jie turės esminę įtaką diskusijoms dėl trečiosios dozės. Antikūnų netekimas yra įspėjamasis ženklas, kad vakcinos laikui bėgant gali tapti nebe tokios veiksmingos, tačiau šis procesas nenurodo, kada tas metas ateis. Visuomenės sveikatos priežiūros institucijos tą tiksliau sužinos tik tada, kai ligoninėse ims atsidurti jau prieš kurį laiką antrąja vakcinos doze paskiepyti žmonės. Tačiau sprendimas dėl skiepijimo trečiąja doze turi būti priimtas dar iki tol.

„Laikui bėgant mažėjantis antikūnų atsakas gali patvirtinti strategijas dėl stiprinamosios dozės, ypač turint omenyje naują koronaviruso delta atmainos bangą Jungtinėje Karalystėje, kai jau tampa įprasta, kad užsikrečiama ir po dviejų vakcinos dozių, – mano hepatologė Eleanor Barnes, Oksfordo universiteto profesorė. – Tačiau netgi ir mažėjant antikūnų kiekiui atminties B ląstelės ir T ląstelės gali sėkmingai apsaugoti nuo sunkios ligos eigos.“

Profesorė teigia, kad skiepijimui trečiąja doze pagrįsti idealiu atveju reikėtų daugiau įrodymų, kadangi šios dozės poreikis Jungtinėje Karalystėje „privalo būti suderintas su tinkamu skiepijimu pirmąja ir antrąja dozėmis visame pasaulyje.“

Vakcinologas Matthew Snape‘as, Oksfordo universiteto profesorius, teigia: „Tokio pobūdžio tyrimai patys savaime nesuteikia įrodymų apie silpnėjančią vakcinų suteikiamą apsaugą, tačiau jie yra labai svarbūs, nes padeda mums suvokti, kas vyksta. Suklūstame, jei populiacijos tyrimai ima rodyti bet kokį apsaugos sumažėjimą po imunizacijos praėjus ilgesniam laikui“.

„Antikūnų kiekio kraujyje sumažėjimo po skiepijimo galima tikėtis. Tačiau tai nebūtinai reiškia išaugusią susirgimo riziką. Apsauga nuo užsikrėtimo taip pat gali priklausyti nuo to, ar antikūnų yra kvėpavimo takų gleivinėje, o apsaugą nuo viruso progresavimo ir sunkios ligos formos gali suteikti T ląstelės“, – aiškina profesorius.

„Visgi yra akivaizdu, kad nuolatinės vakcinų apsaugos, besitęsiančios ilgus mėnesius ar metus po pasiskiepijimo, tikėtis negalima, todėl nenutrūkstamas budrumas bet kurių protrūkių atveju yra nepaprastai svarbus“, – apibendrina M. Snape‘as.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
3.2121

Atgarsiai apie galimybių pasus vaistinėse: dokumento reikia net šimtamečiams

Registrų centro duomenimis, rugsėjo 2–14 dienomis vaistinėse buvo išdalinta 332 tūkst....

Kokiu atveju susirgus privalomas PGR testas: atsakė, kada jį galima gauti nemokamai (50)

Nuo koronaviruso pandemijos pradžios taisyklės dėl PGR testų vis keitėsi. Iš pradžių, kai...

NVSPL vadovas apie laikiną jo nušalinimą: tikiuosi tai – nesusipratimas (9)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša...

Situacijai sparčiai blogėjant, epidemiologė nurodė ribą, kada viskas keisis iš Žemaitaičio pusės pasipylė kaltinimai valdantiesiems (326)

Lietuvoje mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis šiuo metu yra net tris kartus didesnis nei...

COVID-19 pacientų ligoninėse daugėja: dviejose regionuose situacija ypač bloga (4)

COVID-19 pacientų ligoninėse daugėja visoje šalyje, tačiau labiausiai – Klaipėdos ir...

Top naujienos

Įvertino Kubiliaus pareiškimus apie antrą Šimonytės kadenciją: vertinimas gal net utopinis (5)

Kritika valdžiai pastaraisiais mėnesiais, atrodo, liejasi laisvai. Nepaisant iššūkių, buvęs...

Galimybių pasas apribojo ir neliečiamybę turinčių parlamentarų teises: negauna Seime net pavalgyti (71)

Galimybių pasas apribojo ir neliečiamybę turinčių parlamentarų teises. Tie, kurie nesiskiepija,...

Blinkevičiūtė – apie galimybių pasą didžiosiose parduotuvėse: šį absurdišką reikalavimą reikia atšaukti (583)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia nematanti...

Prekybininkai: didžiųjų parduotuvių apyvartos krenta, o mažųjų kasos pilnėja (48)

Jau prabėgo kelios pirmosios dienos, kai didieji prekybos centrai klientus priima tik turint...

IT milžinė įžengė į Lietuvą: samdys šimtus darbuotojų, tikisi tapti viena didžiausių įmonių (188)

Vasarą Lietuvos IT sektorių papildė dar vienas didelis žaidėjas – Airijos profesinių verslo...

Situacija dėl kovido kelia susirūpinimą: Šimonytė neatmeta, kad gali prireikti papildomų sprendimų papildyta (738)

Situacija dėl kovido kelia susirūpinimą. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad gali...

Privačioje ceremonijoje susituokė Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus: nuotaka tuoktuvėms pasipuošė įspūdinga raudona suknele nuolat pildoma (168)

Ketvirtadienį dainininkė, verslininkė Natalija Bunkė (38) ir jos mylimasis Edgaras Eidėjus...

Lukašenka vėl svaidosi kaltinimais: pasisakė apie migrantų krizę (36)

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad...

Karalienė mirė, tegyvuoja karalius: galimi variantai, kas valdys Vokietiją po Merkel pasitraukimo

Angela Merkel – antroji ilgiausiai dirbanti Vokietijos Federacinės respublikos kanclerė –...

Orijus Gasanovas – apie naujo „Delfi TV“ televizijos sezono atradimus ir tai, kas lieka už kameros

Patyręs keliautojas, televizijos laidų vedėjas bei žurnalistas Orijus Gasanovas sako, kad kartu...