Prieš 4 metus kilusi migrantų krizė, kai į Lietuvos teritoriją pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, nemažai pamokų suteikė ir šalies medikams. Dalis migrantų iš trečiųjų šalių skundėsi įvairiais negalavimais, reikalavo juos vežti į gydymo įstaigas. Kaip prisimena Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos personalas, situaciją bendraujant su tokiais pacientais labai lengvino tai, kad Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva buvo teikiamos nuotolinio vertimo paslaugos – gydytojai galėjo kreiptis nurodytais kontaktais į vertėjus, kurie vaizdo skambučiais vertė pacientui visą pokalbį su medikais konsultacijos metu. Tačiau kol tai nebuvo išspręsta, pirmaisiais mėnesiais teko pasitelkti vertimo programėles mobiliuosiuose telefonuose, nes ne visi pacientai, nelegaliai kirtę Lietuvos sieną, mokėjo anglų ar rusų kalbą.
O štai praėjus keliems metams medikai jau gali pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai pripažįsta, ne dažnai, bet pasitaiko atvejų, kai pacientas ir gydytojas negali susikalbėti nė viena kalba ir todėl tenka naudoti informacines technologijas. Kartą, teikiant būtinąją pagalbą, medicinos personalas naudojosi specialia dirbtinio intelekto vertimų programėle ir taip bendravo su pacientu iš Indijos.
Tad kaip privalo elgtis medicinos personalas šalies medicinos priežiūros įstaigose, jei pacientas nesupranta ir/ar nekalba valstybine kalba? Atsako sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.
„Medikai teikdami paslaugas privalo vadovautis teisės aktais. O valstybinės kalbos įstatyme numatytas tik vienas atvejis, kai sveikatos įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad valstybinės kalbos nemokantiems pacientams būtų nemokamai teikiamos vertėjo paslaugos. Tai yra lietuvių kalbos nemokantiems teismo proceso dalyviams. Dar vienas atvejis, kai pagalbos kreipiasi kurčias ar neprigirdintis pacientas. Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato, kad lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems ir asmenims su klausos negalia teikiamos nemokamai, o jų teikimą užtikrina Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.“
O kaip elgtis gydytojui, jei pacientas neturi klausos negalios, nedalyvauja teismo procese, ir nekalba, nesupranta valstybinės kalbos?
„Situacija nėra labai paprasta. Nors įstatymas mediką įpareigoja paslaugą suteikti valstybine kalba, yra ir kiti teisės aktai. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, šiame įstatyme yra įtvirtintas draudimas varžyti paciento teises dėl lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kilmės, kalbos. Taip pat įstatymas numato, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, o šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma. Vienam pacientui tai reiškia, kad medikas turi kalbėti paprastais žodžiais, nevartodamas sudėtingų terminų, o kitam, nemokančiam valstybinės kalbos, „suprantama forma“ bus jo vartojama kalba.“
Kad kartais medikams konsultuojant kitataučius tenka pasitelkti šiuolaikines technologijas, pripažįsta ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovai. Tačiau pabrėžia, kad paslaugos šioje gydymo įstaigoje teikiamos valstybine kalba, o jei yra galimybės, pacientui ar jo atstovui informacija gali būti suteikiama pasitelkus vertėją ar mobiliąją programą.
Sostinės Karoliniškių poliklinikos medikams taip pat pasitaiko atvejų, kai valstybine kalba susikalbėti su pacientu nepavyksta. Tokiu atveju personalas stengiasi prisitaikyti ir glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje. Jaunesni gydytojai dažnai nemoka rusų kalbos, tuomet jiems dažniausiai talkina slaugytojos, kurios ta kalba gali susikalbėti. Anglakalbius pacientus registratorės stengiasi užregistruoti pas jaunesnius gydytojus, kurie gali konsultuoti ir anglų kalba. Ir priešingai, jei pacientas kalba rusiškai, registratūros darbuotojos stengiasi jam pasiūlyti mediką, kuris galės konsultuoti ir šia kalba. Į polikliniką kartais dėl paslaugų kreipiasi ne tik anglakalbiai, bet ir prancūzų, ispanų kalbomis kalbantys pacientai. Tuomet medikai naudojasi „Google Vertėjo“ programėle.
O ar medikas, nesutinkantis teikti paslaugų ne valstybine kalba, nepažeidžia gydytojo profesinės etikos kodekso? Atsako sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.
„Taip, etikos kodekse teigiama, kad gydytojo asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaigoms, jei yra tam poreikis, organizuoti mokamas vertimo paslaugas įspėjant, kad už vertėjo paslaugas reikės susimokėti. Nemažai įstaigų yra pasitvirtinę vidaus tvarkas, kad užsienio kalbas mokantys medikai gali teikti paslaugas ta kalba. Tokia yra ir ministerijos rekomendacija: kai įstaigoje dirbantys specialistai moka užsienio kalbą, kuria kalba pacientas, jis turėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugas užsienio kalba. Jei pacientui suteikti paslaugų jo vartojama kalba nėra galimybės, medikai turėtų kreiptis į įstaigos administraciją, kuri pasiūlytų apsilankyti pacientui kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, kur paslaugos galėtų būti suteiktos pageidaujama kalba.“
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų, dažniausiai pasitaikančios užsienio kalbos, kuriomis tenka konsultuoti valstybine kalba nekalbančius pacientus – anglų, rusų, lenkų. Ligoninės interneto svetainėje dalis gydytojų, kartu su informacija apie savo išsilavinimą, patirtį ir specializaciją, pateikia informaciją ir apie užsienio kalbas, kuriomis gali teikti konsultacijas. Dažniausiai tai – anglų ir rusų kalbos. Esant poreikiui, kolegos vieni kietiems padeda susišnekėti kitomis kalbomis, užtikrindami, kad tiek pacientai, tiek darbuotojai galėtų efektyviai keistis informacija ir suteikti paslaugas. Jaunesni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjeru jei tenka bendrauti rusiškai. Tokiais atvejais jiems padeda šią kalbą mokantys kolegos. Dažniau tokios situacijos pasitaiko Skubios pagalbos ir Konsultacijų skyriuose, kuriuose kasdienis pacientų srautas yra labai didelis.
Tad ką daryti medikams skubios pagalbos atveju, kai pacientas nekalba valstybine kalba, o medicinos personalas negali suteikti konsultacijos ir paslaugų pacientui suprantama kalba? Atsako sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.
„Tokiu atveju pagalbą privalu suteikti, pacientas neturėtų būti paliktas be paslaugos vien tik dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos. Medikas privalo gelbėti gyvybę, tai jį įpareigoja Hipokrato priesaika. O apibendrinant noriu pabrėžti, kad medicinoje kiekviena situacija, kiekvienas atvejis yra išskirtinis, individualus, čia negalima griežtai laikytis tik įstatymo nuostatos. Štai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra numatytos sąlygos, kada gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas. Tačiau nei šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nekalbama apie tai, kad paslauga gali būti nesuteikiama dėl kalbos barjero.“