Tiesa, kompensacijas gaus tik juridiniai asmenys, tai yra – įmonės, ne patys darbuotojai.
Į darbuotojų testavimą įsitraukė ir privačios šalies sveikatos priežiūros įstaigos, kurių personalas gali atvykti į įmonę ir paimti vietoje tyrimus arba kurios priimtų darbuotojus išsitirti pas save.
Kaip portalui „Delfi“ pasakojo „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas, kai kurios įmonės pačios testuoja savo darbuotojus, nelaukdamos tyrimų kompensacijos ar specialistų pagalbos.
„Kai kurios didelės bendrovės pačios yra prisipirkusios testų ir bando atlikti tyrimus savo personalui arba pats personalas atlieka sau tyrimus. Bet manau, kad tai kelia grėsmę organizacijoms. Ar tikrai patys sau žmonės gebės krapštukus įkišti į nosiaryklę ir tinkamai prasukti? Nemanau, kad yra labai gerai, kada patys darbuotojai tai atlieka, nes visų pirma gali būti netinkamai paimtas mėginys, antra – taip darbuotojas gali ir susitraumuoti . Kitaip tariant, tai turėtų būti atliekama profesionalų“, – neabejojo V. Orlovas.
Kitos gi organizacijos perka testavimo paslaugą iš medicinos įmonių.
„Išorinių paslaugų pirkėjai yra tikrai netolygiai paskirstyti, kadangi mes tiekiame paslaugas visoje Lietuvoje. Šiuo metu pagal darbuotojų testavimą pirmauja Klaipėdos regiono darbdaviai, – pastebėjo V. Orlovas, pridūręs: – Ne visi darbdaviai rūpinasi savo darbuotojais. Manau, kad šita Vyriausybės įdiegta programa dėl kompensacijų paskatins darbdavius atidžiau žiūrėti į savo darbuotojų saugą“.
Sprendimą iš dalies kompensuoti darbuotojų testavimą sveikino ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
„Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija ir visi ekspertai sako, kad yra trys būdai suvaldyti šitą pandemiją: saugos ir higieniniai klausimai, kurių išraiška yra karantinas arba apsaugos priemonių dėvėjimas, antras būdas yra testavimas – kuo daugiau žmonių ištestuoti ir izoliuoti židinius, iš kurių plinta infekcija, nes ten užsikrečia po 12-15 atvejų – ir trečia veikla yra vakcinavimas, kuris jau irgi prasidėjo“, – vardijo L. Paškevičius.
Pašnekovas džiaugėsi, kad visos šios trys rekomendacijos jau vykdomos.
Į darbuotojų testavimą, kaip minėta, mielai įsitraukė privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurių atstovai atvyksta ir pas darbdavius, kad šiems patiems nereikėtų važiuoti tirtis.
„Jeigu daug darbuotojų reikia išsiųsti iš verslo įmonės ar organizacijos į sveikatos priežiūros įstaigą, tai ir užsikrėtimo pavojus didėja, – mano L. Paškevičius. – Buvo atvejų, kai krepšinio komanda užrezervavo visą viešbutį ir tokiu atveju būtų buvusi galimybė pratestuoti krepšininkus, nekviečiant jų į gydymo įstaigą, tačiau tada to nebuvo galima padaryti. O dabar patvirtinta tvarka, kada jau galima tą dalyką padaryti.
Privačios įstaigos, mano žiniomis, jau atlieka testavimus darbdavio patalpose. Po to, mėnesio pabaigoje, turės užpildyti tam tikrus dokumentus, kad visi duomenys būtų suvesti į SPBĮ, nes reikalavimai pakankamai rimti. Tai yra, darbdaviai, perkalbėję su darbuotojais, tuos, kurie, sutinka testuotis, turės testuoti periodiškai. Tokiu atveju bus praplečiamos testavimo apimtys“.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas vis tik nusistebėjo tuo, kad kol kas parama darbuotojams testuoti dalinama tik smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, bet ne didesnėms.
„Jeigu būtų skatinamas testavimas ir tai kompensuojama, koks skirtumas, kam kompensuojama, kad tam tikra prasme nejaustų diskriminacijos.
Galbūt ne visi darbdaviai galės finansuoti testavimo, nes tikrai ekonomika yra labai stipriai smukusi dėl uždarytų paslaugų ir prekybos vietų. Matyt, visi patiria didžiulius nuostolius. Būtų gerai rasti kitą iš biudžeto finansuojamą priemonę, kad ir įmonėms, kurios laikomos didžiulėmis, būtų galima suteikti didesnę paramą, kaip ir smulkiam bei vidutiniam verslui“, – svarstė pašnekovas.
Privačių medicinos įstaigų atstovai teigia esantys visiškai pasiruošę testuoti darbuotojus.
„Testavimui esame pilnai pasiruošę – klinikoje kiekvieną dieną atliekame daugybę COVID-19 greitųjų ir PGR tyrimų. Esame įsidiegę aukštus testavimo saugumo ir kokybės standartus, turime specialiai parengtą ir apmokytą personalą, atskirą išankstinės registracijos liniją, kuria paskambinę pacientai registruojasi tyrimams. Visų tyrimų atsakymus suvedame į e.sveikata sistemą. Ir iki šiol esame dirbę bei dirbame su įmonėmis, kurioms teikiame darbuotojų testavimo paslaugas, tad nematome kliūčių didinti testavimo apimtis ir tuo atveju, jei reikėtų priimti testavimui mokytojus ar įmonių darbuotojus“, – portalui „Delfi“ žadėjo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos vadovė Inga Grigienė.
Sveikatos priežiūros specialistai yra nusiteikę atvykti darbuotojus testuoti į įmones. Tiesa, kaip pastebėjo, L. Paškevičius, svarbu, kad būtų iš anksto su jais aptartos sąlygos, kaip bus įrengta testavimo vieta, tai yra, kokie turi būti išpildyti higienos reikalavimai, apibrėžti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.
Taip pat turi būti užtikrintas interneto ryšys, kad sveikatos apsaugos specialistai galėtų vietoje duomenimis suvesti į SPBĮ. „Gerai, kad patys specialistai už tai atsako. Ne pačios įstaigos turės sukti galvą, kaip atitikti tuos reikalavimus, bet sveikatos priežiūros įstaigos, kurios važiuos testuoti, paaiškins, labai tvarkingai vyks procesas“, – sakė L. Paškevičius.
V. Orlovas papildė, kad dalis organizacijų darbuotojų galės ir patys atvykti į gydymo įstaigas išsitirti.
Kaip skelbia Vyriausybė, kompensacijas darbuotojams testuoti gaus smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų veiklos buvo apribotos antrojo karantino metu. Į pagalbą galės pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės. Darbuotojams tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos už juos bus pervedamos įmonėms periodiškai pagal atliktų tyrimų skaičių.
Už valstybes skirtas lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų.
Greitasis testavimas leidžia operatyviai atsekti susirgimo atvejus, trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti. Greitasis serologinis antikūnų testas nustato, ar asmuo yra persirgęs koronavirusu, o greitasis antigenų testas parodo, ar asmuo šiuo metu serga šia liga. Antikūnų testas atliekamas ne dažniau kaip kas 60 dienų, o antigeno testas – ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų.
