Mokslininkai išsiaiškino, jog tie, kurie vis bando sudurti galą su galu, laikinai praranda bet iki 13 intelekto koeficiento punktų, skelbia businessweek.com.
Tokias išvadas mokslininkai padarė atlikę tyrimą su vienos Naujojo Džersio parduotuvės lankytojais ir Indijos ūkininkais – buvo tikrinamas jų intelekto koeficientas ir jo pokyčiai.
Mokslininkai mano, jog vadinamasis finansinis stresas savotiškai monopolizuoja visą mąstymą, sulėtina jo procesus, įvairios protinės užduotys pradeda atrodyti sunkesnės nei yra iš tikrųjų. Skelbiama, jog tokio pobūdžio stresas primena būseną po bemiegės nakties.
Skaičiuojama, jog vien Amerikoje nuo neigiamo finansinio streso poveikio kenčia daugiau nei 100 mln. amerikiečių, kurie yra priversti veržtis diržus, sako ekonomistų ir psichologų komanda, kartu atlikusi šį tyrimą. Penktadienį tyrimo rezultatai paskelbti leidinyje „Science“.
„Skurdas nebuvo mūsų tyrimo esmė. Mūsų tyrimo objektas – žmonės, bandantys sudurti galą su galu arba išgyventi iki kitos algos. Kai įsivaizduojate finansinių problemų turinčius žmones, manote, jog jiems trūksta pinigų, tačiau tiesa ta, kad iš tikrųjų jiems lygiai taip pat trūksta ir kognityvinių galių“ – teigia Harvarde dirbantis ekonomistas ir tyrimo bendraautorius Sendhilis Mullainathanas.
Jeigu galvoje nuolat sukasi mintys apie neapmokėtas sąskaitas, būsto paskolą ar nuomą, paskolą studijoms, smegenyse paprasčiausiai nebelieka vietos kitiems dalykams. Jeigu vėluojate susimokėti paskolos įmoką, gali būti, jog per tą laiką auga delspinigiai, tačiau prastėja jūsų intelekto koeficientas.
Tyrimo metu buvo pasinaudota testais, kurių metu tikrinami įvairūs mąstymo aspektai, įskaitant ir tradicinį IQ testą. Tyrimo bendraautorius Jiaying Zhao, psichologijos profesorius iš Britų Kolumbijos universiteto, patvirtino – tokiomis sąlygomis IQ gali sumažėti net 13 punktų.
Mokslininkai aiškinosi, kaip smegenis veikia finansinės bėdos skirtingoje aplinkoje. 400 pirkėjų iš „Quaker Bridge Mall“ prekybos centro Naujajame Džersyje buvo paprašyta įsijausti į kelis skirtingus finansinius scenarijus, buvo tikrinami jų smegenų pajėgumai. Tada tyrimas persikėlė į žemdirbių laukus Indijoje, kur ūkininkai atlyginimą už triūsą gauna vos kartą per metus. Prieš nuimant derlių, jiems tenka imti paskolas, nes jie nebeturi, už ką įsigyti maisto. Pardavę derlių, gauna nemenką pinigų injekciją.
S. Mullainathanas ir jo kolegos tyrė 464 ūkininkus – prieš nuimant derlių ir po to. Nustatyta, jog, gavus pinigų, žemdirbių IQ rodmenys pagerėdavo vidutiniškai 25 proc.
„Pokytis akivaizdus. Kai tenka spręsti finansines problemas, tokia situacija neabejotinai turi įtakos mąstymo kokybei. Visą protą juk okupuoja finansai – daugiau niekam praktiškai nelieka vietos“, - sako dar vienas iš tyrumo bendraautorių, Prinstono universiteto psichologijos profesorius Eldaras Shafiras.
Naujajame Džersyje mokslininkai dirbo su 400 paprastų pirkėjų. Jų buvo prašoma įsijausti į du konkrečius scenarijus: viename buvo numatyta didelė sąskaita už automobilio remontą, o kitame – nedidelė sąskaita. Tų, kurių šeimos pajamos siekė 20 tūkst. dolerių (52 tūkst. Lt), IQ buvo labai panašus į tų, kurių pajamos viršija 70 tūkst. dolerių (182 tūkst. Lt) – jeigu tik sąskaita už automobilio remontą buvo nedidelė. Tačiau kai vargingiau gyvenantiems teko mąstyti, kaip padengti didelę sąskaitą, IQ atotrūkis pasiekė net 40 proc.
Išsilavinimo skirtumai negali būti svarbiausias minėtuosius skirtumus lemiantis veiksnys, nes mažiau uždirbančių žmonių IQ mažesnis buvo tik tais atvejais, kai jiems tekdavo sukti galvas dėl didelių sąskaitų. Geresnį išsilavinimą turintys turtingesnieji galbūt geriau moka paskirstyti savo dėmesį, tačiau tai nėra itin svarbus veiksnys, patikino E. Shafiras.
Tyrimo autorių teigimu, gauti rezultatai prieštarauja įsisenėjusiai konservatyviai ekonominei, socialinei bei politinei teorijai esą individai, o ne aplinkybės, yra pirminė ir pagrindinė skurdo problema.
„Ilgą laiką dėl nesėkmių buvo kaltinami patys vargingai gyvenantys žmonės. Dabar požiūris keičiasi“, - džiaugiasi Jiaying Zhao.
Skurdo problemas tirianti Kathryn Edin, pati prie tyrimo neprisidėjusi, teigia, jog šis mokslinis darbas „svarbus pasiekimas, padėjęs demaskuoti ne vieną skurdo tyrimuose figūravusį nežinomąjį“.
