Kaip teigė Alytaus policijos Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Kristina Janulevičienė, pranešimas apie nelaimę Jurgiškių gatvės daugiabutyje gautas apie pusę devynių ryto.
Nepatvirtintais duomenimis, mergaitė sirgo vėjaraupiais, savaitgalį ji lankėsi gydymo įstaigoje. Tiksli penkiametės mirties priežastis paaiškės, kai bus gautos teismo medicinos ekspertų išvados.
Nustebino net visko mačiusius specialistus
Kaip DELFI patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai, juos pasiekė pranešimas apie mergaitės mirtį. Galutinė mirties priežastis kol kas nepatvirtinta, tik registruotas skubus pranešimas, kad penkiametė sirgo vėjaraupiais.
„Retas dalykas, kad vaikas mirtų nuo vėjaraupių. Ne toks ir sunkus susirgimas“, - stebėjosi su DELFI bendravę medikai.
J. Dvilinskienė mergaitės netektį vadino labai skaudžia ir išvardijo, kokiais atvejais tėvai turėtų nedelsti kreiptis į medikus. „Jeigu pablogėja vaiko būklė, pakyla temperatūra, pasireiškia bendra organizmo intoksikacija, matyti pūlinių, prisideda kita nebūdinga simptomatika, reikia kreiptis, išlaikyti budrumą, nes paprastai vėjaraupiais susirgę vaikai gydomi namuose, ambulatoriškai“, - pabrėžė epidemiologė.
Vėjaraupius specialistė priskiria ūmioms virusinėms infekcijoms. Paprastai ši liga pasireiškia karščiavimu, organizmo intoksikacija ir pūsleliniu odos bei gleivinių bėrimu.
„Vienintelė specifinė apsaugos priemonė nuo šios ligos – skiepai, tik, žinoma, ji mokama ir nėra pigi. Nuo vėjaraupių paskiepijami tik pavieniai vaikai, todėl šia liga užsikrečiama ir sergama“, - sakė J.Dvilinskienė.
Virusas lieka nugaros smegenų mazguose
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, jog vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose), nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą - juostinę pūslelinę, herpes zoster (bėrimą pūslelėmis išilgai kurio nors nervo, kuris sukelia didžiulį skausmą toje vietoje).
Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo, kai jis kosti, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline), jei serga nėščioji - per placentą. Virusas yra itin lakus, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Simptomai
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūnant, užsideda šašas.
Beria bangomis kas 1 - 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios.
Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2 - 3 proc. atvejų).
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti priešvirusinių vaistų. Svarbiausia - higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
