Sveika mityba pagal gydytoją natūropatę M. Oganian: absoliutus veganas – ligotas žmogus

Lietuvoje viešėjusi gydytoja natūropatė iš Rusijos Marva Oganian teigė, kad mes, lietuviai, dar esame labai laimingi, kadangi turime švarų orą ir vandenį bei, tikėtina, švarią dirvą, kurioje auga visai neblogi produktai.

Tik saulės, deja, mažoka. Mat ji būtina, kad pasigamintų biologinė energija. Medikė propaguoja žalią maistą, tačiau nepataria tapti absoliučiais žaliavalgiais, ypač moterims. Taigi kokia, jos manymu, mityba mums sveikiausia ir natūraliausia?

Kodėl žaliame maiste išlieka saulės energija

Pasak M. Oganian, visi procesai mūsų organizme priklauso nuo medžiagų apykaitos – be jos nebūtų gyvybės, nebūtų ligų ir lygiai taip pat nebūtų pasveikimo. Ir jeigu mes neišmoksime valdyti medžiagų apykaitos, pražūsime, kadangi ligų skaičius pasaulyje auga tokiais tempais, kad gerokai pralenkia technologijų ir medicininės aparatūros pažangą. Mes nespėsime gydyti ligotų žmonių, todėl turime išmokyti žmones nesirgti.

„Maistą reikia vertinti dviem aspektais – pagal energetinę vertę ir struktūrinę sudėtį. Pirmasis aspektas nurodo, kiek daug maistas, kurį valgome, turi biologinės energijos. Mes gyvename materialiame pasaulyje, taigi ir turime į jį atsigręžti. Materija, t. y. kūnas, – mūsų sielos indas, todėl turi būti palaikomas labai švarus ir kokybiškas. Kad galėtume būti gyvi ir sveiki, mums reikia biologinės energijos, o tam turime valgyti. Tačiau biologinės energijos galime gauti tik iš gyvų produktų. Kodėl? Mes visi mokykloje girdėjome apie fotosintezės procesą, kurio metu chloroplastuose neorganinė medžiaga saulės energijos pagalba paverčiama organine. Toks unikalus procesas niekur kitur nevyksta – jo nepavyksta atkartoti net šiuolaikine technika. Taigi augalai saulės energiją paverčia mums taip reikalinga biologine energija. Yra pavyzdžių, kai per didžiulius sunkmečius žmonės išgyveno valgydami tik tai, ką turėjo aplink ir po kojomis, – augalus“, - aiškino pranešėja Ann Wigmore gyvo maisto konferencijoje „Gydomoji mityba“.

M. Oganian teigimu, jei produktas yra žalias, jis turi maksimalų biologinės energijos, kuri susiformavo sudėtingų cheminių procesų metu, kiekį. Per augalus mes gauname saulės energiją iš pirmų rankų, o kai maistą verdame aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje, pradeda irti produkto struktūra. Tuo pačiu nutraukiamos visos natūralios energetinės jungtys – juk kai nėra struktūros, nėra energijos. Taigi mes gauname skanų, bet energetiškai visiškai bevertį produktą, kuriam suvirškinti mūsų virškinimo sistemai reikia išskirti kur kas daugiau fermentų negu šį maistą valgytume žalią.

Fermentų sintezė – daug energijos reikalaujantis procesas, taigi tokio maisto virškinimui mes naudojame savo kūno energiją, mažai ką gaudami atgal. Tuo tarpu valgydami žalią maistą, jam skaidantis organizme gauname visą energiją, kurią jie sukaupė augimo metu.

Žmonės, valgydami vien persikus ir datules, buvo kur kas sveikesni už mus

Gydytoja taip pat neigia mitą, kad mums būtini gyvūniniai baltymai. „Dažnai teigiama, kad jie būtini mūsų mitybos racione, kadangi mes patys esame gyvūnai ir, negaudami gyvūninių baltymų, negalėsime gyventi. Jie esą reikalingi mūsų pačių baltymų sintezei. Geležinė logika. Juk iš ko statomas plytinis namas? Žinoma, kad tik iš plytų. Bet mes pamirštame, kad mūsų organizme vienos medžiagos keičiamos kitomis, t. y. vyksta medžiagų apykaita, kurios metu susidaro tos medžiagos, kurių mums reikia. Argi mūsų organizmas prasčiau sukonstruotas nei karvės, kuri maitinasi tik augaliniu maistu? Jeigu karvė gali sintezuoti baltymus, negi to negalime mes?“, - klausė pranešėja.

Pasak M. Oganian, egzistuoja pavyzdžių, kurie akivaizdžiai įrodo, kad žmogaus organizmas, net maitindamasis labai vienodu maistu, sugeba save aprūpinti visomis reikiamomis medžiagomis – ir dar geriau nei mes, gaunantys labai platų maisto diapazoną. Štai Šiaurės Pakistane vis dar gyvena gana gausi tauta, kurios žmonės praktiškai neserga.

Vienas anglų medikas ją atrado dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Jam pasidarė įdomu, kodėl šie žmonės tokie ilgaamžiai ir net senatvėje jaučiasi sveiki, stiprūs, turi visus dantis, vis dar puikią klausą ir regėjimą. Jis pradėjo aiškintis, ką jie valgo. Aišku, aplinka ten buvo ekologiška, bet jie valgė iš esmės vien abrikosus ir vartojo jų kauliukų aliejų, nes ten nėra didelės augalų įvairovės. Ir, aišku, jie valgė gerokai mažiau nei mes, bet jų nekamavo nei kūno, nei psichikos ligos, labai paplitusios šiuolaikinėje mūsų civilizacijoje.

Kitas gydytojos pateiktas pavyzdys – Šiaurės Afrikoje gyvenanti maža tauta, kuri iš esmės maitinasi tik datulėmis. Jų maisto davinys – 10-12 datulių per dieną. Nepaisant to, jie taip pat gyvena ilgai, laimingai ir pilnavertiškai.

„Taigi ne mitas, kad iš augalų galime gauti viską, ko mums reikia. Kai pas mane ateina vyras, kenčiantis nuo bronchinės astmos, artrito ar kepenų uždegimo, skiriu jam vegetarišką dietą. Tačiau vyrai vis dar įsikalę į galvą, kad vegetariška mityba gali sukelti impotenciją. Iš tiesų yra atvirkščiai. Teko susidurti su labai daug nevaisingų porų, kurios po tam tikro gydymo ir perėjimo prie žaliavalgystės, susilaukė vaikų. Mat organizmui atsikračius šlakų ir pūlių, kuriuos sukuria apdorotas maistas, atlaisvina energiją, todėl pastoti ir sėkmingai išnešioti vaiką tampa visiškai realu. Be to, gimsta sveikas vaikas, kuris augdamas nesirgs, nes jau įsčiose gavo teisingą maistą“, - tikino pranešėja.

Kodėl žaliavalgėms moterims išnyksta mėnesinės

Kita vertus, paklausta, kokia yra sveika, optimali mityba žmogui, kuris neserga jokiomis ligomis, M. Oganian nepatarė stačia galva nertis į žaliavalgystę.

„Sveikas maistas yra toks, kuris šimtu procentu įsisavinamas, pavyzdžiui, skystas maistas – vaisių ir daržovių sultys. Jeigu tai maistas, kurį reikia kramtyti, jo įsisaviname, ko gera, vos 20 proc. Taip yra todėl, kad kramtome nepakankamai, o nesukramtytas maistas nėra gerai suvirškinamas ir įsisavinamas. Virto maisto tiek daug kramtyti nereikia, nes jis pats jau yra skilimo stadijoje, o augalines ląsteles trinti reikia ilgai. Vienas garsus medikas išgydė ne vieną pacientą, mokydamas kramtyti 60 kartų, tačiau jo paties tai neišgelbėjo – jis mirė nuo ligos. Aišku, niekas iš mūsų nekramto 60 kartų, todėl dabar kalbama apie tai, kad žalią maistą reikėtų kuo dažniau vartoti sulčių pavidalu. Tačiau kad gerai įsisavintume šiuos kokteilius, iš pradžių reikia gydyti mūsų virškinimo sistemą. Sveikas žmogus šiandien labai didelė retenybė. Sveiku žmogus tampa tik išvalęs organizmą, todėl aš labai nerekomenduoju žmonėms pereiti prie žaliavalgystės prieš tai neišvalius organizmo. Prie jos reikia pereiti palaipsniui – iš pradžių galima atsisakyti mėsos, po to duonos ir pan. Mat organai dar nebūna iš karto pasirengę priimti žalio maisto.

Gyvenant šaltame klimate žiemą reikia ir šilto maisto. Kalbu apie žolelių arbatas, kurių virškinimui nereikia papildomų fermentų. Jose galima ištirpinti medaus, įpilti vaisių sulčių. Taip pat rekomenduoju grikių košę. Grikiai neturi gliuteno. Tai, ko gera, vienintelis augalinio maisto baltymas, kuris neįsisavinamas organizme. Dėl šios priežasties dabar neberekomenduojami daiginti grūdai, siūloma valgyti tik želmenis. Tačiau šioje srityje reikia tolimesnių tyrimų. Visgi grikių košė tikrai labai vertinga. Taip pat norėčiau apginti kai kuriuos gyvulinius produktus. Gyvūniniai baltymai neleistini, bet gyvūniniai riebalai mums būtini – sviestas, grietinėlė. Taip pat, mano manymu, labai sveika valgyti nevirtus vištų kiaušinių trynius. Juk trynyje formuojasi gyvybė, tai reiškia, kad jame yra visų gyvam organizmui reikalingų medžiagų. Be to, trynyje yra skysto cholesterino, kuris mums labai reikalingas antinksčių hormonų gamybai, lytinių liaukų darbui“, - aiškino pranešėja.

Pasak jos, visišką žaliavalgystę propaguojančios moterys neretai skundžiasi, kad dingo menstruacijos, o tai nėra gerai, nes per kraują moters organizmas valosi. Menstruacijos išnyksta todėl, organizmas nebegamina tam tikrų lytinių hormonų, kraujyje jų tiesiog nėra. Vadinasi, nėra ir ovuliacijos bei mėnesinių.

„Taip pat nesigamina ir kitos organizmui medžiagos, todėl alinama žaliavalgio imuninė sistema. Absoliutus veganas – pusiau ligotas žmogus. Viskas turi būti subalansuota protingai, todėl aklai nertis į žaliavalgystę negalima“, - patarė M. Oganian.