Ajovos universiteto mokslininkai atliko du tyrimus, kurių metu realiu laiku fiksavo vėžinių krūties audinio ląstelių progresą. Paaiškėjo, kad vėžinės ląstelės aktyviai ieško ir puola sveikąsias ląsteles, skelbia redorbit.com.
Nustatyta, kad vėžio ląstelės visomis įmanomomis priemonėmis jungiasi prie aplinkinių ląstelių – ir visai nesvarbu, ar jos sveikos, ar jau pažeistos ligos. Remiantis mokslininkų išvadomis, piktybiniam augliui susiformuoti pakanka vos 5 proc. vėžio ląstelių.
„Tikrai nėra taip, kad jos tiesiog sulimpa. Vėžio ląstelės aktyviai ieško sąjungininkų. Procesas labai sudėtingas, jokiais būdais ne pasyvus. Niekas iki šiol nebūtų net pagalvojęs, kad yra specialios ląstelės, kurios šiame procese atlieka ypatingą vaidmenį. Jų nedaug, bet atlieka didelį darbą – suburia kitas“, – sako Ajovos universiteto biologijos profesorius Davidas Sollas, kuris buvo vienas iš tyrimo, kurio išvadas skelbia leidinys „Cancer Research“, vadovų.
Mokslininkai sako, kad žinios, sukauptos atlikus minėtuosius du tyrimus, padės tiksliau nustatyti, kurie antikūnai geriausiai tinka kovai su auglius formuojančiomis ląstelėmis.
Monokloninių antikūnų tyrimų institutas ir Hibridinių ląstelių vystymo bankas, kuriuos įkūrė Nacionalinis sveikatos institutas, turi sukaupę didžiausią pasaulyje antikūnų bazę, kuri galėtų pasitarnauti ieškant naujų kovos su vėžiu būdų.
Taip elgiasi tik vėžio ląstelės – kodėl?
Mokslininkai išsiaiškino, kad tik vėžio ląstelės geba verbuoti kitas ląsteles, jas telkti ir didinti auglius.
„Vadinamosios tumorigeninės ląstelės tiesiog ieško kelių, tiesia tiltus prie kitų ląstelių. Tai didžiausias ir svarbiausias mūsų atradimas – tokios ląstelės puikiai žino, ką turi daryti. Jos formuoja auglius“, – pabrėžia D. Sollas.
Kad ir kokios piktos mums gali atrodyti vėžio ląstelės, jų elgesiui turi būti ir kitas paaiškinimas – ne vien pikti kėslai. Mokslininkai sako, kad atsakymas slypi primityvioje praeityje, kai ląstelės buvo užprogramuotos formuoti embrionus. Panašu, kad dabar vėžio ląstelės kviečiasi į pagalbą kitas ląsteles ir taip formuoja audinį, kuris vėliau transformuojasi į įvairiasluoksnę sudėtingą struktūrą.
„Ligai reikalingas didelis auglys, galintis savarankiškai auginti audinį, būtiną mikroaplinkos formavimui. Tarsi pastato apsaugos sistema, sauganti nuo organizmo pastangų jį nugriauti“, – paaiškina mokslininkas.
