aA
Vaistų rinkoje konkurencija yra silpna. Teisinis reguliavimas riboja analogiško poveikio bei kokybės, bet pigesnvaistų patekimą į rinką, sudaro palankias sąlygas konkurentams keistis komerciškai jautria informacija.
Tie patys vaistai, o kaina skiriasi kelis kartus: ko nežino pirkėjai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rinkos dalyviai neskatinami konkuruoti kainomis, o brangūs vaistai ir toliau sėkmingai šmėžuoja vaistinių lentynose. Be to, skaičiuodama kompensuojamąją kainą Lietuva permoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei pacientų sąskaita.

Tokias išvadas Konkurencijos taryba padarė 2016 m. atlikusi kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą.

Vaistų rinka turi savo specifiką. Naujo vaisto (kuris vadinimas originaliu, patentiniu, etiniu ar inovaciniu) gamintojas atėjęs į rinką, kaip grąžą už investicijas gauna patentu apsaugotas išimtines teises veikti rinkoje iki 20 ir daugiau metų. Šiuo laikotarpiu gamintojo vaistas iš esmės nesusiduria su jokia konkurencija, dėl to vaistų kainos yra palyginti aukštos.

Pasibaigus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui, į rinką turi teisę įeiti vaistai konkurentai – generiniai vaistai. Įrodymais pagrįsta medicina teigia, kad generinio vaisto veiklioji medžiaga, forma, vartojimo būdas yra toks pat kaip ir originaliojo. Kokybė, efektyvumas, saugumas yra analogiškas originaliam. Generinis vaistas įregistruojamas ir jį leidžiama platinti rinkoje, jeigu savo cheminėmis ir biologinėmis savybėmis jis prilygsta originaliam.

Valstybės stengiasi pasinaudoti generinių vaistų konkurencijos sukuriama nauda, kadangi ji reikšmingai sumažina vaistų kainas, PSDF bei pacientų išlaidas, didina vaistų įvairovę. Europos Komisijos atlikti skaičiavimai rodo, kad generinių vaistų gamintojai vaistus rinkai pateikia vidutiniškai 25 proc. mažesne kaina palyginti su originalių vaistų. Praėjus 2 metams nuo patekimo į rinką, generiniai vaistai yra vidutiniškai 40 proc. pigesni už originalius vaistus palyginti su ankstesne jų kaina.

Deja, Lietuvoje generinių vaistų konkurencija nėra išnaudojama valstybės ir pacientų naudai. Priešingai – ilgus metus galiojanti ydinga vaistų kompensavimo sistema naudinga rinkos žaidėjams: lengva prognozuoti konkurentų veiksmus, patiri menkesnę riziką, išlieki rinkoje su kelis kartus aukštesne kaina nei ji galėtų būti konkurencingoje rinkoje.

Tam tikra prasme sistema yra naudinga ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Sistema stabili ir prognozuojama, vyksta bendravimas bei derybos su rinka, nekyla (arba itin retai) vaistų tiekimo sutrikimai. Ko reikia? Tik daugiau lėšų iš PSDF ir pacientų. Kiekvienais metais šiek tiek daugiau nei praėjusiais...Pavyzdžiui, 2015 m. iš PSDF biudžeto prireikė 198 mln. eurų, pacientai iš savo kišenės atseikėjo 52 mln. eurų. 2016 ir 2017 m. PSDF lėšos šias ribas perkopia keliolika procentų.

Konkurencijos tarybos tyrimas siūlo ne išleisti daugiau pinigų, bet juos leisti efektyviai. Kaip tai padaryti? Pasinaudoti kainų konkurencija. Tačiau tam reikia iš esmės keisti Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų kompensavimą reglamentuojančius teisės aktus.
Šiuo metu generinis vaistas, siekiantis patekti į rinką (kompensuojamųjų vaistų kainyną), turi gerokai pavargti – jis turi kainuoti net 50 proc. mažiau nei rinkoje jau esantis. Nes, pavyzdžiui, „tik“ 49 proc. pigesni vaistai į rinką nepatenka ir tokiu būdu vaistams, kurių patentinė apsauga pasibaigusi, konkurentų neatsiranda.

Patekęs į kainyną, vaisto gamintojas jau gali atsipūsti – teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika, lyg kaip tyčia, saugo kainyne esančius kelis kartus brangesnius nei konkurentų vaistus nuo iškritimo. Tai įrodo pigiausių ir brangiausių analogiškų vaistų (vaisto kainos dalies tenkančios tam pačiam veikliosios medžiagos kiekiui bei tam pačiam veikliosios medžiagos kiekiui pakuotėje) faktinės kainos skirtumas, kuris siekia net 6 kartus. Analogiško poveikio ir kokybės vaistų gamintojo deklaruojamos kainos skiriasi net iki 9 kartų. Kokioje kitoje rinkoje tai įmanoma? Tačiau vaistai lieka rinkoje ir yra kompensuojami.

Be to, PSDF lėšomis dengiamos vaisto kainos apskaičiuojamos būtent pagal vaistų gamintojų deklaruojamas, o ne faktines kainas. Deklaruojamos kainos nuo faktinių skiriasi iki 2 kartų, taigi iš esmės yra butaforinės. Toks apskaičiavimo būdas suteikia galimybę rinkos žaidėjams manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema, o valstybė kompensuodama gerokai permoka.

Lietuva kainos kompensavimo skaičiavimui naudoja dar ir referencinių valstybių deklaruojamų kainų vidurkį. Ne bet kokių, bet post-sovietinių, kurių generinių vaistų kainų lygis yra bene aukščiausias Europoje. Kodėl referuojame į jas? Nes pragyvenimo lygis panašus į mūsų.
Taigi, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, kompensuojamų vaistų kainą skaičiuodami pagal kaimyninių kreivų veidrodžių karalysčių kainas, besidžiaugdami, kad mūsų karalystės kreivi veidrodžiai rodo ne ką didesnes kainas nei kaimyninių.

Dar viena priežastis, kodėl kompensuojamųjų vaistų kainų konkurencija yra silpna – per Sveikatos apsaugos ministeriją vyksta...rinkos dalyvių komerciškai jautrios informacijos mainai. Ministerijos administruojamame vaistų klasifikatoriuje skelbiama detali bei aktuali kompensuojamųjų vaistų kaininė informacija. Šią informaciją mato vaistų gamintojai-konkurentai.

Kadangi vaistų rinkos pasižymi ypač aukštu koncentracijos lygiu (daugumoje atskirų vaistų rinkų yra tik nuo 2 iki 4 konkurentų), tokios informacijos mainai sumažina ūkio subjektų savarankiškumą priimant kainodaros sprendimus bei paskatas konkuruoti kainomis, gali riboti naujų žaidėjų atėjimą į rinką.

Konkurencijos teisė draudžia komerciškai jautrios informacijos mainus, vykdomus tiesiogiai tarp konkurentų ar per verslo asociacijas. Už pažeidimą numatoma iki 10 proc. bauda nuo įmonės bendrųjų metinių pajamų. Ką daryti, jeigu tokią veiklą organizuoja valstybinė institucija?

Be abejo, vaistai nėra paprasta kasdieninio vartojimo prekė. Juos perkantys pacientai neturi specialių žinių apie vaisto poveikį, efektyvumą. Paciento apsisprendimui didžiulę įtaką daro specialisto – gydytojo ar vaistininko – rekomendacijos. Puiku, jeigu tos rekomendacijos objektyvios. Deja, tyrimai rodo, kad neretai ne.

Žiniasklaidoje pasirodo straipsniai, kuriuose garbūs gydytojai aiškina, kad generiniai vaistai yra prastesni vaistai, nes pigesni, neatitinka originalų. Pasak Ekonominio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ekspertų, toks klaidinantis nuomonės formavimas pasitaiko, tačiau jis būdingas žemesnio pragyvenimo lygio valstybėse, kuriose gydytojai yra skatinami ar priklausomi nuo suinteresuotų gamintojų.

Kokią įtaką pacientų pasirinkimui daro vaistininkai? Praeitais metais atliktas Valstybės kontrolės tyrimas parodė, kad tik vienu iš 14 atliktų slaptų pirkimų vaistininkas tinkamai informavo pacientą apie mažiausiai kainuojantį vaistą. Juk kuo žemesnė vaistų kaina, tuo mažesnė priemoka ir vaistinės pelnas. Be to, parduoti brangesnius vaistus gali skatinti vaistininko darbo užmokesčio siejimas su vaistų apyvarta.

Taigi, pacientai paskendę vaistų migloje paprastai perka...bangesnį vaistą, nes nežino apie jo pakeičiamumą kitu ir tiki tuo, ką sako vaistininkai bei gydytojai. Pavyzdžiui, 2015 m. vieno populiariausių vaistų nebivololum, skirtų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, su 4,29 eurų priemoka buvo nupirkta 162 tūkst. pakuočių. Analogiško stiprumo ir kiekio, tik kito gamintojo nebivololum su 1,52 eurų priemoka buvo nupirkta vos 3,7 tūkst. pakuočių.

Tais pačiais metais vaisto clopidogrelum, skirto trombozės prevencijai, su 6,47 eurų priemoka buvo nupirkta virš 9 tūkst. pakuočių, o su 0,68 eurų priemoka nupirktų pakuočių skaičius neperkopė nė 2 tūkstančių.

Ar yra išeitis? Taip. Būtina skatinti vaistų kainų konkurenciją; kompensuojamos kainos skaičiavimui taikyti faktines, o ne butaforines kainas; nedelsiant panaikinti rinkos dalyvių galimybes sužinoti informaciją apie konkurentų taikomas kainas. Be abejo, reikia skirti dėmesio ir pacientų informavimui apie jų galimybę rinktis mažiau kainuojančius, bet analogiškos kokybės ir efektyvumo vaistus.

Ar pasinaudosime kitų valstybių gerąja patirtimi (pvz., aukcionais, kurie ne tik suintensyvina konkurenciją, bet ir neleidžia vaistinių tinklams pasinaudoti rinkos galia sprendžiant, koks vaistas atsiras „ant lentynos“) priklauso nuo sveikatos politikų valios, kompetencijos bei gebėjimo blaiviai vertinti farmacijos pramonės užuominas apie tai, kad intensyvi konkurencija bei mažėjančios vaistų kainos gali sutrikdyti vaistų tiekimą.

Farmacijos pramonė konkurencijos nenori. Nieko nuostabaus ir nieko naujo. „Šiek tiek konkurencijos nepakenks“ – daugiau nei prieš 100 metų pasakė Amerikos pramonės ir finansų magnatas J. P. Morgan, paklaustas, negi jam nepatinka konkurencija. Konkurencija yra rizikingas žaidimas: laimėsi arba būsi nugalėtas kovos lauke – rinkoje. Kam tai gali patikti?

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nuo liepos pacientai galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių (1)

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos...

Profesorius Čaplinskas: tam tikri apribojimai naujoje realybėje turi likti ir liks dar ilgai (205)

Neseniai vyriausiasis Jungtinės Karalystės medicinos pareigūnas profesorius Chrisas Whitty...

Nerimo ženklas: per parą gerokai išaugo į Santaros klinikų priėmimo skyrių besikreipiančių pacientų skaičius (281)

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė...

25-erių klaipėdietį į ligoninę paguldė nauja koronaviruso atmaina: sunkiai sergančiųjų amžius jaunėja (260)

Jaunėjantys COVID-19 pacientai – tikras galvos skausmas Vilniaus ligoninėms. Pavyzdžiui,...

Perspėja visus, geriančius aspiriną po COVID-19 vakcinos: tie žmonės rizikuoja savo gyvybe (188)

Viešojoje erdvėje kone kasdien galima rasti komentarų ir patarimų dėl aspirino vartojimo po...

Top naujienos

Raimondas Kuodis: Konstitucinio Teismo turi nelikti (330)

Lietuvoje atsirado savotiška „teisininkų oligarchija”: teisininkai uzurpavo svarbias visuomenės...

Spynas nukabinę prekybos centrai žada griežtą kontrolę – „Gariūnų“ turgaus vadovas lieja nuoskaudas (156)

Prekybos centrai ir prekyvietės pirmadienį atveria duris ir žada tinkamą priežiūrą – ne visur...

Praėjusią parą koronavirusas nustatytas 592 asmenims, mirė 10 žmonių papildyta 9.43 (6)

Praėjusią parą šalyje nustatyti 592 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10...

Palygino koronaviruso bangas Lietuvoje: trečioji banga šalį paveikė nevienodai situacija bus blogesnė nei praėjusią vasarą (31)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius feisbuke palygino trečios ir antros...

Draugiškus santykius su Rusija palaikiusioje Čekijoje – kardinalūs pokyčiai: byra planai ne tik dėl „Sputnik V“ vakcinos (128)

Iškilo grėsmė, kad Čekijos kaltinimai Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl dviejų sprogimų...

Arūnas Spraunius | D+

Paskaičiuota, iki kada pandemija bus jau galutinai suvaldyta ir kiek žalos padarė iki šiol: sugebėjo perspjauti net Antrąjį pasaulinį karą (3)

2020 metų kovo moralo versija: ne virusas dėl visko kaltas, tiesiog nereikia svaidyti akmenų į...

Maištas futbole: 12 klubų paskelbė kuriantys naują lygą (5)

12 stipriausių Senojo žemyno futbolo klubų, tarp kurių yra „Liverpool“, Turino „Juventus“,...

„Avia Solutions Group“ vadovas Janukėnas: ką padarysi, plėsimės kitur (95)

Pandemijai į letargo miegą nustūmus dalį sektorių, vienas iš labiausiai koronaviruso kirtį...

Žiaurus girtų vyrų elgesys Vilniaus rajone: smurtavo ir reikalavo pinigų iš trijų jaunuolių

Balandžio 18 d., apie 17 val., Vilniaus r. , Pagirių sen., trys vyriškiai, panaudodami psichinę...

Neįvertintas baltymų šaltinis mūsų virtuvėje: ne tik gausu vitaminų, bet ir padeda išsaugoti jaunystę (19)

Soja ir jos produktai, pasak mitybos specialistės, dietistės Vaidos Kurpienės , yra...