Pasak rytinėje Londono dalyje esančioje Niuamo ligoninėje dirbančių medikų, berniuko tėvai buvo priblokšti, kai paaiškėjo liūdnos jų gerų ketinimų pasekmės.
Nacionalinės autizmo asociacijos narių nuomone, gydytojai būtinai turėjo perspėti tėvus apie alternatyviosios medicinos keliamas grėsmes.
Keletą mėnesių natūropatiniais preparatais, tarp kurių vitaminas D, kupranugarės pienas, sidabras ir „Epsom“ druska, gydyto berniuko būklė pasiekė kritinę ribą.
Į greitosios medicininės pagalbos skyrių vaikas buvo pristatytas tada, kai per tris savaites neteko 3 kg, be to, pradėjo dažnai vemti ir nuolat jautė nenumaldomą troškulį.
Medicinos specialistai Catriona Boyd ir Abdulas Moodambailas, kurių publikacijos skelbiamos Didžiosios Britanijos medicinos leidinyje „Case Reports“, sakė, kad tik po kelių Niuamo ligoninėje praleistų dienų berniuko motina papasakojo apie vartotus holistinės medicinos preparatus.
„Taip neretai nutinka ir kitų pacientų atveju, – sakė A. Moodambailas. – Tėvai dažnai mano, kad papildančioji medicina yra natūrali, saugi ir nesukelia jokių pašalinių arba nepageidautinų reiškinių. Deja, taip nėra. Tai įrodo ne vienas į šį panašus atvejis.“
„Situacija tapo pavojinga, nes berniukas buvo apsinuodijęs vitaminu D, todėl labai pakilo kalcio lygis ir vaikas jautėsi blogai. Tokia būklė kelia pavojų gyvybei“, – pridūrė A. Moodambailas.
Per porą savaičių berniukas buvo visiškai išgydytas. Buvo siekiama padidinti jo organizmo skysčių kiekį ir sumažinti kalcio lygį.
Kas yra alternatyvioji ir papildančioji medicina?
Alternatyviajai ir papildančiajai medicinai priskiriami visi terapiniai metodai, kurie netaikomi kaip tradicinis gydymas.
Gydymas, taikomas greta tradicinio, paprastai siejamas su papildančiąja medicina.
Gydymas, taikomas vietoj tradicinio, siejamas su alternatyviąja medicina.
Alternatyviosios ir papildančiosios medicinos pavyzdžiai: homeopatija, akupunktūra, osteopatija, chiropraktika ir gydymas žolelių preparatais.
Kai kurie papildančiosios ir alternatyviosios medicinos metodai yra pagrįsti principais, kurių nepripažįsta daugelis mokslininkų.
Kai kurie metodai yra pagrįstai laikomi veiksmingais gydant tam tikrus sveikatos negalavimus. Pavyzdžiui, osteopatija, chiropraktika ir akupunktūra laikomos veiksmingomis gydant tam tikrus nugaros skausmus.
Jei asmens, gydomo taikant kurį nors metodą, įskaitant ir tuos, kurie priskiriami alternatyviajai bei papildančiajai medicinai, būklė pagerėja, sveikimo priežastimi gali būti ir placebo efektas.
Osteopatijos ir chiropraktikos specialistams taikomos tos pačios įstatymų nuostatos, kaip ir tradicinės medicinos atstovams.
Visų kitų alternatyviąja arba papildančiąja medicina užsiimančių asmenų praktikos jokie įstatymai nereglamentuoja.
C. Boyd ir A. Moodambailo pranešime teigiama, kad tėvai dažnai imasi alternatyvių priemonių, kovodami su lėtinėmis ar užsitęsusiomis vaikų ligomis.
„Tai dažnas atvejis, nes jokio konkretaus ir išgijimą garantuojančio gydymo lėtinių ir ilgalaikių susirgimų, tokių kaip autizmas, atveju neskiriama, – sako A. Moodambailas. – Kadangi kai kurios papildančiajai arba alternatyviajai medicinai priskiriamos priemonės žada išgydymą, tėvai su jomis sieja viltis, kurios dažniausiai bergždžios.“
Pranešimo autoriai rekomenduoja būtinai kuo išsamiau pasidomėti bet kuria papildančiojo gydymo metodika ir jos poveikiu visiems gydytiems ligoniams.
Nepakankama kontrolė
Nors šeimos gali pranešti apie alternatyviosios medicinos teikiamus pranašumus, problemą kelia nepakankama tokio gydymo kontrolė.
2010-aisiais metas Australijoje buvo paviešintas pranešimas, įspėjantis apie alternatyviųjų priemonių vaikams keliamą pavojų ir net mirties riziką, jei jų imamasi vietoj tradicinių metodų.
Jane Harris iš nacionalinės autizmo asociacijos sako, kad panašūs atvejai rodo, į kokią desperaciją patenka autizmu sergantį vaiką auginančios šeimos ir kaip sunku tėvams susitaikyti su nustatyta diagnoze.
„Dažnas iš mūsų nedaug žinome apie autizmą, kol ši liga nenustatoma kuriam nors iš artimųjų, o tada gali būti nelengva rasti patikimos informacijos, – sako J. Harris. – Dėl šios priežasties į nemalonią žinią daugelis šeimų reaguoja puldamos į neviltį ir kartkartėmis gali ryžtis išmėginti kokį nors alternatyvų ir nepatikrintą gydymo būdą.“
Šis siaubingas atvejis įrodo, kad būtina pasirūpinti, jog gydytojai profesionalai konsultuotų šeimas, patartų ir paaiškintų, kas tikrai gali padėti. Medicinos priežiūros specialistai privalo deramai atsižvelgti į šeimos narių reiškiamus nuogąstavimus ir perspėti juos apie alternatyviosios medicinos keliamą riziką, įsitikinusi J. Harris.
