aA
Lietuvos sieną neteisėtai kirtę migrantai į mūsų šalį atneša ir kai kurias infekcijas, tarp jų – COVID-19. Šiuo metu COVID-19 serga 49 migrantai, kurie yra atskirai izoliuoti pasienio užkardose. Tarp pasienio savivaldybėse apgyvendintų neteisėtų migrantų COVID-19 liga serga 71 asmuo, taip pat registruotas 21 niežų atvejis.
Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Situacija sudėtinga, nes dalis gyvena palapinėse

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, neslėpė, kad situacija su užkardose gyvenančiais COVID-19 liga sergančiais migrantais yra nelengva: „Situacija išties yra sudėtinga, nes užkardose jie gyvena palapinėse. Sprendžiame, kur juos dėti kiek įmanoma operatyviau, kad neišplistų liga tiek tarp pareigūnų, tiek ir tarp visų kitų“.

Situacija Rūdninkuose sprendžiama, pasitelkiant ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą.

S. Ščajevienė sakė, kad visi užsieniečiai, kurie yra sulaikyti ir pristatyti į pasienio užkardas, pirmiausia testuojami dėl koronaviruso: „Šiuo metu važiuoja Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro darbuotojai, kurie testuoja visus, kirtusius sieną nelegaliai. Taip pat dalis jų testuojama savivaldybės medikų“.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Užkardose apgyvendinami ir sergantieji, ir sveiki

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras pritarė vidaus reikalų viceministrei, kad pasienio užkardose situacija yra labai sudėtinga, nes čia apgyvendinami ir tie užsieniečiai, kuriems nustatyti COVID-19 ligos simptomai.

„Sergantys COVID-19 užsieniečiai yra problema, nes mes juos turime apgyvendinti ir savo užkardose. Užkardose apgyvendinami tiek tie užsieniečiai, kuriems nustatytas covid negiamas, ir tie kuriems nustatytas ir covid teigiamas.

Juos turime atskirti, nors neturime patalpų. Patalpas išskyrė tik Šalčininkų rajono savivaldybė, kur jie apgyvendinti Paškonių kaime buvusioje mokykloje, ir Švenčionių savivaldybė.

Bet turime įtemptą situaciją Ignalinos ir Varėnos rajonuose, kur savivaldybės mums visiškai negelbėja. Būtų prašymas, kad savivaldybės įsijungtų ir mums pagalbą suteiktų, nes skaičiai Ignalinoje ir Varėnoje mums kelia didelius rūpesčius“, – kalbėjo A. Šantaras.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Domantas Pipas

Plinta ne tik COVID-19, bet ir niežai

Sudėtinga situacija yra ir su pasienio savivaldybėse apgyvendintais neteisėtais migrantais.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vadovė Rasa Biekšienė pasakojo, kad, antradienio duomenimis, tarp pasienio savivaldybėse apgyvendintų neteisėtų migrantų COVID-19 liga serga 71 asmuo, dar 21 užsikrėtė niežais.

Liepos 29 dienos duomenimis, iš daugiau nei 2,5 tūkst. apžiūrėtų pabėgelių daugiau nei pusei nereikėjo apskritai jokio ambulatorinio gydymo. 128 asmenims numatytas ambulatorinis gydymas, o iš likusiųjų apžiūrėtų, kuriems reikėjo medikų pagalbos, 48 buvo išsiųsti į ligonines, iš kurių 6 hospitalizuoti ilgesniam ar trumpesniam laikui.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Skiepijasi daugiau nei užsirašė

Dalis pasienyje apgyvendintų neteisėtai sieną kirtusių migrantų nuo COVID-19 jau yra paskiepyti.

R. Biekšienė pasakojo, kad, liepos 29 dienos duomenimis, nuo koronaviruso paskiepyti 736 migrantai, kurie savanoriškai sutiko tai padaryti.

„Dažniausiai būdavo situacija, kad norinčiųjų skiepytis daug nebūdavo, bet, atvykus paskiepyti sutikusiųjų tai padaryti, atsirasdavo ir papildomai norinčiųjų, kitą kartą vos ne dvigubai daugiau.

Turime pavyzdžių, kai užsirašė skiepytis 30 asmenų, o paskiepyta buvo 50 vienu skiepijimo periodu“, – prisiminė R. Biekšienė.

Anot SAM atstovės, už migrantų vakcinavimo paslaugą, už kiekvieną atskirą skiepijimo epizodą yra numatytas įkainis. Šie duomenys dabar sisteminami ir netrukus bus viešai paskelbti.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Domantas Pipas

Telks mobiliąsias komandas

Išaugęs asmens sveikatos priežiūros paslaugų migrantams poreikis sukėlė sumaištį – kaip tai tinkamai organizuoti, kad šie žmonės be reikalo nebūtų vežami į ligonines.

Trečiadienį ryte ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė sprendimą, kuriame suformuluotas algoritmas, kaip bus teikiamos medicinos paslaugos neteisėtai sieną kirtusiems migrantams, siekiant dalį krūvio nuimti nuo greitosios pagalbos brigadų ir tuo pačiu kiek įmanoma efektyviau naudoti medicinos personalą. Šiuo sprendimu pavesta pasienio savivaldybėse suformuoti mobiliąsias medikų komandas.

„Pagrindinis mobiliosios komandos uždavinys – ne gydyti, ne užsiimti kita veikla, bet įvertinti sveikatos būklę ir vykdyti stebėseną, kad be reikalo nebūtų aktyvuojamos greitosios medicinos pagalbos brigados ir šie pacientai nebūtų vežami į stacionariosios medicinos pagalbos skyrius sveikatos priežiūros paslaugoms tais atvejais, kai nereikia jų vežti“, – paaiškino R. Biekšienė.

Mobiliąją komandą, kuri važiuotų pas migrantus, sudarytų du asmenys: bet kokios profesinės kvalifikacijos gydytojas ir, jeigu tai yra nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris, akušeris.

Įvertinusi susirgusiojo sveikatos būklę mobilioji komanda ne vėliau kaip per 48 val. nuo atvykimo į savivaldybę, jeigu reikia, išrašytų receptą vaistams arba siuntimą į stacionarą.

„Jeigu atvyktų į stacionarą, Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas įvertintų, ar pabėgėliui reikia ambulatorinio gydymo, ar jį reikia hospitalizuoti toje savivaldybėje esančioje ligoninėje, ar jau reikia tretinio lygio paslaugų“, – pasakojo R. Biekšienė.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Andrius Ufartas

Medikai jaučiasi nesaugūs

Neteisėtų migrantų apžiūra kelia iššūkių ir greitosios pagalbos medikams.

Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė pastebėjo, kad medikams, kuriems pavesta dirbti su migrantais, tenka per didelis darbo krūvis. Be to, jiems yra nesaugu eiti į aplinką, kur apgyvendinti neteisėti migrantai, o ir neskirtas joks papildomas finansavimas greitosios pagalbos ir darbuotojų apmokėjimui.

„Susiduriama su papildoma infekcija, su psichologine būkle, kadangi įėjus vienai medikei tarp trisdešimties žmonių gresia tapti ir įkaite. Mes nežinome, kuo tie žmonės kvėpuoja.

Yra ir didelis barjeras dėl susikalbėjimo – tikrai mes ne visi kalbame angliškai ir tie patys pacientai ne visą laiką kalba angliškai.

Kai mes negalime išsiaiškinti, ar tikrai reikalinga ta pagalba, mes vežame į priėmimo kambarius ir jie irgi apkraunami. Be to, reikia laukti papildomos palydos“, – iššūkius vardijo J. Keburienė.

Jolanta Keburienė
Jolanta Keburienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Profsąjunga siūlo, kad ten, kur apgyvendinti migrantai, nuolat budėtų medikas, kuris ir nuspręstų – reikia greitosios, ar ne.

„Pagaliau patys pareigūnai, pasieniečiai apmokyti pirmosios pagalbos ir jie turėtų spręsti: ar reikia greitosios pagalbos, ar ne ir kviestų tik tais atvejais, kai ta pagalba tikrai neišvengiama, o ne tiesiog dėl uodo įkandimo, nubrozdinimo“, – pastebėjo J. Keburienė.

Savivaldybės: esame visiškoje aklavietėje

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas atrėmė A. Šantaro kaltinimus, kad ši savivaldybė VSAT negelbsti. Anot A. Verbicko, patalpos migrantams apgyvendinti numatytos. Tai bus mobilieji vagonėliai.

Tačiau, kaip pastebėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos vadovas, sprendimai, kaip spręsti migrantų krizę, priimami už akių, neatsižvelgiant į savivaldybių galimybes.

„Esame įpareigoti kurti mobiliąsias brigadas. Mes jas, sukandę dantis, sukūrėme, bet visiškai neturime žmogiškųjų išteklių, esame ant ribos.

Tik ką baigėme kovidinį laikotarpį, susiduriame su ateinančio kovidinio laikotarpio iššūkiais. Pirmiausia mums rūpi mūsų gyventojų sveikata.

Medikų turime, kiek turime. Pirminės sveikatos priežiūros centre trūksta medikų, trūksta slaugytojų – visko trūksta. Nežinau, kaip šitą situaciją spręsti. Šiandien esame visiškoje aklavietėje ir norime jūsų pagalbos – mums reikia centralizuotų sprendimų“, – į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius kreipėsi A. Verbickas.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Domantas Pipas

Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Danas Bortkevičius pritarė, kad organizuoti medicininę pagalbą migrantams – sunkiai įgyvendinama užduotis dėl resursų trūkumo.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegožas Jurgo pasakojo, kad, nors jų savivaldybė skyrė patalpas COVID-19 infekuotiems migrantams, kuriose tilptų 40 tokių asmenų, jos jau beveik užsipildė.

„Šiandien ryte ten turėjome 33 asmenis, dabar ten veža dar 6 asmenis. Tai nuo šiandien mes nebegalėsime priimti nė vieno COVID-19 infekuoto užsieniečio. Taigi problema, kur juos izoliuoti, labai paaštrėja. Nesinorėtų, kad šios pasienio savivaldybės turėtų ir apgyvendinti užsieniečius, ir izoliuoti juos dėl COVID-19, ir dėl niežų, kaip turėjome izoliuoti. Mes tikrai tiek patalpų neturime“, – patikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

G. Jurgo pritarė Varėnos savivaldybės administracijos direktoriui, kad sudėtinga formuoti ir mobiliąsias komandas, o dėl to, kad sulauks pagalbos iš kaimynų, savivaldybė nėra tikra.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Trūksta medikų ir vertėjų

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Sveikatos klausimais Goda Keso pastebėjo, kad labiausiai savivaldybėms trūksta žmogiškųjų išteklių. be to, migrantai susiduria su labai įvairiomis sveikatos problemomis: nuo sugėlimų, kojų ištinimo iki įvairių labai rimtų ligų.

Su migrantais sunku susikalbėti, trūksta vertėjų, dėl to kartais esą apskritai neįmanoma suprasti, kokios juos kamuoja sveikatos problemos.

„Labai trūksta dermatovenerologų, onkologų, psichiatrų, kitų specialistų. Neaišku, kur ir į kokias klinikas vežti pacientus su skubiomis sveikatos problemomis“, – vardijo problemas G. Keso, pastebėjusi, kad pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra užkrauta ant savivaldybių pečių.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Padėti privalės ir kaimynės

Pasak R. Biekšienės, ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimu patvirtintas sąrašas savivaldybių, besiribojančių su tomis, kurios apgyvendino neteisėtus migrantus. Aplinkinės savivaldybės įpareigotos padėti migrantus priėmusioms savivaldybėms žmogiškaisiais ištekliais, sprendžiant migrantų sveikatos priežiūros problemas.

„Visos mažosios savivaldybės tikrai pamatuotai skundėsi, kad jiems nepakanka specialistų – gydytojų, nesvarbu, kokios profesinės kvalifikacijos, ar bendrosios praktikos bendruomenės slaugytojų, kad būtų galima suformuoti mobiliąsias komandas“, – pastebėjo R. Biekšienė.

Pagal operacijų vadovo sprendimus, be SAM ir savivaldybėms numatytų tam tikrų prievolių, Vidaus reikalų ministerijai nurodyta užtikrinti vertimo į valstybinę kalbą paslaugas, Finansų ministerijai pavesta išspręsti apmokėjimo už medicinos paslaugas klausimus, o apmokėjimo administravimą užtikrinti Valstybinei ligonių kasai.

Tarp neteisėtų migrantų plinta COVID-19 ir kitos ligos: pasienio savivaldybės neviltyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Neteisėtai kirto sieną per 4 tūkst. asmenų

Šiuo metu Lietuvoje yra 4090 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, iš jų – 2884 sieną kirto liepą, o rugpjūtį 543.

Nuo pirmadienio priėmus sprendimą neįleisti ir taikyti tam tikras priemones, trečiadienį sulaikyti tik 35 neteisėti migrantai.

Didžioji dalis, tai yra – virš 1,5 tūkstančio, šių migrantų apgyvendinti pasienio užkardose. Dar virš 500 migrantų apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Taip pat dalis bazuota Medininkų pasieniečių mokyklose ir virš 700 migrantų yra Rūdninkų poligone.

Apie 674 migrantai perkelti į savivaldybių suteiktas patalpas. Iš viso neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai apgyvendinti dvylikoje savivaldybių.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
2.6471

Po širdies tyrimų Janinai atrado vėžį: per metus auglys užaugo iki 4 centimetrų (13)

„Praeitų metų sausio 13 dieną man buvo darytas plaučių rentgenas, jis nieko neparodė. Po metų...

Medikų atstovai tikisi, kad planas emocinei gerovei išgyvendins toksiškus santykius (1)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus apie atnaujintą veiksmų planą, kuriuo siekiama...

Chirurgas Saladžinskas nepalankų teismo spendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui (2)

Chirurgas Žilvinas Saladžinskas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ( LAT ) apskundė žemesnių...

LSMU rektorius prof. Benetis: stengsiuosi nuveikti kuo daugiau gerų darbų

Spalį sukaks metai, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba patvirtino žymų...

Ketvirtus metus iš eilės surengti Lietuvos geriausio metų vaistininko rinkimai (1)

Rugsėjo 25-ąją minint Tarptautinę vaistininko dieną, tradiciškai rengiami geriausio metų...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Federacijos vadovo šeimos verslą lydi keisti sutapimai: į sąskaitas plaukia asociacijos eurai (4)

Lietuvos lengvosios atletikos federacija, gaunanti finansavimą ir iš valstybės, regis, glaudžiai...

Italijoje į darbą – tik su galimybių pasu: Lietuvoje į tokią idėją žiūrima su atsarga (174)

Siekiant pristabdyti COVID -19 plitimą, Italija imasi griežtesnių priemonių – nuo spalio 15...

Nuo sausio pirmosios daugiabučių gyventojai čia statyti automobilių nebegalės: įsigalios priimti KET pakeitimai (98)

Rugsėjis pažėrė pluoštą siūlymų keisti Kelių eismo taisykles. Viena jų ypač aktuali...

Preliminarūs rinkimų rezultatai: Vokietijos socialdemokratai įveikė Merkel bloką (67)

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) sekmadienį įvykusiuose nacionaliniuose...

Snieguolė Miceikaitė | D+

Teisininkas atsako: ar statybų eigoje rangovas gali didinti kainą?

Statybos kainoms išgyvenant piką, statytojai, motyvuodami brangstančiomis medžiagomis, didesnius...

Sumažėjus darbo krūviui mokytoją nutarta atleisti iš darbo žeminančiu būdu – kaip išspręsti tokius konfliktus

Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai...

Vienas po kito spaudimą didinantys įvykiai: kylančią trąšų kainą pajaus ir perkantys maisto produktus (5)

Dauguma žmonių apie trąšas nesusimąsto – nebent tada, kai važiuoja per ypač kvepiančią...

Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas | D+

Gydytojas Morozovas – apie skiepus nuo gripo: jie nerekomenduojami tik dviem atvejais

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. Ir vėl didėja sergamumas COVID-19 . Bet kiek galima...