Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojas Marius, klausdamas patarimo dėl kraujavimo tuštinantis.
„Retkarčiais, kai tuštinuosi, pasirodo kraujas. Nesinori klausinėti aplinkinių, bet kas tai galėtų sukelti?“, - sunerimęs domėjosi vyriškis. Jam atsako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas.
„Nesutikčiau, kad tai yra situacija, dėl kurios turėtų būti gėdinga kreiptis į medikus. Dažniausiai skaitytojo papasakotos problemos priežastis būna paprasta – hemorojus. Tačiau kraujavimas tuštinantis būdingas ir kitai ligai – tiesiosios žarnos vėžiui.
Kraujuojant dėl hemorojaus būna tipinis simptomas - pacientai pastebi kraują ne tik ant tualetinio popieriaus, bet ir užlašėjusio ant išmatų ar unitazo sienelių. Įprastai tai būna tuštinimosi pabaigoje. Jei kitų nusiskundimų nėra – tokių kaip tuštinimosi pasikeitimų, kurie gali būti grėsmingos ligos simptomai – tai gydymas būna paprastas ir po kiekvieno kraujo pastebėjimo pas gydytojus bėgti nėra būtina. Tiek hemorojaus diagnostika, tiek gydymas yra neskausmingi ir greiti. Daug žmonių kreipiasi ir visiems galime padėti.
Kiekvienas iš mūsų turime savo gyvenimo ritmą, mitybos režimą, maisto racioną, fizinį aktyvumą ir kitus faktorius, lemiančius tuštinimosi kokybę. Jei nekeičiant gyvenimo būdo, valgant tą patį maistą pasikeičia tuštinimas – išmatos siaurėja, keičia formą, spalvą, atsiranda pilvo skausmai, tuštinimasis tampa nereguliarus – reikia sunerimti. Tačiau žmonės, kaip nebūtų keista, nesijaudina ir mėnesiais laukia, kol praeis.
Galbūt nesirūpinama ir dėl to, kad kraujavimas dažniausiai būna neskausmingas, nebent jau būna uždegiminis hemorojus, kai žmogus užčiuopia kietus skausmingus mazgelius, skausmas greit atsiranda, bet greit ir išnyksta.
Neneikime, kad bent kartą gyvenime esame kraujavimo simptomą pastebėję ir jei jis nesikartojo – nėra blogai. Sunerimti derėtų tada, jei tai ne epizodinis nutikimas, o pasikartojanti kasdienybė – kai kraujuojama savaitę, dvi, mėnesį. Yra žmonių, kurie į gydytojus kreipiasi tik po kelių mėnesių ir atvyksta jau su mažakraujyste nuo kraujavimo. Žmonės kantrūs labai.
Hemorojus gali prasidėti jau nuo jaunų dienų – ypač esant blogiems tuštinimosi įpročiams. Pavyzdžiui, kai mėgstama ilgai sėdėti tualete, ten skaityti laikraščius ar knygas, nesprendžiamos problemos. Štai, jei yra vidurių užkietėjimas, jį galima lengvai panaikinti dietinėmis priemonėmis – skaidulomis turtingu maistu, daržovėmis. Tad hemorojus diagnozuojamas ir jauniems – tiek 20-mečiams, tiek 30-mečiams.
Kalbant apie storosios žarnos vėžį, jis pasireiškia vėliau – 50-60-ies metų. Todėl ir Lietuvoje egzistuojanti programa taikoma į šią amžiaus grupę. Diagnostika ankstesniame amžiuje galima nebent paveldimo vėžio atveju, bet tokių yra mažai – įvairios vėžio formos gali sudaryti maksimaliai 10 proc. Pacientai įprastai žino artimuosius, kuriems būtų diagnozuotas toks vėžys.
Nėra aišku, kokie yra tiesioginiai storosios žarnos vėžio sukėlėjai – nėra įrodymais pagrįstų priežasčių“, - atsakė Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
