Kasmet rezidentūros studijas baigia arti 400 jaunųjų specialistų, tačiau jie kažkur „dingsta“, o ir tie, kurie lieka dirbti Lietuvoje, pasiskirsto itin netolygiai. Jei apžvelgtume jau dirbančių kardiologų skaičių, netolygumas itin akivaizdus.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos ligoninėse dirba 432 gydytojai kardiologai, iš jų Klaipėdoje – vos 46 specialistai. Vilniuje darbuojasi 196 kardiologai, o Kaune – 138.
Sąlyga: deja, negalime konkuruoti su privačiomis įstaigomis
Sujungtoms uostamiesčio ligoninėms laikinai vadovaujantis prof. dr. Jonas Sąlyga neslepia, kad specialistų pritraukimo problema Klaipėdoje itin sudėtinga, mat ligoninės neturi galimybių konkuruoti su privačiame sektoriuje esančiu aprūpinimu.
„Per karantiną išėjo du kardiologai, nuo kovo mėnesio turėtų vienas ateiti. Paprašė 80 proc. priedo prie algos. Privačiame sektoriuje kardiologams mokama kur kas geriau, mums tikrai sunku prisikviesti specialistų“, – sako vadovas.
Viena iš galimybių problemai spręsti – pakviesti rezidentus savo ateitį sieti su pajūriu. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Juškevičienė teigia, kad jie itin laukiami. Visgi, kaip ir savo srities profesionalai, taip ir rezidentai į uostamiestį neskuba.
Ministerijos duomenims, rezidentūros studijas baigusių skaičius jau keletą metų išlieka panašus: 2020 m. paruošta 376 specialistai, 2021 m. – 375, 2022 m. – 376 jaunieji medikai. Tiesa, jų gretose skubančių darbuotis į Klaipėdą taip pat nėra daug.
„Dažniausiai atvyksta kardiologijos, onkologijos chemoterapijos, kraujagyslių chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, geriatrijos, neurologijos, chirurgijos, urologijos, infekcinių ligų, oftalmologijos, radiologijos, anesteziologijos-reanimatologijos, vidaus ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos bei kt. sričių gydytojų rezidentų. „Pernai visuose trijuose Klaipėdos universiteto ligoninės filialuose sulaukta 38 rezidentų, užpernai – 34, o 2020 metais – 17“, – nurodo J. Juškevičienė.
Uostamiestis patrauklus tik poilsiui?
Padėti regionams ministerija nusprendė įstatymų pakeitimais.
„Daugiausia gydytojų rezidentų studijuoja Kaune ir Vilniuje. 2022 m. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 144, pakeitimai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Nutarimu buvo įvestas minimalus profesinės praktikos atlikimo trukmės rodiklis, kurio esmė – nustatyti, kokia minimali rezidentūros dalis (nuo bendro skaičiaus) turi būti atliekama rezidentūros bazėse, esančiose ne universiteto ligoninėse, taip siekiant padidinti gydytojų rezidentų judumą“, – informavo SAM Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.
Tikimasi, kad įgyvendinus pokyčius padidės rezidentūros bazių skaičius, gydytojai rezidentai ryšis prisijungti prie regionuose dirbančių specialistų ir sumažės specialistų trūkumas, augs sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Be to, keičiama ir gydytojų rezidentų darbo užmokesčio tvarka.
„Pokyčiais grąžiname skolą jauniesiems medikams, nes – neslėpkime – sistema juos tiesiog išnaudodavo kaip pigią darbo jėgą. Dabar jie taps visaverčiais sveikatos priežiūros specialistais ne tik pagal statusą, bet ir pagal darbo sąlygas“, – dėl būtinų permainų pasisakė ir SAM ministras Arūnas Dulkys.
„Klaipėdos universiteto ligoninėje rezidentams tikrai nereikia laukti eilėje dėl rezidentūros, o jų darbas visada yra svarbus ir vertinamas. Neretai gydytojai po rezidentūros noriai tęsia savo profesinę karjerą mūsų įstaigoje, kur sudarytos geros sąlygos tobulėti, įstaiga aprūpinta modernia įranga, mokami konkurencingi atlyginimai“, – sako J. Juškevičienė.
SAM skaičiavimais, gydytojų rezidentų atlygis po šių pakeitimų pirmaisiais rezidentūros studijų metais didės apie 280 eurų, o septintaisiais – apie 576 eurus. Visgi šiuo metu nėra daug norinčių vykti į uostamiestį.
Ministerija siūlo naudotis privatininkų paslaugomis
J. Sąlyga neslepia, kad net ir pritraukus rezidentus, tai neišspręs šiuo metu reikalingų patirties turinčių specialistų trūkumo, mat visoje sveikatos sistemos grandyje yra problemų, kurias spręsti reikia kompleksiškai. Po reorganizavimo veiklą tęsiančios Klaipėdos universiteto ligoninės laikinasis vadovas pabrėžia, kad specialistai neretai turi skirti laiko, net jei tam nėra poreikio.
„Tinkamai neveikia e. sveikata, tai irgi kliūtis sklandžiai dirbti. Be to, dalis pacientų pas kardiologą siunčiami visai be reikalo. Juos konsultuoti gali ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai“, – kompleksinių sprendimų poreikį įvardija profesorius.
Delfi primena, kad visuotinis pasipiktinimas kilo po to, kai žmonės paviešino nuotraukas, kokios eilės nusidriekia kiekvieno mėnesio paskutinę dieną prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo – Jūrininkų ligoninės. Žmonės stojo į gyvą eilę, kad galėtų užsiregistruoti pas kardiologą. Laukiantys neslėpė, kad telefonu užsiregistruoti neįmanoma, tad tekdavo stovėti eilėje, kad gautų talonėlį. Paskui dar apie porą mėnesių tenka laukti, kada pagaliau kardiologas galės apžiūrėti ir pakonsultuoti.
Sujungtų uostamiesčio ligoninių vadovai netrukus paskelbė, kad dėl susidariusios situacijos keičiama iki tol galiojusi registracijos tvarka.
„Nuo vasario 1 d. pas gydytojus kardiologus registruojama ne kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną. Užregistruojami tik siuntimus turintys pacientai“, – apie pokyčius pranešė ligoninė.
SAM siūlo ir dar vieną sprendimą – žmonės galėtų pasidomėti, kurios privačios įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa.
„Šiais metais sutarčių sudarymo ir sumokėjimo tvarkos aprašuose kardiologų (taip pat neurologų, onkologų ir endokrinologų) paslaugos yra išskirtos kaip prioritetinės ir numatoma, kad už jas bus atsiskaityta įstaigoms ne tik ta apimtimi, kuri nurodyta sutartyse su teritorine ligonių kasa, bet ir sumokėta už vadinamąsias „virškvotines“ paslaugas. Už jas bus sumokėta visoms įstaigoms, kurios turi sutartis su teritorine ligonių kasa, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taip pat ir privačioms“, – teigia ministerijos atstovas.
