Močiučių džiaugsmui
Anksti ryte, kai nebesimiega, garbaus amžiaus ponia Ona traukia į parduotuvę. „Vadinu tai rytiniu ritualu, – juokiasi moteris. – Kol nueinu iki prekybos centro, apšyla sąnariai, be to, ir raumenys prasimankština.“
Parduotuvėje jos laukia ritualo tęsinys – pigesnių, bet vis dar tinkamų vartoti produktų paieška. „Kad tik žinotumėte, kokių skanių bandelių nusiperku! Taip, randu jų nukainotų produktų lentynoje. Kaip suprantu, keptos vakar dieną. Bet ar tai bėda? Juk ir namuose duonos gaminius kelias dienas valgome.“
Ponia Ona ištraukia iš savo krepšelio bandeles su varške – jos mums atrodo visai minkštos, gal tik kiek suspaustos – ir maišelį spurgų. „Pažiūrėkite, spurgos pigesnės du kartus, bandelės – tris, – tikina moteris. – Ir sutaupau, ir skaniai pavalgau.“
Panašaus požiūrio laikosi ir kita ponia, vardu Marija. „Po „apkarpymo“ mano pensija – vos 700 litų, – sako moteris. – Gyvenu viena, už butą moku apie 300 litų. Be to, reikia nuolat gerti vaistų, tad jiems „kapeika“ taip pat būtina. Ar daug maisto prisipirksi už likusius pinigus? Manau, nukainoti produktai – puiki išeitis pensininkui: visai prastų neperku, o visa kita – tikrai valgoma.“
Marija parduotuvėje dažniausiai perka pigesnės duonos, dešros, silkių, sūrio. „Mėgstu ir jau pagamintą maistą – toks galioja trumpai, tad dažnai išparduodamas. Nusiperku kokį kotletuką, gabalėlį šaltienos, indelį mišrainės – puikūs pietūs. Pačiai gaminti neapsimokėtų, – tikina pašnekovė. – Vienintelė bėda ta, kad tokio maisto daug neprisipirksi. Kita vertus, ar to reikia? Nueisi ir nusipirksi naujo.“
Pirmyn po parduotuves
Išklausę pašnekovių įspūdžių, ieškoti pigesnio, bet vis dar kokybiško maisto susiruošėme ir mes.
Didžiausią baigiančių galioti produktų pasirinkimą radome sostinės Mindaugo gatvėje esančioje „Maximoje“. Čia yra pigiau ir duonos, ir bandelių, ir lavašų, ir mėsos gaminių – nuo dešrelių iki virtų jaučių liežuvių. Beje, pastarųjų galiojimo laikas turėjo baigtis tik po dienos, be to, atrodė visai skaniai, o kainavo net dešimčia litų pigiau nei įprastai: vietoj 20,88 Lt už vidutinio dydžio liežuvį – 11,54 Lt.
Akys raibo ir nuo nukainotų mišrainių. Tiesa, apetitą žadino tikrai ne visos, bet pasirinkti buvo iš ko. Kaip ir iš siūlomų žuvų. Jeigu paieškai – randi.
Jeigu toks maistas nedomina, galima žvilgtelėti į lentyną, esančią prie pieno produktų, netoli konditerijos gaminių. Čia gausus ir tortų, ir pyragų, ir pyragaičių pasirinkimas. Norintiesiems sveikesnio maisto – nukainoti jogurtai, bebaigiantis galioti pienas.
Beje, ši parduotuvė – tikrai ne vienintelė, kur galima rasti pigesnio, bet vis dar tinkamo vartoti maisto – jo yra daugelyje didesnių prekybos centrų. Skiriasi nebent asortimentas, ženklinimas, nuolaidos. Pavyzdžiui, „Rimi“ radome daug nukainotų duonos gaminių, o štai galioti baigiančios mišrainės niekaip nebuvo išskirtos.
Tiesa, tą dieną, kai čia lankėmės, kai kurioms iš jų buvo taikoma 20 proc. nuolaida, tačiau neradome jokio paaiškinimo kodėl. Paprasčiausiai guli šaldytuve įvairios mišrainės, kurioms taikoma nuolaida. Tačiau kruopščiai pastudijavęs matai, kad vienos bus tinkamos vartoti dar rytoj ir poryt, o kitų galiojimo laikas baigiasi jau šiandien.
„Norfoje“ baigiančių galioti produktų buvo gausu – visiems jiems taikoma 25 proc. nuolaida. Tai parašyta ant kiekvienos nukainoto produkto pakuotės. Taip sutaupai ketvirtadalį sumos, be to, gauni dar tinkamą vartoti produktą. Mūsų pastebėjimu, kiek neestetiškai atrodė nebent žuvys ir mėsos kukuliai su makaronais. Jie pasirodė pertekę riebalais, žuvys – išdžiūvusios ir nemalonios spalvos.
Atrodo, valgoma
Kad galėtume įvertinti galioti baigiančius produktus ne tik pagal jų išvaizdą, bet ir pagal skonį, nutarėme apsipirkti. Jūsų dėmesiui – mūsų pirkiniai ir tam tikri pastebėjimai.
• Batonas. Jis mums kainavo 79 ct – sutaupėme litą. Kiek netekęs formos, truputį kietokas, bet tikrai valgomas ir net skanus. Namų duoninėje kelias dienas išbuvęs batonas atrodo kur kas prasčiau.
• Dešrelės. Už pakuotę sumokėjome 3,69 Lt – sutaupėme daugiau nei 2 litus. Jų galiojimo terminas turėjo baigtis poryt. Tą dieną, kai pirkome, jos nesukėlė nė mažiausio įtarimo. Tiesa, galiojimo terminui baigiantis, dešrelės kiek susiraukšlėjo, jų galiukai apdžiuvo. Ant iš pakuotės neišimtų dešrelių pasirodė balkšvo gleivėto skysčio. Šių nebevartojome, o štai laiku iš pakuotės išimtos ir kiek apdžiuvusios dešrelės nukeliavo į barščius.
• Malta kiauliena. Ji kainavo net trečdaliu pigiau nei įprasta. Tiesa, buvo baisoka pirkti termiškai neapdorotą šviežią mėsą, bet namuose apžiūrėta, apuostyta ir higieniškai sutvarkyta tapo gardžiu priedu prie kepamų makaronų.
• Sumuštinis su kumpiu. Už jį sumokėjome 69 ct – sutaupėme kelis litus. Duona – kiek sausoka, apdžiūvęs ir sūris. Išvada – valgoma.
• Jogurtas. Už jį sumokėjome 43 ct – sutaupėme daugiau nei litą. Pasirodė skystesnis nei įprasta, bet tikrai valgomas.
• Mišrainė su krabų lazdelėmis. Mums ji kainavo 72 ct – sutaupėme pusantro lito. Prisipažinsime, net neragavome. Įtarimų sukėlė keistas į majonezą visai nepanašus vandeningas skystis.
• Pyragas su uogomis. Kainavo 2,76 Lt – sutaupėme 3 litus. Tokio į svečius nenusineši – kiek aptrupėjęs, su pavytusiomis uogomis. Tiesa, jei į tai nekreipsi dėmesio, visai skaniai suvalgysi prie puodelio kavos ar arbatos.
• Želė su persikais. Atsiėjo 2,02 Lt – sutaupėme kiek mažiau nei litą. Jokie požymiai neišdavė artėjančios galiojimo termino pabaigos.
Paklausykime ekspertų
Štai tokie mūsų įspūdžiai po pasivaikščiojimų prekybos centruose ir baigiančio galioti maisto degustacijų. Įsitikinome, kad visai geri produktai gali kainuoti gerokai pigiau. Ir, patikėkite, jų perka ne tik kiekvieną centą skaičiuojantys pensininkai.
Žinoma, viskas priklauso nuo mūsų pačių: pasikliauti sveika nuovoka, rega ir uosle – būtina. Be to, suvartokite tokius produktus laiku – kitaip rizikuosite savo sveikata, bet apie visa tai aiškiau ir išsamiau kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramune BARANAUSKIENE.
– Kas ir kaip nustato tinkamumo vartoti terminą?
– Maisto produktų tinkamumo vartoti terminą nustato pats gamintojas, atlikęs laboratorinius tyrimus, patvirtinančius, kad per visą tinkamumo vartoti terminą maisto produktas išlieka kokybiškas ir saugus. Būtent laboratoriniai tyrimai suteikia įmonei pagrindą nustatyti vienokį ar kitokį tinkamumo vartoti terminą. Nustatytas terminas dažniausiai reglamentuojamas įmonės standarte. Todėl produkto ženklinimo etiketėje gamintojas privalo nurodyti produkto laikymo sąlygas ir tinkamumo vartoti terminą. Tai reiškia, kad įmonė garantuoja, jog nurodytomis laikymo sąlygomis ir nurodytą laiką tam tikras maisto produktas išliks ne tik saugus, bet ir kokybiškas.
– „Tinka vartoti iki...“, „Geriausias iki...“. Kaip suprasti šias sąvokas?
– Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nuostatomis, tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip: „Geriausias iki…“, kai nurodoma konkreti data, pvz., 09-09-2009, „Geriausias iki… (pabaigos)“, kai nurodoma mėnuo ir metai, pvz., 09-2009.
Produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, pakanka nurodyti dieną ir mėnesį, tų, kurių tinkamumo vartoti terminas – 3–18 mėnesių, – mėnesį ir metus, o tų, kurių minėtasis terminas yra ilgesnis kaip 18 mėnesių, – metus. Greitai gendančių maisto produktų tinkamumo vartoti laikas – sąlyginai trumpas (nuo kelių valandų iki kelių dienų), todėl gamintojai, ženklindami mikrobiologiniu požiūriu greitai gendančius maisto produktus, etiketėje nurodo „Tinka vartoti iki...“, t. y. konkrečią datą, pvz., 09-09-2009 reiškia, kad suvartoti maisto produktą reikia vėliausiai nurodytą dieną.
Tinkamumo vartoti terminas pradedamas skaičiuoti nuo produkto pagaminimo arba technologinio proceso pabaigos ir trunka iki gamintojo nustatyto laiko, laikant šį produktą tam tikromis sąlygomis (gamybos įmonėje, sandėlyje, prekybos įmonėje), kurias nustato pats gamintojas (tinkama temperatūra, santykinis drėgnis). Pažeidus laikymo sąlygas ar pakuotę, net ir nepasibaigus tinkamumo vartoti terminui, netenkama gamintojo reglamentuoto produkto saugumo. Štai todėl gamintojo nurodytų sąlygų turi griežtai laikytis ne tik prekybos įmonės, bet ir vartotojai.
Tinkamumo vartoti terminas – gamintojo garantija, kad, griežtai laikantis rekomenduojamų laikymo sąlygų, nepažeidus produkto vientisumo ar pakuotės, produktas išlieka saugus ir kokybiškas iki nurodyto termino pabaigos.
– Baigęs galioti produktas tampa netinkamas vartoti?
– Greitai gendantiems maisto produktams iškyla didelė rizika, nes jų kitokios fizinės ir cheminės savybės, struktūra, sudėtis, todėl pasibaigus tinkamumo vartoti terminui jie privalo būti sunaikinami, o ne suvartojami.
Prekybos centruose dažnai randame maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas yra besibaigiąs, t. y. galioja tik tą dieną. Pirkti ar ne – sprendžiame patys, tačiau galiu patikinti, kad maisto produktai yra saugūs bei kokybiški ir tą paskutinę tinkamumo vartoti termino dieną, jei nebuvo pažeistos gamintojo nurodytos laikymo sąlygos.
– Ar yra produktų, kurie ir pasibaigus galiojimo terminui tinkami vartoti?
– Vienareikšmiškai nepatartina vartoti greitai gendančių maisto produktų, kai jų tinkamumo vartoti terminas pasibaigė – juos būtina išmesti. Tačiau yra ir nepavojingų maisto produktų. Sakykime, ilgo tinkamumo vartoti termino maisto produktai: kruopos, miltai, kisieliai, krakmolas, nes jų kitokia cheminė ir fizinė sudėtis (turi mažai drėgmės, nedaug baltymų).
Bet kuriuo atveju vartotojas turi pats įvertinti produktą (pasitelkęs jusles ir pagal išvaizdą) ir spręsti, ar produktas tinkamas vartoti ar ne. Jeigu produkto galiojimo terminas pasibaigė, verčiau jį išmesti, nei kelias dienas sirgti ir pirkti brangiai kainuojančių vaistų.
– Kokie požymiai rodo, kad produktas nebėra tinkamas vartoti?
– Pirminiai gedimo požymiai yra pakitęs produkto kvapas, skonis, apdžiūvęs produkto paviršius, gleivės, pelėsis.
– Per kokį laiką būtina suvartoti atidarytoje pakuotėje esantį produktą?
– Viskas priklauso nuo to, koks tai produktas ir į kokią pakuotę yra įpakuotas. Jei produktai aseptiškai supakuoti, yra sterilūs ar pasterizuoti, praplėšus pakuotę būtina juos suvartoti per keletą valandų, jokiu būdu ne vėliau kaip per parą. Jeigu atidarote metalinėje taroje esančius konservus, jos turinį perdėkite į lėkštelę ar uždaromą polimerinę dėžutę, nes atidaryta konservų dėžutė, sąveikaudama su oru, oksiduojasi, prasideda greita metalų migracija į maisto produktą. Jei pradarėte kavos ar arbatžolių pakuotę – nuostoliai irgi neišvengiami, nes išgaruos aromatas, ilgiau taip palaikius gali sudrėkti.
– Kiek ir kaip galima laikyti namuose gamintą maistą?
– Greitai gendančius maisto produktus visuomet privalu laikyti tik šaldytuve. Be to, pietums šeimininkė turi pagaminti tiek maisto, kiek šeima gali suvalgyti tuo kartu, nes didžiausią biologinę vertę turi tik šviežias maistas. Tačiau jeigu jau taip atsitiko, kad liko maisto nuo pietų, sudėkite jį į uždaromas polimerines dėžutes ir laikykite šaldytuve. Be to, būtina prisiminti, kad kuo daugiau šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė, nes veikiami šilumos yra maisto produkte esantys vitaminai, fermentai. Taip pat privalu atminti, kad namuose esantis šaldytuvas neapsaugo maisto nuo gedimo – tik truputį pailgina jo tinkamumo vartoti terminą.
– Jeigu jau prakalbome apie šaldytuvus, patarkite, kaip juose išlaikyti higieną?
– Šaldytuve turi būti laikomasi bendrų higienos reikalavimų. Vienas iš jų – tinkama produktų kaimynystė: negalima greta laikyti žalių ir termiškai apdorotų maisto produktų, kvapus sugeriančio ir skleidžiančio maisto, pavyzdžiui, silkės ir varškės. Taip pat patariama šaldytuve maistą laikyti arba supakuotą firminėje pakuotėje, arba sudėtą į uždaromas polimerines dėžutes. Jeigu šeimininkė supratinga, ji žino, kur šaldytuve yra šalčiausia, ir ten laiko tokius produktus, kuriems reikia daugiausia šalčio. Jeigu norite šaldytuve laikyti žalią mėsą, žuvis, rekomenduojama jas sudėti į uždaromas dėžutes. Vaisiai ilgiausiai išsilaiko jiems laikyti skirtame stalčiuje.
– Kaip patartumėte atsikratyti nemalonaus šaldytuvo kvapo?
– Jeigu pradarius šaldytuvo dureles juntamas specifinis ar nemalonus kvapas, išimkite iš jo visus laikomus maisto produktus ir išplaukite šaldytuvą švariu muiluotu vandeniu. Galima acte suvilgyta servetėle nušluostyti visas lentynas, stalčiukus ir kampučius – taip pašalinsite nemalonų kvapą.
Jeigu jūsų šaldytuvas labai senas, bet išmesti dar gaila, būtinai kuo dažniau jį išjunkite iš elektros lizdo ir atitirpdykite. Šerkšno sluoksnis ant šaldymo elementų neturi būti storesnis kaip 1,5–2 cm, priešingu atveju šaldytuvas pradeda blogai šaldyti. Optimali šaldytuvo temperatūra – nuo 0 iki +6 oC. Atitirpdžius šaldytuvą būtina išplauti, nusausinti lentynas ir gerai išvėdinti.
– Ką dar reikėtų žinoti vartotojui?
– Auksinę taisyklę – niekada nereikia prisipirkti daug maisto, nes tuomet nespėjama jo suvalgyti reikiamu laiku. Idealu, kai šeima kiekvieną kartą pasigamina šviežio maisto ir jis tuojau pat būna suvartojamas. Ir dar – visada žiūrėkite, ką perkate: maisto produkto etiketė ir galiojimo terminas padės tinkamai pasirinkti.