Tikroji priežastis, kodėl tik „McDonald's“ maistą valgęs amerikietis sulieknėjo

Vyro iš JAV eksperimentas, kai 90 dienų valgė vien „McDonald’s“ maistą ir numetė beveik 17 kg, sukėlė tikrą diskusijų audrą. Pats vyras tikina, kad eksperimentas parodė, kad ne greitas maistas tukina šiuolaikinį žmogų, bet jo kiekis bei maistinių medžiagų santykio nesilaikymas.

Tačiau kalbinti Lietuvos dietologai ragina neapsigauti, kadangi tikrasis tokio dietos poveikis pasireikštų dar po trijų mėnesių.

Vyras įsitikinęs, kad greitas maistas nieko dėtas dėl nutukimo epidemijos

Teigiama, kad žvelgiant į vyro nuotraukas prieš eksperimentą ir po jo, dažnas suklys, kuri daryta 90 dienų nevalgius nieko daugiau nei vien tik „McDonald’s“ maistą. Pats gamtos mokslų mokytojas Johnas Cisna tikina: „Galiu valgyti bet kokį „McDonald's maistą, jei visą dieną išlaikau balansą“.

Devyniasdešimt dienų vyras pusryčiams, pietums ir vakarienei valgė vien greitą maistą, tačiau dienos norma buvo griežtai ribojama iki 2000 kalorijų. Taip pat buvo bandoma laikytis rekomenduojamų maistinių medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų bei cholesterolio – normų.

J. Cisnos mokiniai, pasinaudoję internete esančia „McDonald’s“ informacija apie maistinę vertę, mokytojui sudarė kasdienį meniu, nepamiršdami rekomenduojamų maistinių medžiagų normų.
Vyro pusryčius sudarydavo du „Egg White Delight“, dubenėlis košės „Maple oatmeal“ ir porcija 1 proc. pieno. Pietums jis valgė salotas, o vakarienei rinkosi tradicinius „McDonald's“ patiekalus – „Big Mac“, „Quarter Pounders“ su sūriu, grietininius ledus su užpilais arba ledus vafliniuose indeliuose.

Eksperimento metu vyras taip pat pradėjo daugiau judėti – per dieną eidavo 45 minutes. 90-tą eksperimento dieną J. Cisna buvo atsikratęs 16,8 kg. Mokytojas teigia, kad jo pamokos moralas nėra dažniau valgyti „McDonald’s“ restorane, bet atkreipti dėmesį į tai, ką valgai ir laikytis dienos normos. „Šio eksperimento esmė – mes visi turime teisę rinktis. Mes tunkame ne nuo „McDonald’s“, o nuo to, ką pasirenkame“, - reziumavo J. Cisna.

Dietologė: kodėl vyras nuo greito maisto sulieknėjo

Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė priminė, kad žmogui per dieną reikia gauti tam tikrą sąstatą baltymų, riebalų, angliavandenių ir daugiau nei 40 įvairių kitų maistinių medžiagų. Baltymai reikalingi kaip „statybinė medžiaga“, jie padeda atsinaujinti organizmo audiniams, atsakingi už medžiagų apykaitą. Jų mityboje turi būti 10-15 proc.

Riebalai ir angliavandeniai – greta daugelio kitų organizmui naudingų funkcijų yra pagrindiniai energijos (kalorijų) tiekėjai. Riebalai mityboje turi sudaryti iki 30 proc., angliavandeniai – 50-65 proc. Visa tai susumavus, žmogus turi gauti tiek kalorijų, kiek reikia jo kūnui. Jeigu reikia išlaikyti kūno masę, gaunamų ir išnaudojamų kalorijų kiekis neturi skirtis. Jei kūno masę reikia mažinti, kalorijų turėtų būti mažiau nei reikia organizmo poreikiams. Taigi, eksperimento dalyviui, dietologės teigimu, svoris sumažėjo todėl, kad jis pradėjo gauti mažiau kalorijų negu reikia jo kūnui, ir tai buvo tikrai mažiau negu jis gaudavo iki tol.

„Kita tiesa ta, kad kalorijas reikia gauti su kuo maistingesniais produktais. Produkto maistingumą lemia maistinių medžiagų (vitaminų, mineralinių medžiagų, fitochemikalų ir t. t.) kiekio ir produkto kaloringumo santykis. Pavyzdžiui: limonadas suteiks kalorijų, bet vitaminų ir mineralinių medžiagų jame aptinkame tik pėdsakai, tuo tarpu tas pats kalorijų kiekis, gaunamas su vaisių ar daržovių sultimis, kartu suteiks ir kitų naudingų medžiagų. Panašų pavyzdį galima pateikti lyginant aukščiausios rūšies kvietinių miltų batoną ir rupaus malimo miltų duoną, praturtintą sėklomis. Pastaroji bus maistingesnė. Iš čia atsirado sąvoka „tuščios kalorijos“.

Ne mažiau svarbus produktų kalorijų tankis. Tai kalorijų kiekis tam tikrame produkto svoryje. Pavyzdžiui, saldainio batonėlis yra didelio kalorijų tankio, o salotų lapai – mažo kalorijų tankio. Sveikas racionas turi būti sudarytas iš maistingų, mažo kalorijų tankio produktų. Taigi ar gali greito maisto įstaiga užtikrinti šiuos sveiko raciono formavimo principus? Žinoma, gali. Tačiau ar aš rekomenduočiau maitintis tokiose įstaigose? Išimtiniais atvejais – prašom, tačiau visuomet sveikiausias ir naudingiausias yra šviežiai pagamintas maistas, kuomet žinomi visi patiekalo komponentai“, - sakė pašnekovė.

Pasak E. Gavelienės, didžiausia bėda kyla tuomet, kai žmogus renkasi vienos rūšies produktus, nepaiso jų įvairovės. Todėl šis eksperimentas parodė tik tai, kad kreipiant dėmesį į valgymo režimą, produktų įvairovę, sumažinus raciono kaloringumą ir pridėjus fizinį aktyvumą, pasiekiami geri rezultatai. Tik ar eksperimento dalyvis gavo visas reikalingas medžiagas su patiektais patiekalais? Į šį klausimą anksčiausiai būtų galima atsakyti tik maždaug po šešių mėnesių. Mat medžiagų stokos ar pertekliaus požymiai atsiranda ne iš karto.

Kodėl greitame maiste esantys riebalai žalingi mūsų sveikatai

Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė įsitikinusi, kad vertinti tokį vienkartinį eksperimentą labai sunku. Reikėtų įvertinti žmogaus mitybą prieš tai, jo kraujo tyrimų rezultatas prieš ir po. Pagaliau tai gali būti per trumpas laikotarpis, kad poveikis sveikatai būtų aiškiai matomas.

„Nėra aišku, kiek žmogus valgė anksčiau, jeigu jis neteko tiek kilogramų valgydamas 2 tūkst. kalorijų per dieną. Greičiausiai anksčiau jis suvalgydavo dar daugiau, gal net dvigubai daugiau. Sumažintas kalorijų kiekis ir fizinis krūvis ir davė svorio pokytį. Bet kuriuo atveju tai nėra sektinas pavyzdys. Reikia įvertinti, kad greitame maiste yra ne tik kalorijų, bet ir įvairių maisto priedų, kurie turi įtakos ir tam pačiam apetitui. Galima sakyti, kad tai šiuolaikinio žmogaus, kad jis valgo viską, kas papuola po ranka, pasiteisinimas. Greitas maistas greitai gaunamas, greitai suvalgomas, sotumo jausmas ateina taip pat greitai, bet greitai ir išnyksta.

Nors buvo skaičiuojamas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis, mano manymu, riebalų perteklius tokiame maiste neišvengiamas. Dažniausiai būna padidintas sočiųjų riebalų kiekis, gausu sveikatai žalingų transriebalų, kurios susidaro vėl šildomuose pusgaminiuose. Kalbant apie maistą, svarbus ne tik kalorijų skaičius, bet ir maistinė jo vertė. Pavyzdžiui, mes galime gauti leistiną riebalų normą, bet didžioji dalis riebalų bus transriebalai, t. y. blogieji riebalai, o mums reikia ir polinesočiųjų rūgščių, kurių kiekis, pageidautina, būtų vyraujantis. Jų yra žuvyje, aliejuose, riešutuose, sėklose. Angliavandeniai taip pat gali būti įvairūs – sudėtiniai arba paprastieji. Balta duona, batonas – taip pat angliavandeniai, bet dažniausiai jie „nusėda“ kaip riebalai, todėl šių angliavandenių perteklius nėra naudingas. Tamsi duona – daug naudingesnis angliavandenis, turintis daugiau vitaminų, skaidulinių medžiagų. Baltymai taip pat gali būti įvairūs – augalinės kilmės, gyvulinės, iš riebesnių arba liesesnių produktų“, - aiškino pašnekovė.

Dietologės teigimu, sotumo jausmas po greito maisto porcijos ir po „tikro“, šviežio maisto, kuris nėra užšaldytas ir vėl atšildytas pusfabrikatis, labai skiriasi.