Dėl šių skaičių iškilo daug klausimų ne tik įstatymų priėmėjams, bet ir medikams – ar to pakaks lengvesniam jų gyvenimui?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) praneša, kad pagal rengiamą projektą, kitų metų PSDF bus didesnis 296 mln. eurų ir iš viso sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Kaip informuoja VLK, norint išlaikyti pakeltas medikų algas, kitiems metams reikės 130 mln. eurų, tačiau kol kas medikų atlyginimams kitiems metams numatyta apie 45-50 mln. eurų.
Pasak VLK Ekonomikos departamento direktorės, kol kas neaišku, kada kitais metas ir kokie medicinos sektoriaus darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, anksčiau rašė naujienų agentūra BNS.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2017 metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1564, slaugytojų – 793 eurus („ant popieriaus“).
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, itin svarbu tai, kad PSDF biudžetas didėja kiekvienais metais. O tai leidžia kasmet suteikti žmonėms daugiau paslaugų, kompensuoti daugiau vaistų, reikiamų medicinos pagalbos priemonių.
Rezervui – beveik 100 mln.
2019 metų PSDF biudžeto rezervo projekte numatoma, kad iki kitų metų pabaigos į jo rezervą turėtų būti pervesta 99 mln. eurų (rezervo lėšos naudojamos laikinam PSDF pajamų trūkumui padengti arba nenumatytoms išlaidoms apmokėti).
Tai yra 26,6 mln. eurų arba 36,7 proc. daugiau nei turėtų būti pervesta iki 2018 metų pabaigos.
Palyginimui, išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms ketinama skirti 16,5 proc. daugiau (iš viso 1,39 mlrd. eurų), o visos PSDF biudžeto išlaidos 2019 metais turėtų didėti 16,8 proc., iki 2,06 mlrd. eurų.
Kaip skelbta anksčiau, medikų darbo užmokesčio kėlimui 2019 metų PSDF biudžete numatyta 40 mln. eurų.
Numatoma, kad 2018 metų pabaigoje PSDF biudžeto rezervas sudarys 228 mln. eurų, o 2019 metų pabaigoje – 327 mln. eurų.
Dvi dalys
Kaip nurodoma Sveikatos draudimo įstatyme, PSDF biudžeto rezervą sudaro jo praėjusių metų likutis ir apyvartinių lėšų likutis. Rezervą taip pat galima didinti, pavyzdžiui, kitąmet numatoma skirti 99 mln. eurų.
Rezervą sudaro dvi dalys – pagrindinė ir rizikos valdymo. Pagrindinė dalis naudojama įvykus ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, dėl gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų. Pagrindinė dalis taip pat gali būti panaudota, jei biudžete susidaro maždaug vieno mėnesio pajamų trūkumas.
Rizikos valdymo dalis naudojama biudžeto trūkumui padengti, pajamoms ir išlaidoms skirtingais metų ketvirčiais subalansuoti.
„Planuojama krizė?“
Konservatorius Mykolas Majauskas akcentuoja ir primena, kad pernai buvo diskutuojama dėl medikų atlyginimų.
„Visi sako, kad visiems reikia kelti atlyginimus – mokytojams, biudžetininkams, medikams. Tačiau medikų situacija reikšmingai kitokia nuo kitų sričių specialistų dėl vienos priežasties – ši profesija yra labai nesunkiai pritaikoma kitose šalyse, kur atlyginimai yra kelis kartus didesni“, – DELFI sakė M. Majauskas.
Ekonomisto išsilavinimą turintis politikas tvirtina, kad visgi yra realių resursų ženkliai didinti atlyginimus medikams. Kitiems metams tam skirta 45-50 mln. eurų.
„Pajamos į PSDF yra surenkamos didesnės nei yra numatytos išlaidos. O sako, kad nėra pinigų atlyginimams. Pinigų atlyginimams yra ir tai parodė rezervo augimas pernai“, – sako M. Majauskas.
Privalomas PSDF biudžeto rezervas yra apie 20 mln., o pernai rezervas buvo didinamas iki 167 mln.
Paaiškėjus rezervui, pernai medikai sukilo dėl neplanuojamų didinti atlyginimų.
„Po ilgų diskusijų, naudodami dalį viršplaninių pajamų, sutarė tuos atlyginimus šiek tiek didinti“, – primena M. Majauskas.
Konservatorius sako, kad šiemet ateinančių metų PSDF biudžeto projektas vėl pristatytas sumaniai.
„Jame vėl nerodo rezervo pasikeitimų. Paprašiau, kad parodytų, koks bus rezervas ir matome, kad jis vėl auga ir šįkart jau net 99 mln., – komentuoja M. Majauskas.
– Nelabai suprantu, kokiais argumentais yra remiamasi, kad nėra resursų reikšmingai didinti medikams atlyginimus, jeigu rezervas yra akivaizdžiai didesnis daugiau nei 10 kartų nei to reikalauja įstatymas kaip minimumo.“
2019 metų pradžioje planuojama 228 mln. eurų, metų pabaigoje – 327 mln. eurų.
„Turėtų būti pateikti labai aiškūs atsakymai, kam yra kaupiamas toks rezervas, nes jokiose kitose srityse tokių rezervų nėra sukaupta ir nėra kaupiama, – sako M. Majauskas.
– Ar mes čia planuojame kažkokią išskirtinę sveikatos apsaugos krizę? Matyt, gal ir planuojame, nes jeigu atlyginimai ir toliau išlieka tokie maži ir medikai tokiais tempais emigruoja, tai bus rimtų problemų.
100 mln. nukreipimas į rezervą yra sunkiai suprantamas, žinant, kad praeitais metais buvo labai aršios diskusijos dėl 68 mln.“
Analizuodamas planuojamo biudžeto skaičius, M. Majauskas mano, kad medikų atlyginimai ir toliau bus didinami, tačiau, politiko nuomone, tai daroma ne maksimaliai.
„Kodėl medikams atlyginimų nedidina visa apimtimi, čia yra klausimas. Gal nori, kad tam tikros ligoninės užsidarytų prieš padidinat atlyginimus“, – svarsto M. Majauskas.
Didėjant fondui, didėja ir rezervas
Sveikatos apsaugos ministerija apie PSDF rezervą nedaugžodžiavo. Ministerijos Spaudos tarnybos patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas Alina Žilinaitė priminė, kad PSDF lėšos yra skirtos gydymo paslaugoms apmokėti, taip pat vaistams, medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti ir kt. Tačiau dalis šio fondo pinigų visuomet lieka rezerve, kaip yra numatyta įstatymu.
Ministerija DELFI pasiteiravo, kodėl 2019 metais PSDF biudžeto rezervą numatoma didinti net 99 mln. eurų, iki 327 mln. eurų. Rezervas didinamas įspūdingai, tačiau lėšų negalima panaudoti, pavyzdžiui, medikų atlyginimams, tad SAM pasiteiravome, kodėl planuojama lėšas paskirstyti būtent taip.
„Suprantama, kad šias lėšas būtų galima panaudoti ir kitoms reikmėms, tačiau rezervas tam ir yra skirtas, kad įvykus nenumatytoms aplinkybėms arba viršijus fondo galimybes būtų galima apmokėti už paslaugas, – komentavo SAM atstovė A. Žilinaitė.
– Lygiai taip pat kaip ir kiekvienas žmogus stengiasi atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams, lygiai taip pat ir valstybė privalo būti pasiruošusi.
Be to, tai numatyta ir įstatymu. Didėjant visam PSDF natūraliai daugėja ir lėšų rezervinėje dalyje. Įvykus nenumatytoms aplinkybėms, Vyriausybės arba sveikatos apsaugos ministro (priklausomai nuo to, kuriai rezervo daliai priklauso pinigai) sprendimu rezervo lėšos gali būti panaudotos.“
Susitarimus pamiršo
Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė sakė, kad medikai su planuojamu biudžetu ir jo rezervu buvo supažindinti spalio mėn. pabaigoje. Susitikimo metu LMS uždavė klausimą – o kaipgi bus su medikų atlyginimų didėjimu ir kokios lėšos skirtos tolesniam atlyginimų didinimui ne mažiau nei 20 proc.?
„Čia VLK direktorius p. V. Zaksas optimistinių prognozių nepateikė. Nemaža dalis skirtų lėšų bus panaudota šių metų įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti bei grąžinti įsiskolinimą į rezervinį fondą, kilusį dėl šių metų atlyginimų kėlimo“, – apie susitikimą kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Grąžinti reikia apie 150 mln. Eur, vadinasi, šiuo metu realiam atlyginimų didinimui lieka vos 38 mln Eur.
Tačiau, V. Zakso teigimu, galutinius sprendimus VLK žinos tik tuomet, kai SAM turės informaciją, kaip galima bus panaudoti rezervinio fondo lėšas 2019 m.
„Visgi ir LMS, ir kiti susitikime dalyvavę medikų atstovai (LGS, LSSO) klausė-- kaipgi bus įgyvendintas susitarimas, kad 2020 m. gydytojų darbo užmokestis pasiektų 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), slaugytojų ne mažiau 1,5 VDU? Didinant po 15-20 proc. (ir per paslaugų įkainių didinimą) to tikrai nepasieksime. Atsakymo nebuvo, panašu, kad šiuos susitarimus valdžia šiek tiek primiršo“, – komentavo LMS Tarybos pirmininkė Ž. Gudlevičienė.
Medikai siūlo priemones
LMS nuomone, PSDF rezervas yra būtinas, ir jo nederėtų naudoti medikų atlyginimų didinimui. SAM turi nustatyti kitus mechanizmus ir šaltinius, kurie leistų užtikrinti tvarų medikų atlyginimų didinimą. Ir priemonių tam, LMS manymu, tikrai yra.
„Visų pirma – BVP perskirstymas didinant finansavimą sveikatos apsaugai. To turėtų reikalauti SAM iš Finansų ministerijos, ginti savo kuruojamos srities ir atstovaujamos bendruomenės interesą, o ne laukti kiek pinigų skirs Finansų ministerija.
Taip pat, ką LMS kartoja nuo pat įsikūrimo pradžios, yra ir kiti galimi pajamų didinimo šaltiniai, kurie ir galėtų būti nukreipti atlyginimų didinimui, – dėstė Ž. Gudlevičienė.
– 1. Aiškiai nustatyti, kokios paslaugos yra kompensuojamos PSDF, o kurios ne, ir riboti PSDF kompensuojamų paslaugų skaičių. Dabar stebimas didelis piktnaudžiavimas (pacientų) „nemokamomis“ paslaugomis, ypatingai pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Paslaugos turi būti įvertintos brangiau (adekvačiai), o jų suteikiama mažiau (nepiktnaudžiaujant). Taip pat dauguma iš PSDF skiriamų paslaugų yra socialinės rūpybos klausimai (pvz., slaugos paslaugos) – tuo turėtų rūpintis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš socialinėms paslaugoms skiriamo, o ne iš PSDF, biudžeto.
2. Apmokestinti visų dirbančiųjų pajamas, nes šiuo metu didžiausia našta tenka dirbantiems pagal darbo sutartis, kaip ir mokesčių surinkimas gula ant jų pečių. Tokias išeitis siūlo ir pažangieji ekonomistai. Tokiu būdu didinamos įplaukos į biudžetą. Taip pat didinant įmokas ir už valstybės draudžiamus asmenis.
3. Įteisinti vadinamąsias „priemokas" visoms gydymo įstaigoms, jei VLK negali peržiūrėti paslaugų įkainių, kurie yra jau beviltiškai pasenę ir neatitinkantys šių dienų realių kainų. Jei yra įteisintos bazinės vaistų kainos ir priemokos, tai kodėl bijoma tokį patį mechanizmą pritaikyti ir paslaugoms? Bazinės paslaugų kainos ir priemokos.
4. Įvesti papildomą sveikatos draudimą.“
LMS Tarybos pirmininkės Ž. Gudlevičienės nuomone, tvarų medikų atlyginimo didėjimą galima pasiekti tik imantis radikalių pertvarkų, o ne tampant rezervo paklodę – lėšas tai išimant, tai vėl grąžinant, ir laukiant „malonės“, ar galima bus jį naudoti, ar ne.
