aA
9 valandos – tiek laiko 91 metų moteris laukė pagalbos ligoninėje, kai atvyko čia dėl rankos lūžio, nors panašu, kad sulaukti jos galėjo ir kur kas greičiau.
Skubios pagalbos skyriuje moteris laukė 9 val.
Skubios pagalbos skyriuje moteris laukė 9 val.
© Facebook

Apie ilgas Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje praleistas valandas papasakojo moters anūkas, savo istorija pasidalijęs ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Buvo ir laukusių 10 valandų

Vyras pasakojo, kad jo močiutė parkrito ir jai pradėjo tinti riešas.

Grįžus į Vilnių ir pirmadienį susisiekus su šeimos gydytoja, ši išrašė siuntimą į RVUL Skubios pagalbos skyrių pas traumatologą.

„Iškart buvo gana keista, kad nėra traumatologo Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje (kurioje ji užregistruota) ir siunčiama į Lazdynus, nors kreiptasi dienos metu, – stebėjosi anūkas. Portalo „Delfi“ žurnalistei patikslinęs: – Gydytoja paaiškino, kad poliklinikoje nėra traumatologo ir išrašė siuntimą pas traumatologą, patarusi kreiptis į Lazdynų ligoninę arba Santaros klinikas“.

Į ligoninės Skubios pagalbos skyrių nusprendė vykti tą pačią dieną, nes ranka buvo gana stipriai ištinusi, o ir moteris skundėsi, kad jai vis „paskauda“. Kai atsidūrė ligoninėje, buvo jau 16 val.

„Atvykus žmonių laukiamajame buvo gal 50, net nebuvo laisvų vežimėlių, todėl teko palaukti kokias 10 min., kol gavome laisvą ir galėjome atsivežti močiutę iš automobilio.

Laukiam valandą–dvi. Ant vienų durų pakabintame pranešime parašyta, kad laukimo laikas iki apžiūros pas gydytoją 2–3 val., todėl tikimės, kad liko laukti dar apie valandą... Deja.

Kartu laukia ir girtas benamis, kuris ramiai sau knarkia, jaunas vemiantis vyras, dar vienas dejuojantis jaunuolis, daug senolių vežimėliuose ir stumdomose lovose – kažkoks kvapų ir garsų disonansas.

Visi atrodo čia lygūs, bet atsiranda ir lygesnių: trys pareigūnai atveda iš pažiūros absoliučiai sveikai atrodantį vyrą su antrankiais – jam laukti beveik nereikia ir greitai pakviečia jį pas paskirtą gydytoją (suprantu: ko gero, turi nustatytą tvarką, kad visiems atlydėjusiems pareigūnams nereiktų laukti ir priimama be eilės).

Pasirodo ir vieno Seimo komiteto pirmininkas su mylimąja (sėdinčia vežimėlyje su kojos trauma), kurie taip pat greitai priimami ir palieka laukiamąjį.

Negaliu spekuliuoti, kad eilę aplenkia dėl turimo statuso ir viskas, turbūt, gerai, bet „mintys kyla įvairios“, nes mes visgi atvykome gerokai anksčiau nei pastarieji pacientai“, – pastebėjo vyras.

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, laukiant apžiūros vis pasigirsdavo kitų pacientų nepasitenkinimų.

„Žmonės pervargę ne nuo ligų ar traumų, o nuo laukimo. Ne vienas besikeikdamas palieka salę ir išvažiuoja namo.

23 val. išeina vyras su savo senjore mama, kuriai sugipsuota ranka. Jau po vizito pas daktarus, pasigaunu juos lauke ir paklausiu, kiek laiko iš viso čia praleido? Necituojant keiksmažodžių, atsako – „10 valandų!“ – stebėjosi vyras.

Jis neslėpė, kad nuovargį pakeičia pyktis žiūrint į kiekviename kampe pakabintus monitorius, per kuriuos nuolat rodo kiek laiko teks laukti atvykusiems su tam tikrais nusiskundimais.

„Kažkoks „briedas“ ne kitaip, o vėliau seka nusivylimas“, – emocijas perteikė vilnietis.

Tik apie vidurnaktį švieslentėje pagaliau įsižiebė ir jų numeris. Senjorė su artimaisiais buvo palydėti iki apžiūros.

„Viskas pradeda judėti labai greitai – apžiūra, rentgenas, du lūžę kaulai, langetė. Apie 1 val. nakties jau esame automobilyje.

Personalas, su kuriuo susidūrėme, tikrai malonus bei profesionalus, traumatologas atsakingai įsigilino į visas traumos subtilybes, bet kažkur yra didžiulė spraga, kad iki šių paslaugų suteikimo reikia laukti nesuvokiamai ilgai“, – mintimis pasidalijo vyras.

Per metus tik du sąlyginai ramesni periodai

Portalas „Delfi“ ne kartą sulaukė skaitytojų skundų, kad ligoninių Skubios pagalbos skyriuose eilėse tenka praleisti ilgas valandas, laukiant gydytojo apžiūros. Ne kartą rašyta ir apie Skubios pagalbos skyrių darbo specifiką, kuomet pacientai pagal sveikatos būklę skirstomi, naudojant šviesoforo spalvų principą.

Apie tai, kad intensyvus darbas ligoninės priimamajame verda kiaurą parą ištisus metus, patvirtino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje dirbantis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Domantas Pipas

„Į mūsų ligoninės Skubios pagalbos skyrių atvykstantis pacientų srautas visada buvo ir yra gausus – vidutiniškai per parą sulaukiame apie 300 pagalbos besikreipiančių pacientų, iš kurių maždaug 40 proc. prireikia traumatologinio pobūdžio pagalbos.

Per metus yra du sąlyginai ramesni periodai, kai pacientų būna mažiau – baigiantis rudeniui, kol dar nėra sniego bei ledo, ir pati pavasario pradžia.

O vasarą dirbantiems gydytojams ir slaugytojams tikrai nėra jokio atokvėpio, nes ilgiau trunka šviesus paros metas, žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, todėl ir įvairių susižalojimų patiriama daugiau“, – portalui „Delfi“ komentavo gydytojas A. Černauskas.

Anot gydytojo, Skubios pagalbos skyriaus specifika yra tokia, kad niekada nežinai, kokios būklės ir kiek pacientų atvyks. Vienam gydytojui per pamainą kartais tenka priimti ir 60 pacientų.

„Kamštis“ susidaro, jei vienu metu užplūsta banga pas tos pačios specialybės gydytoją arba atvežami keli nukentėję rimtesniame eismo įvykyje ir visos pajėgos sutelkiamos teikti pagalbą jiems.

Medikas pastebi, kad pavyzdžiui, atlyginimų ir pašalpų išmokėjimo dienomis sulaukiama daugiau įvairias traumas patyrusių ir alkoholiu apsinuodijusių pacientų.

„Kiek įmanoma, stengiamės prisitaikyti – tarkime, numatydami didesnį pacientų srautą ilgaisiais savaitgaliais ar švenčių dienomis, formuojame pamainas taip, kad dirbtų daugiau skubiosios medicinos gydytojų ir ortopedų traumatologų. Taip pat sudaromos papildomos budinčios brigados, jei prognozuojamas plikledis, kuris dramatiškai išaugina traumas patyrusių pacientų srautus

Tačiau viskam nepasiruoši. Skyriaus personalo skaičius nėra begalinis, jie taip pat yra žmonės, kurie ir patys suserga, ir turi sergančių vaikų, ir išeina atostogų, todėl tikrai pasitaiko dienų, kai turime verstis su tiek darbuotojų, kiek jų tuo metu yra. Būna, kad dėl didelių apkrovų „užlūžta“ įranga, tuomet užsitęsia diagnostikos procesas, o kartu ir laukimo laikas“, – paaiškino gydytojas A. Černauskas.

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Andrius Ufartas

Medikas neslepia, kad, nors jis ir jo kolegos yra įpratę prie intensyvaus darbo, tačiau tam tikrų iššūkių atsiranda vasarą, kuomet prasideda visuotinis atostogų metas – dėl atostogaujančio poliklinikų personalo gerokai padidėja pacientų, negaunančių paslaugų jose, srautas, kuris atvyksta į Skubios pagalbos skyriaus priėmimą, o ir pačiai ligoninei tenka suktis su mažesniais pajėgumais, nes nemažai darbuotojų irgi nori atostogauti būtent šiltuoju metų laiku.

Kur dėtis pacientams?

Į klausimą, kur dėtis pacientams, jei jų gydytojai nedirba ar atostogauja, RVUL medikas atsako, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras privalo užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą – šią funkciją atlieka budintys gydytojai arba sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo poliklinikos ar šeimos medicinos centro nedarbo metu.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės skelbiama informacija, tokias sutartis pagrindinės sostinės poliklinikos yra sudariusios su Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyba, Vilniaus miesto klinikine ligonine ir Santaros klinikų Vaikų ligonine. Pacientai privalo būti informuoti apie tai, kur kreiptis, jei poliklinika nedirba.

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė patvirtino, kad kiekviena ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia paslaugas, kurios nurodytos įstaigos licencijoje ir aptarnauja prie įstaigos prisirašiusius pacientus, kai šie į ją kreipiasi.

Teisės aktuose numatyta, kad, jei pacientas kreipiasi dėl ūmių būklių, jam sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteikiamos ne vėliau kaip per 24 val. (jei pacientui reikalinga skubioji medicinos pagalba, ji teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai), jei kreipiasi dėl kitų pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.

Taigi, jei pacientas kreipiasi į polikliniką, šeimos gydytojas ar jo komandos specialistas teikia pagalbą pagal kompetenciją, sprendžia dėl gydymo taktikos ir eigos.

„Jei poliklinikos gydytojas pacientui reikalingų paslaugų suteikti negali, siunčia atitinkamo lygio gydytojui specialistui arba stacionariniam gydymui. Pvz., šeimos gydytojo komandos narys gydytojas chirurgas gali gydyti nekomplikuotus lūžius, sugipsuoti ar naudoti kitą metodą pagal poreikį ir kompetenciją.

Jei yra komplikuotas atvejis, gydytojas išrašo siuntimą ir siunčia pacientą antrinio ar tretinio lygio specialisto konsultacijai. Taip pat esant poreikiui organizuoja paciento pervežimą į ligoninės priėmimo skyrių. Jei pacientui gali būti teikiamos planinės paslaugos, jam išrašomas siuntimas. Tada pacientas pats pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jis planine tvarka galės gauti paslaugą.

Atkreipiame dėmesį, kad dažnai pacientai savo iniciatyva kreipiasi į ligoninę, tikėdamiesi paslaugą gauti greičiau (ypač po poliklinikos darbo valandų), nors pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba pati užtikrina šeimos gydytojo darbą visą parą, arba sudaro sutartis su kita įstaiga, kuri aptarnauja prie jos prirašytus gyventojus tuomet, kai įstaiga nedirba. Informacija apie tai į kurią įstaigą pacientas turėtų kreiptis ūmiai susirgus įstaigos nedarbo metu skelbiama poliklinikos ir ligonių kasų interneto svetainėje“, – portalui „Delfi“ nurodė V. Turauskytė.

Traumatologų poliklinikoje yra

Kaip minėta, šiuo atveju pacientė į Vilniaus rajono centrinę polikliniką kreipėsi darbo dienos metu, bet buvo išsiųsta į Vilnių, teisinantis, kad nėra traumatologo.

Vilniaus rajono centrinė poliklinika
Vilniaus rajono centrinė poliklinika
© DELFI / Karolina Pansevič

Ar gali būti, kad Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje trūksta traumatologų?

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Justyna Černiavska portalą „Delfi“ patikino, kad ne.

„Vilniaus rajono centrinės poliklinikos administracija informavo, kad poliklinikoje traumatologų netrūksta ir yra užtikrinamas besikreipiančių pacientų priėmimas darbo metu. Siekiant išsiaiškinti situaciją ir suteikti komentarą, reikėtų išsamesnės informacijos apie šį konkretų atvejį“, – sakė savivaldybės specialistė.

Taigi nelabai aišku, kodėl garbaus amžiaus moteriai pagalba nebuvo suteikta dar poliklinikoje. Iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atsakymo gauti kol kas nepavyko.

Pacientus skirsto į 4 kategorijas

Jei vis tik tenka atvykti į ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kokiems pacientams teikiama pirmenybė?

Ligoninė
Ligoninė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kad pagalbą pirmiausia gautų tie, kuriems jos reikia skubiausiai, pacientui atvykus į ligoninės priėmimo skyrių, atliekamas pirminis sveikatos būklės įvertinimas – triažas, kurio metu įvertinamos gyvybinės funkcijos ir nustatomas būklės sunkumas. Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą būtinosios pagalbos teikimo tvarką, pacientai skirstomi į 4 kategorijas.

Kuo sunkesnė būklė, tuo didesnis paciento prioritetas prieš kitus pacientus, nepriklausomai nuo atvykimo į Skubios pagalbos skyrių laiko. Sudarant bendrą eilę, pirmumą turi aukštesnė kategorija, antras kriterijus – atvykimo laikas tos pačios kategorijos sraute“, – paaiškino skubiosios medicinos gydytojas A. Černauskas.

Kalbėdamas apie pagalbos teikimo prioritetus, A. Černauskas išskyrė kelias kategorijas, kurioms esant medicininė pagalba teikiama nedelsiant – tai politrauma, insultas, nukraujavimas ar kitos gyvybei pavojingos medicininės būklės, pavyzdžiui, prasidėjęs sepsis ir sutrikusi net kelių organų sistemų veikla.

Taip pat pirmenybę turi jaučiantys stiprų skausmą krūtinėje, panašų į infarktą, ar intensyvų skausmą kitose kūno vietose, pirmą kartą patyrę traukulius, smarkiai kraujuojantys ar su sutrikusia sąmone pacientai. Prioritetas skiriamas ir apsinuodijusiems pacientams – dažniausiai tai būna suicidinių ketinimų turintys žmonės, išgėrę daug vaistinių preparatų ar kitų gyvybei pavojingų medžiagų.

Paklaustas, ar atvykusieji į Skubios pagalbos skyrių dėl galūnės traumos patenka į eilės galą, skubiosios medicinos gydytojas nuramino: jei trauma sunki – atviras lūžis ar stiprus kraujavimas – ilgai laukti nereikės. Kitais atvejais nustatyti, ar galūnė lūžusi, padės gydytojo paskirtas rentgeno tyrimas, tačiau, jei tokia būklė nekelia pavojaus, pacientui laukiamajame teks praleisti daugiau laiko. Jei patiriamas skausmas po traumos nėra didelis ir žmogus galvoja tik „pasitikrinti“, jam derėtų vykti į polikliniką, o ne į ligoninės priėmimą.

Greitąja naudojasi kaip taksi

Iš viso į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę atvykstančiųjų srauto maždaug trečdalis atvežamas greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Ar paramedikų atgabenti žmonės turi kažkokią pirmenybę?

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nepriklausomai nuo atvykimo į ligoninę laiko ar būdo, paciento prioritetą kitų pacientų atžvilgiu lemia jo sveikatos būklė ir pagal tai priskiriama būtinosios pagalbos teikimo kategorija.

Žinoma, paramedikai turėtų būti savotišku filtru, nukreipiančiu į ligoninės priėmimo skyrių tik tuos pacientus, kuriems iš tikrųjų reikalinga skubi pagalba, todėl tarp jų atgabenamų pacientų dažniau pasitaiko aukštesnę būtinosios pagalbos kategoriją turinčių asmenų, tačiau tai nėra taisyklė. Deja, ne taip jau retai GMP naudojamasi kaip taksi, todėl net ir atvykus į ligoninės priimamąjį šia transporto priemone, gali tekti laukti bendroje eilėje“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak skubiosios medicinos gydytojo, jei Skubios pagalbos skyriuje laukiantis žmogus mato, kad vėliau atvažiavę pacientai pas gydytojus pakliūna anksčiau už jį – reiškia, kad jų būklė yra rimtesnė, nors pačiam žmogui gali atrodyti kitaip.

„Skubios pagalbos skyrius pirmiausiai skirtas tiems žmonėms, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos – jie yra mūsų prioritetas. Visus kitus taip pat priimame ir atidžiai apžiūrime, bet tik tada, kai mūsų pagalbos nebelaukia skubūs pacientai. Neretai pasitaiko komentarų, kad asocialūs ar neblaivūs asmenys pas gydytoją patenka pirmiau, bet jie ir priimami greičiau dėl to, kad dažniausiai turi sudėtingesnę patologiją“, – paaiškino A. Černauskas.

Apie 20 proc. į RVUL Skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų būna hospitalizuojami, o 80 proc. po gydytojo apžiūros išleidžiami ambulatoriniam gydymui.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius
Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius
© DELFI / Rafael Achmedov

A. Černausko teigimu, dalis jų atvyksta besiskųsdami minimaliais simptomais ar lėtinėmis ligomis, nors turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau yra ir tokių, kurie delsia kreiptis skubios pagalbos bijodami, kad jų nepriims, todėl atvežami jau kritinės būklės.

„Vykstant į ligoninės priėmimą, ypač jei medicininė „bėdelė“ nėra rimta, reikia nusiteikti, kad gali tekti laukti, – įspėjo gydytojas. – Vidutinis buvimo laikas Skubios pagalbos skyriuje yra 2,5–3,5 val., tačiau apžiūros ir tyrimų atsakymų laukimo trukmę gali pakoreguoti netikėtai atvežti kritinės būklės pacientai, didelis pacientų srautas vienu metu pas tą patį specialistą arba techniniai įrangos ar sistemų sutrikimai.

Visgi ilgiausiai Skubios pagalbos skyriuje paprastai tenka laukti tiems pacientams, kurie atvyksta ne dėl būtinosios pagalbos. Taip pat verta žinoti, kad jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų ir jis atvyko be siuntimo, jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokestintos“.

Apie tai, kad Skubios pagalbos skyriuje už suteiktą pagalbą gali tekti ir susimokėti, portalas „Delfi“ rašė jau anksčiau.

A.Černauskas pastebėjo, kad dažnai ir patiems pacientams galbūt trūksta suvokimo ar žinojimo, kad ne visada būtina vykti į ligoninę. Jis dar kartą pabrėžė, kad ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus pagrindinė ir svarbiausia paskirtis – teikti pagalbą tiems pacientams, kurių gyvybei gresia pavojus arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę. Visais kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu – į budintį gydytoją toje įstaigoje, prie kurios pacientas yra prisirašęs, arba su kuria yra sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo įstaigos nedarbo metu.

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas
© DELFI / Andrius Ufartas

V. Turauskytė taip pat pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kad pacientai savo iniciatyva kreipiasi į ligoninę ir dėl planinių paslaugų suteikimo, kai nenori laukti vizito pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą, o atvykę į ligoninės priėmimo skyrių teigia, kad jiems reikalinga būtinoji pagalba.

„Tokie pacientų kreipimaisi didina darbo krūvį ligoninės priėmimo skyriuje dirbantiems darbuotojams, pacientus tenka „rūšiuoti“ pagal būklės sunkumą, o asmenims, kurie neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, tenka laukti keletą valandų ir už suteiktas paslaugas, nepriskiriamas būtinajai pagalbai, susimokėti.

Manome, kad eilės ligoninių priėmimo skyriuose susidaro ne dėl gydytojų poliklinikose trūkumo, o dėl pacientų, kurie nori paslaugas, kurios nepriskiriamos būtinajai pagalbai, gauti einamuoju momentu ir savo iniciatyva kreipiasi į ligoninės priėmimo skyrių. Todėl norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia kreiptis tik tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei“, – pabrėžė pašnekovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
2.6933

Atliktos pirmosios 750 robotinių operacijų Lietuvoje

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga...

NVSPL direktoriaus pavaduotoja nušalinimą nuo pareigų vadina kerštu ir susidorojimu

Nuo pareigų laikinai nušalinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...

Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu iš Latvijos

Ankstyvą penktadienio rytą Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu...

Padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo šunų įkandimų: jauniausias pacientas – vos 4 parų naujagimis

Pastaruoju metu į Kauno klinikas vis dažniau atvyksta vaikai , patyrę sužeidimus įkandus...

Kinija skambina pavojaus varpais: 35 žmonės susirgo „naujai identifikuotu“ Langya virusu (6)

Gydytojai sukėlė nerimą dėl visiškai naujo viruso , kuriuo Kinijoje užsikrėtė dešimtys...

Top naujienos

Į Vilniaus merus nusitaikiusiam Zuokui – skaudus smūgis: pastangų pridėjo ir buvusi žmona (1)

Į Vilniaus miesto merus nusprendusiam kandidatuoti Artūrui Zuokui – nemalonumai dėl ankstesnių...

Karas „netikėtai“ atėjo į Krymą: minios žmonių susiruošė bėgti (5)

Prie išvažiavimo iš Krymo – milžiniškos eilės, okupantai jau bėga, pusiasalis bus...

Sinoptikas: alins karštis ir tvankios naktys – viskas pasikeis tik šeštadienį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Paulius Starkus Žinių radijo laidoje „Ryto...

Karo ekspertai: yra ir negerų signalų (5)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, susidaro...

Politologai atsargiai vertina siūlymus apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams: tuo gali pasinaudoti Kremlius

Politologai atsargiai vertina Europos Sąjungoje (ES) prasidėjusias diskusijas dėl turistinių...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (3)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Kraują stingdantis radinys Vilniaus Vingio parke: ant upės kranto rastas moters kūnas

Sostinės gyventojų ir svečių gausiai lankomame Vingio parke aptiktas žmogaus kūnas. Jo galva...

Karbauskis: daugelį Lietuvos žmonių nuvylė ir net įžeidė tokie premjerės žodžiai (8)

Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „ Perlas Energija “ paskelbus apie planus...

15-metės nužudymo istorijoje gauta naujų duomenų: bus bandoma išsiaiškinti esminę detalę

Ar Lietuvą sukrėtusios 15-metės šiaulietės nužudymu įtariami jaunuoliai suprato, ką darė ir...