Tačiau kai kurių specialistų rasti vis tiek nelengva. Dėl to kenčia pacientai.
„Įsivaizduokite, jeigu vaikų psichiatras atvyksta porą kartų per mėnesį ir tik išrašo vaistus ar nukreipimus į stacionarą, nors turėtų nuolat ambulatoriškai prižiūrėti, konsultuoti savo pacientus“, – pateikė pavyzdį sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Kiek ir kokių sveikatos specialistų turėtų dirbti savivaldybėje, priklauso nuo jos dydžio. Tiesa, viceministrė pabrėžė, kad visų, net ir mažesnių savivaldybių gyventojai privalo gauti visą reikiamą pagalbą.
„Mažesnės savivaldybės turi turėti santykį su gretimomis savivaldybėmis, kad joms padėtų suteikti visą bazinį paslaugų paketą. Bazinis paslaugų paketas visiems yra tas pats ir savivaldybės už jį atsakingos. Tai – pirminė priežiūra, kaip savarankiška funkcija, antrinė, kaip deleguota, kurią savivaldybės turi derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, savo regionu ir taip toliau“, – dėstė D. Jankauskienė.
Portalo „Delfi“ paklausta, kurių medikų dabar labiausiai trūksta, D. Jankauskienė vardijo: „Labiausiai trūksta šeimos gydytojų, skubios pagalbos gydytojų, anesteziologų, psichiatrų, įskaitant vaikų, akušerių-ginekologų. Šios specialybės – prioritetinės“.
Pasiteriavus apie specialistų trūkumą atskiruose rajonuose, D. Jankauskienė atsakė, kad jis yra labai įvairus: „Sunku pasakyti, ko trūksta kiekviename konkrečiame rajone, bet praktiškai visur trūksta specialistų, ypatingai šeimos gydytojų ir mano jau išvardintų medikų“.
Anot viceministrės, spręsti specialistų trūkumo problemą labai padeda ukrainiečių medikų įsiliejimas į darbo rinką. Pastaruosius, beje, dažniausiai prisivilioja dirbti privačios gydymo įstaigos.
Siekiant, kad specialistų netrūktų ir savivaldybių ar ministerijos įsteigtose gydymo įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerija parengė tris strategijas, kaip galima būtų pritraukti medikus į rajonus.
„Pirmiausia reikia žinoti, kas yra kilę iš to rajono, nes žmonės linkę grįžti į savo socialinę aplinką, kurioje jie augo“, – pirmąją strategiją pristatė D. Jankauskienė.
Kitaip tariant, išanalizavus, iš kur kilo studijuoti mediciną į didmiesčius atvykę asmenys, jie būtų skatinami grįžti dirbti ten, kur užaugo.
Viceministrė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmonės neretai prisiriša prie tos vietos, kur po studijų atliko praktiką, ten gyvenančių žmonių ir mieliau sutinka ten pasilikti.
„Yra Vyriausybės nutarimas padidinti rezidentūros praktikos reikalavimus, kad 35 proc. praktikos būtų atlikta regiono įstaigose. Šiuo metu tik 3–5 proc. iš universitetuose studijuojančių būsimųjų medikų praktiką atlieka regionuose. Tame tikimės tikrai didelio proveržio.
Šalia to dar įvestos ir pakopinės kompetencijos, kuomet gydytojas rezidentas tam tikras procedūras ir tam tikrus veiksmus gali palaipsniui atlikti savarankiškai ir važiuoti savarankiškiau dirbti į tam tikrus rajonus“, – sakė D. Jankauskienė.
Trečioji strategija susijusi su socialinėmis garantijomis. Kai kuriose savivaldybėse, viceministrės pastebėjimu, ji yra gana neblogai išvystyta. Ten medikai viliojami tam tikromis naudomis, pvz., didesniu darbo užmokesčiu, vaikams suteikiamais darželiais, būstu ir pan.
„Ministerija taip pat turi investicines lėšas – apie 14 mln. eurų – tam, kad padėtų savivaldybėms pritraukti medikų. Pvz., tų, kurie studijuoja mokamoje rezidentūroje, 80 proc. [studijų kainos] būtų galima padengti iš šių Europos Sąjungos investicijų. Tokiu būdu rajonai specialistų gali prisitrauktų iš tų, kurie studijuoja mokamose vietose“, – sakė D. Jankauskienė.
Plačiau apie tai, kaip planuojama pritraukti į regionus medicinos specialistus, bus diskutuojama balandžio 6-ą dieną Klaipėdoje vykstančioje nacionalinėje konferencijoje.
