Tragiškai prastėja vaikų sveikata: Kepenis duria pirštu į kalčiausius

Trečiadienį švietimo ir mokslo ministrę komisijos nariai pasikvietė pasikalbėti apie sveikatos mokytojų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą.

Kaip Eltai sakė D. Kepenis, negali būti, kaip iki šiol: per 5 valandas parengta 200 sveikatos mokytojų, nes tai tiesiog neįmanoma.

„Sveikatos mokytojas turi matyti, kas tobulintina mokykloje, siekiant, kad vaikai gyventų sveikai. Gal mitybos, kūno kultūros ar psichologinės higienos dalykai nesutvarkyti. Sveikatos mokytojas turėtų pastebėti tai, ir kad jo būtų klausomasi. Dabar gi sveikatos dalykai – paskutinieji. Pažiūrėjau švietimo tarybos ataskaitą, apie vaikų sveikatą – nė žodžio. Ką tai rodo? Kad niekam neįdomu. Švietimo ir mokslo ministerijoje negali rasti nė vieno žmogaus, atsakingo už sveikatą. Nuo to viskas prasideda. Todėl ministrės ir klausiam, ar ketinama šioje srityje imtis pokyčių, ar ir toliau bus vaidinama, kad rūpinamasi mokinių sveikatos įgūdžių ugdymu. Kol kas vyksta ne vien darbo imitacija, bet ir, pasakyčiau, profanacija“, – piktinosi D. Kepenis.

© Vida Press

Sveikos gyvensenos komisijos vadovo įsitikinimu, geru sveikatos mokytoju gali būti kad ir matematikas, jeigu gyvena sveikai.

„Bet svarbu, kad sveikatos mokytojas mokykloje būtų lyderis. O dabar mokyklose tokių lyderių dažnai iš viso nėra. Mūsų tikslas – kad kiekvienoje mokykloje atsirastų bent vienas sveikatos mokytojas, o geriau – kokių trijų žmonių komanda, ir jie į priekį vestų bendruomenės sveikatinimo darbą, nes vaikų sveikatos rodikliai kasmet blogėja“, – pakartojo D. Kepenis.

Tai patvirtina ir Higienos instituto duomenys. Kaip Eltą informavo už vaikų sveikatos statistiką atsakingi instituto darbuotojai, nuo 2007 iki 2016 metų mokinių sergamumas padidėjo 16,7 proc. o ligotumas – 15,5 proc.

Lietuvoje vaikai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis.

Kaip rodo skaičiai, vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas savivaldybėse labai nevienodas. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais didžiausias ligotumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo Klaipėdoje (17302,7 asm./100 000 gyv.) Marijampolės rajone (18160,9 asm./100 000 gyv.), Birštone (20331,3 asm./100 000 gyv.), Druskininkuose (20387,6 asm./100 000 gyv.).

Didžiausias ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje 2017 metais buvo Palangoje (320,51 asm./100 000 gyv.), Jurbarko rajone (364,57 asm./100 000 gyv.), Marijampolės rajone (259,44 asm./100 000 gyv.), Utenos rajone (304,63 asm./100 000 gyv.).

Didžiausias ligotumas akių ligomis 2017 metais fiksuotas Klaipėdoje (14647,9 asm./100 000 gyv.), Klaipėdos rajone (34916,2 asm./100 000 gyv.), Marijampolės rajone (38457,3 asm./100 000 gyv.), Alytuje (40468 asm./100 000 gyv.).

Kvėpavimo takų sistemos ligos aktualios visoje Lietuvoje. Tačiau mažiausią jų rodiklį Higienos institutas 2017 metais fiksavo Radviliškio rajone (38319,8 asm./100 000 gyv.) ir Neringoje (25915,5 asm./100 000 gyv.).

Didelis ligotumas virškinimo sistemos ligomis taip pat fiksuotas visoje Lietuvoje. Kiek mažiau virškinimo sistemos ligomis sirgo Ignalinos rajono (7387,26 asm./100 000 gyv.), Neringos (6009,39 asm./100 000 gyv.), Ukmergės rajono (9272,48 asm./100 000 gyv.), Zarasų rajono (9904 asm./100 000 gyv.) vaikai iki 17 metų.

Švietimo ir mokslo ministerija atkreipė dėmesį, kad mokyklos savo nuožiūra gali pasirinkti sveikatingumo ugdymo mokymo būdą.

„Pedagogų registro duomenimis, šiuo metu mokyklose dirba 31 sveikatos ugdymo mokytojas. Tačiau dažnai sveikatos ugdymo programą dėsto biologijos, kūno kultūros mokytojai, ypač jei dalykas yra integruotas į kitas disciplinas“, – Eltą informavo ŠMM komunikacijos skyrius.