aA
Fiksuotas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantys gyventojai už einamąjį mėnesį moka 38,74 Eur. Vadinasi, vien tik per vienerius metus už savo ir kitų piliečių gydymą sumokate 464,88 Eur. Šiai sistemai esant, Lietuvos piliečiams šalyje gydymas yra nemokamas – t. y. kas mėnesį už tai įnešame įmokas ir už gydymą susimokame iš anksto. Visgi, apklausų duomenys rodo, kad pacientams už viešosios gydymo įstaigos paslaugas ar papildomas reikiamas priemones tenka susimokėti papildomai.
Tragiška realybė: lietuviai už nemokamą gydymą iš tiesų susimoka du kartus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuo 2019 metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) pakilus iki 555 Eur, atitinkamai padidėjo ir PSD įmokos. Be to, dėl mokestinės pertvarkos nuo šių metų pradžios sumažėjo procentiniai PSD įmokų tarifai – dabar jie sudaro 6,98 proc. (buvo 9 proc.) nuo MMA ir 2,33 proc. (buvo 3 proc.) nuo MMA atitinkamai.

Tad fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai už einamąjį mėnesį turi mokėti 38,74 Eur (555 x 6,98 proc.), o gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 12,93 Eur (555 x 2,33 proc.).

Nors už nemokamą gydymą kas mėnesį metų metus susimokame iš anksto, kai kuriais atvejais gydymo įstaigos už paslaugas ar priemones prašo susimokėti papildomai.

Tenka susimokėti už valstybės kompensuojamas paslaugas

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) neseniai atliko apklausą, kurioje dalyvavo 1200 onkologiniai pacientai. Jų buvo klausima, kiek laiko jie laukė eilėje dėl įvairių tyrimų ir ar už juos teko primokėti.

Ketvirtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad už genetinius vėžio žymens tyrimus sumokėjo pilną kainą. Taip pat pacientams, kurie periodiškai turi atlikti bent bendrą kraujo tyrimą dėl stebėjimo, ar liga neatsinaujina, kas penktam apklausos dalyviui tenka susimokėti.

Onkologiniai pacientai Lietuvoje gydomi 6 viešosiose įstaigose. POLA pagal apklausos duomenis nustatė, kiek kokioje įstaigoje pacientai sumoka už vėžio žymens tyrimus. Kauno klinikose tokių pacientų – 1 proc., Santaros klinikose – 8 proc., o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 65 proc.

„Įkainis yra vienodas, įstaiga gauna vienodą kiekį pinigų už suteiktą paslaugą. Ar įstaigos elgiasi teisingai, kai vienos, matome, sugeba tai padengti iš savo kaštų, kitos tą naštą perkelia pacientui?“ – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Šarūnas Narbutas
Šarūnas Narbutas
© DELFI / Domantas Pipas

<...> Tie tyrimai kainuoja 100, kelis šimtus eurų. Mes turime tokią situaciją, kai valstybė nusprendžia kompensuoti inovatyvų vaistą, bet to vaisto monitoravimui – jis veikia ar neveikia nėra pinigų. Tada jau arba įstaiga iš savo lėšų turi tą vėžio žymens tyrimą atlikti arba prašoma susimokėti pacientui. Tai yra ta sritis, kur pacientai dažnai neturi tokių lėšų, jie negali gauti efektyvaus gydymo. Gauna chemoterapija, kuri konkrečiais atvejais nėra pats efektyviausias būdas, <...> liga progresuoja ir dažnai baigiasi paciento mirtimi.“

Negana to, kad kai kurių pacientų vaistai gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų ir valstybė jų nekompensuoja, dar per mėnesį tenka susimokėti kelis šimtus eurų už tyrimus, kurie, pagal sveikatos draudimo sistemą, priklauso nemokamai.

„Kai kalbame apie priemokas iš paciento perspektyvos, ne iš institucijos, pacientai nesupranta, kada reikia priemokas mokėti, kodėl reikia mokėti viešoje įstaigoje, jei ateini į privačią įstaigą, tai vienur didesnės, kitur – mažesnės, kas tai reglamentuoja? Mes čia turime džiungles, kurių niekas nesugeba nei pilnai išpainioti, nei skaičių pilnų matyti. Mes šiai dienai neturime jokių galimybių pažiūrėti, kiek tų priemokų, kokioje įstaigoje, už kokią paslaugą yra, – sakė Š. Narbutas.

– Kai mes kalbame apie privačias gydymo įstaigas, ten yra dar gražiau. Matome, kad paslauga ten yra kompensuojama iš PSDF, bet viena įstaiga paprašys papildomai už tą paslaugą susimokėti net daugiau nei jie gauna iš PSDF. Taip jie gauna dvigubą apmokėjimą, tam nėra kažkokio aiškumo nustatyta. Tarptautinės organizacijos <...>, tarp jų ir EBPO, PSO kalba, kad Lietuvoje pacientų priemonės yra katastrofiškai didelės. Pacientas tiesiog negali tokių priemokų mokėti nuolatos, nes neužteks tų lėšų.

Tragiška realybė: lietuviai už nemokamą gydymą iš tiesų susimoka du kartus
© Saulius Žiūra

<...> Kaip mes prašėme kompensavimo vaistams skirti, jei tas vaistas kainuoja 30 tūkst. metams, tai paskaičiuokite, kiek pacientų tokį vaistą gali nusipirkti. Priemokos tyrimams gali sudaryti 300-400 eurų per mėnesį. Pagalvokime irgi, kiek žmonių per mėnesį gali tai sau leisti.“

Pasak POLA atstovo, priemokų problemų mastas tik didėja, o pacientui tenka „nueiti kryžiaus kelius“, norint išsiaiškinti, ar iš tiesių jo susimokėti buvo prašoma teisėtai.

„Nors mes turime pranešėjų apsaugos įstatymą, bet sveikatos sistemoje jis tikrai neveikia. Mes neturime „vieno langelio“ principo. Pacientas, manydamas, kad iš jo paėmė priemoką neteisėtai, gali kreiptis į gydymo įstaigą, gali skambinti į ligonių kasas, į Akreditavimo tarnybą, Sveikatos apsaugos ministeriją, STT ir galų jis nežino, kas su tuo nutiko, – sakė Š. Narbutas.

– Nemažai yra istorijų, ypač Klaipėdoje, kai pacientas kreipėsi dėl to, kad jo buvo prašyta susimokėti už paslaugą neduodant kvituko. Vieną sykį kreipėsi į ligoninę, kitą – į ligonių kasas, ministeriją, visais tais atvejais, kitą kartą jam apsilankius pas gydytoją, gydytojas paklausia – tai tu problemų ieškai? Vadinasi, ta sistema, kuri turėtų užtikrinti paciento anonimiškumą, neveikia. Ir tada turime juokingus skaičius, kiek pacientų apie tai praneša.“

Pasak POLA prezidento, sistema neveikia, o problema yra milžiniška.

Tragiška realybė: lietuviai už nemokamą gydymą iš tiesų susimoka du kartus
© DELFI / Andrius Ufartas

Pageidauja, kad galėtų susimokėti

Kaip sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius, jeigu pacientas kreipiasi gauti paslaugą į gydymo įstaigą, už kurią moka PSD, tai pacientas neturėtų nieko papildomai mokėti.

„Siekdami tai užtikrinti, mes dirbame didelį prevencinį darbą ir platiname informaciją visais mums prieinamais kanalais apie tai, kokios yra paciento teisės šitoje sistemoje – kada jis mokėti neprivalo, o kada, pagal teisės aktus, mokėjimas galimas. Nes yra tam tikri atvejai, kai paciento priemoka yra galima“, – komentavo VLK atstovas.

2018-2019 metais VLK pasiekė 53 pacientų skundai dėl įvairių priemokų, iš jų 33 atvejai buvo pagrįsti. „Tokiu atveju mes rekomenduojame pacientui kreiptis atgal į gydymo įstaigą, o gydymo įstaigai rekomenduojame grąžinti iš paciento neteisėtai paimtą priemoką“, – sakė G. Kacevičius.

Šiuo metu Lietuvoje teisės aktu grindžiama, kad viešoji gydymo įstaiga gali teikti mokamas paslaugas – pavyzdžiui, jei pacientas nori „geresnių“ priemonių, tarkime, operacijos metu ar nori apeiti eilę, t. y., tarkime, jei pas gydytoją nori patekti nemokamai – laukt mėnesį, jei mokamai, gali atvykti kad ir šiandien.

„Šita nuostata sukuria terpę, kai pacientas, gerai nežinodamas, ar jam reikalinga ta priemonė ar medžiaga, ar ne, jis renkasi ją ir tada moka papildomai, – sakė VLK atstovas.

Žinoma, pagal dabar galiojančius teisės aktus, pacientas neturėtų būti siunčiamas kažkur nusipirkti ir atsinešti, gydymo įstaiga turėtų pati turėti tą medžiagą ar priemonę ir tada pacientas mokėtų tik skirtumą tarp standartinės medžiagos ir jo pasirinktos brangesnės.

Kokius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai?
Kokius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai?

Norint šitą problemą išspręsti iš esmės, reikėtų persvarstyti prieš 25 metus priimtą Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą ir apsispręsti, ar mes leidžiame pacientui, kuris turi daugiau pinigų ir nori mokėti, pasirinkti mokėti, o kitas pacientas, kuris neturi tokių galimybių, jau jam – kas liko.“

Pagal Baltijos tyrimus atliktą apklausą, kaip pacientai žiūri į priemokas, didesnioji dalis apklaustųjų atsakė, kad jie norėtų tokios sistemos, kai jie, turėdami pinigų, galėtų gauti brangesnę paslaugą arba apeiti eilę.

Anot VLK atstovo, pirmiausia, pacientui turėtų būti pasiūlomas nemokamas gydymas, visas priemones gydymo įstaiga turėtų turėti pati ir pacientas tada turėtų mokėti skirtumą, ir nebūtų siunčiamas kažko nusipirkti. „Galbūt tas teisinis reglamentavimas taptų kiek aiškesnis ir sudarytų mažiau galimybių piknaudžiauti“, – sakė G. Kacevičius.

Nėra normaliai veikiančios sistemos

Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Staknys Seime kalbėti, kad tai, jog šioje srityje egzistuoja problemos, STT jau kalba nuo 2014 metų, bet iki šiol jokių reikšmingų teisinių pokyčių nėra įvykę.
Per 2019 metus STT pasiekė 4 skundai. Skundžiamasi buvo dėl to, kad nebuvo išduotas čekis.

Pasak STT atstovo, šiuo metu tiesiog nėra normaliai veikiančios sistemos, kuri kirstų kelią piknaudžiavimams.

„Kol nebus aiškiai sutarta, kokios priemokos galimos, koks modelis visuomenei turėtų būti priimtinas <...>, kol nebus priimti valstybinio lygmens sprendimai, tol šis egzistuojantis neaiškumas išliks, – sakė A. Staknys. – Siūlyčiau visoms suinteresuotoms pusėms <...> ieškoti būdų priimti visus tenkinantį sprendimą, kad būtų galima pasiekti paslaugos standartą, kuris iš esmės tenkintų tiek pacientą, tiek gydymo įstaigą.“

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė kalbėdama apie šią problemą, duria pirštu į įstaigų vadovus, nes asociacija laikosi įstaigos, kad šią problemą spręsti be įstaigos vadovų lyderystės būtų labai sunku. Pasak jos, nors pacientai informuojami apie jų teises, informacijos vis tiek nėra pakankamai, ji turėtų būti labiau pasiekiama ir suprantamesnė. Be to, K. Norvainytė pritaria POLA prezidentui, kad pranešimų sistemą turėtų būti sukurta žymiai patogesnė.

Be to, pasak JGA prezidentės, reikėtų daugiau kalbėti apie sveikatos paslaugų įkainius. „Ne kartą Laisvosios rinkos instituto atstovai yra pasisakę, kad reikėtų legalizuoti priemokas ir taip įnešti skaidrumo į visą sistemą, bet, manau, tai yra kiek simplifikuotas metodas spręsti problemą, nes mes darome B, nepadarę A“, – sakė K. Norvainytė.

Tragiška realybė: lietuviai už nemokamą gydymą iš tiesų susimoka du kartus
© DELFI / Kiril Čachovskij

JGA prezidentė turėjo omenyje tai, kad keliolika metų kai kurie sveikatos paslaugų įkainiai yra tokie patys. „Nei sąnaudos, nei medikų atlyginimai, nei infrastruktūros išlaikymas į tuos įkainius nepatenka. Natūralu, kad įstaigos yra kartais priverstos griebtis kraštutinių priemonių ir manipuliuoti sistema, – sako K. Norvainytė.

– Šitų problemų mes negalime spręsti tol, kol sveikatos sektorius yra per mažai finansuojamas. Pradėjus vieną problemą kelti, jų atsiranda žymiai daugiau.“

Ką daryti, jei manote, kad už paslaugą gydymo įstaiga paprašė susimokėti neteisėtai?

VLK pataria iš pradžių dėl to kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir nurodyti visas galimas atvejo detales. Gavus jums neaiškų atsakymą, klausimus pateikti raštu.

Jei gydymo įstaiga nesutinka grąžinti jūsų sumokėtos sumos ir atsakymas jūsų netenkina, rekomenduojama kreiptis į VLK ar, kaip buvo kalbėta konferencijoje, į kitas institucijas – Sveikatos apsaugos ministeriją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Akreditavimo tarnybą.

Jei bus patvirtinta, kad skundas yra pagrįstas, institucijos sveikatos priežiūros įstaigai nurodys grąžinti jūsų sumokėtą sumą.

Kristina Norvainytė
Kristina Norvainytė
© DELFI / Andrius Ufartas
Už kokias paslaugas reikia sumokėti?
Už kokias paslaugas reikia sumokėti?
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
4.5455

Honkonge „preliminariai patvirtintas“ užsikrėtimo SARS giminingu virusu atvejis (2)

Honkongas trečiadienį pranešė apie savo pirmąjį įtariamą užsikrėtimo naujuoju SARS...

Apie mįslingą sūnaus netektį Ukmergėje prakalbo mama: vaiko pirštukai buvo mėlyni (216)

Septynerių metų Ukmergėje gyvenęs berniukas buvo sveikas ir guvus. Penktadienį jis buvo...

Vyriausybė nepritaria priverstiniam skiepijimui (74)

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis...

Vilniaus apskrityje – 3 ypač kūdikiams pavojingos ligos protrūkiai: vaikai sparčiai užsikrėtė vienas nuo kito (229)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus...

Pernai dėl kokliušo į ligoninę paguldyta 10 vaikų: yra du pagrindiniai ligos simptomai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu...

Top naujienos

Išskirtinai DELFI Dienai - ministras Narkevičius: ar galima tikėtis daugiau skandalų kita tema: sergančiųjų mitai apie vėžio gydymą. Ar tikrai ši liga įveikiama tik alinančia chemoterapija? (11)

Po „Grigeo“ skandalo skelbiami Kuršių marių tyrimo rezultatai tai – ne teršėjų nuopelnas (124)

Ketvirtadienį paaiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atlikto Kuršių marių...

VTEK aiškina savo lemtingą spendimą dėl Narkevičiaus: viešumoje buvo viskas supainiota (141)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ( VTEK ) nustačius, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Nusprendė, kuris teismas nagrinės Neringos Venckienės bylą (9)

Lietuvos apeliacinis teismas , gavęs Kauno apygardos teismo prašymą Neringos Venckienės bylą...

Uždarytuose Kinijos miestuose – tuščios gatvės, taksistai patrigubino tarifus

Kinija ketvirtadienį uždarė du didelius miestus centrinėje Hubėjaus provincijoje, kuri...

Pasaulio čempionas lietuviams olimpinių žaidynių neprognozuoja: juk matote, ką išdarinėja Luka specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (80)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė birželį stos į kovą Kaune vyksiančiame olimpiniame atrankos...

Žiauriu smurtu ir prievarta kaltinamas paauglys iš Jurbarko stojo prieš teismą: prašoma itin griežtos bausmės papildyta 15.22 (91)

Praėjusių metų gegužę poilsis Tauragės rajone esančioje sodyboje paauglei įrėžė žaizdų...

Seimas nori nustatyti baudas už plastikinių maišelių dalijimą (49)

Seimas linkęs nustatyti administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių plastikinių maišelių...

VRK pirmininkės Matjošaitytės ir jos palydovės kelionės užkliuvo net kolegoms (319)

Dvidešimt penkios kelionės per pustrečių metų – toks Vyriausiosios rinkimų komisijos...

Ukrainos delegacija atsisakė vietų renginyje, skirtame pagerbti Holokaustą išgyvenusiuosius (51)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė atsisakąs jo delegacijai...