Persirgus vėjaraupiais imunitetas susiformuoja ne visiems

Vilnietė Asta DELFI pasakojo vėjaraupiais sirgusi paauglystėje, būdama maždaug 14-kos. Tuomet ji užsikrėtė nuo jaunesniojo brolio. Nuo tol ji buvo rami, kad daugiau ši liga jai negresia, tačiau kai vėjaraupiais susirgo jos sūnelis, moteris nuo jo vėl užsikrėtė.

„Buvau labai išsigandusi, kadangi prisiskaičiau, kad suaugę žmonės serga daug sunkiau, gresia įvairiausios baisios komplikacijos ir net mirtis. Iš tiesų patyriau didžiulį stresą, kai man buvo patvirtinta vėjaraupių diagnozė. Laimė, liga praėjo lengvai – neturėjau labai aukštos temperatūros, o ir bėrimą ištvėriau gan stoiškai“, - pasakojo moteris.

Ne visiems jos likimo draugams pasisekė taip pat gerai. Interneto forumuose žmonės dalinasi patirtimi, kad sirgdami vėjaraupiais taip blogai jautėsi, kad niekam nelinkėtų to patirti. Taigi, nors galimybė susirgti vėjaraupiais antrą kartą visgi yra išimtis nei taisyklė, tokių atvejų yra pakankamai daug. Vienas kitas internautas prisipažino antrą kartą prasirgęs ir kiaulyte – visų vyrų siaubu. Mat ši liga gali sutrikdyti jų vaisingumą.

Kaip DELFI pasakojo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, prasirgus vėjaraupiais paprastais susiformuoja natūralus imunitetas visam gyvenimui, tačiau, žinia, šiame gyvenime nieko nėra šimtu procentų.

„Įvairūs mokslo šaltiniai teigia, kad 2-3 proc. žmonių serga dar kartą. Tai aiškinama individualiomis žmogaus imuninėmis savybėmis, amžiumi, persirgtomis ligomis ir pan. Kita vertus, antras sirgimas vėjaraupiais turi būti labai tiksliai diagnozuotas mediko. Virusinės ligos, kurios pasireiškia bėrimais, gali būti sumišusios, nebūtinai simptomatika tokia, kaip vadovėlyje aprašyta, todėl diagnozė negali būti nustatyta vien iš kelių spuogelių“, - teigė specialistė.

Kitais ULAC šaltinių duomenimis, net iki 15 proc. asmenų, vėjaraupiais persirgusių natūraliai, imunitetas nesusidaro. Todėl jiems išlieka rizika susirgti vėjaraupiais antrą kartą.

Kuo švaresnė visuomenė, tuo didesnė grėsmė infekcinių ligų protrūkiams

Egzistuoja mitas, kad jei pirmą kartą vaikas serga labai lengva forma, labai padidėja tikimybė susirgti vėlesniame amžiuje. Tačiau D. Razmuvienė patikino, kad simptomų sunkumas neturi įtakos imuniteto susiformavimui ar nesusiformavimui. Sunki ligos forma labiausiai susijusi su komplikacijų grėsme. Kuo žmogus sunkiau sega, rizika pasireikšti gyvybei pavojingoms komplikacijos yra daug didesnė. Vėjaraupių atveju Europoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2 sunkūs komplikacijų atvejai ir dvi mirtys. Taigi vėjaraupiai nėra tokia jau nekalta liga, kaip dažnai manoma. Mat ją sukelia virusas, o pastarasis yra gydomas tik simptomiškai.

ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
„Aišku, kai serga vaikas, simptomai dažniau būna lengvesni nei suaugusio žmogaus. Tai susiję su įvairiais imuninės sistemos ypatumais, persirgtomis ligomis. Pastaruoju metu vėjaraupiai sensta – mes registruojame vis vyresnius asmenis, pradedant nuo paauglių, ir matome, kad kuo žmogus vyresnis, tuo jo simptomai sudėtingesni, komplikacijų ir mirties tikimybė taip pat yra kur kas dažnesnė. Tokiems žmonėms liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, smegenų ir smegenų dangalų uždegimais – taigi labai sudėtingomis komplikacijomis. Kodėl vėjaraupiai sensta? Pirmiausiai todėl, kad mūsų aplinkoje sergančių žmonių yra ne daug. Taigi imunitetą įgijusių žmonių dalis visuomenėje yra labai nedidelė, tuo tarpu pažeidžiamų žmonių grupė labai gausi, o imlumas ligai iš tiesų yra labai didelis, nes tai virusas, kuris plinta ir oro lašeliniu keliu. Kai visuomenėje sergamumas nėra didelis, imuniteto neturinčių žmonių kasmet kaupiasi, o virusas visada gyvena tarp mūsų, jis niekur nedingsta, tiesiog ieško progos, kažkokios žmonių grupės, kurioje galėtų pasireikšti. Ir kai ji susidaro, virusas ima reikštis ir plisti“, - aiškino D. Razmuvienė.

Pašnekovės teigimu, anksčiau sergamumas vėjaraupiais bei kitomis vaikiškomis ligomis taip pat nebuvo tragiškai didelis, tiesiog epidemiologai pastebėjo, kad kuo švaresnė visuomenė, tuo didesnė tikimybė kilti užkrečiamų protrūkiams, kai prisikaupia kritinė imuniteto neturinčių žmonių masė, t. y. susidaro palankios sąlygos virusui ar bakterijai pasireikšti. Todėl specialistai vis dažniau skambina pavojaus varpais ir dėl to mados neskiepyti vaikų nuo tokių vaikiškų ligų, kaip kokliušas, hepatitas A ir pan. Taip ši kritinė masė ir auga.

Egzistuoja vakcina ir nuo vėjaraupių, kurios nurodomas efektyvumas – 98 proc. Tačiau D. Razmuvienė vėlgi įspėja, kad nė vienas skiepas nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. „Vakcinos galimybės apsaugoti priklauso nuo žmogaus organizmo ypatumų, amžiaus ir pan. Jei organizmas sugeba pagaminti tik 60-80 proc. apsaugos, šansas virusui papulti per plyšį yra. Kita vertus, žmogus sirgs arba lengva forma, arba nebus komplikacijų ir užtikrintai bus išvengta mirties.

Tėvai serga daug sunkiau nei jų vaikai

Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė taip pat patvirtino, kad atvejų, kai suaugęs žmogus antrą kartą suserga vėjaraupiais, jos praktikoje pasitaiko.

„Žinoma, tai vienetiniai atvejai. Kad žmogus būtų prasirgęs du kartus kiaulyte ar kita vaikiška liga, mano praktikoje nepasitaikė, tačiau vėjaraupiai jau nestebina. Kiek turėjau suaugusiųjų, sirgusių vėjaraupiais, jie visi sirgo daug sunkiau nei jų vaikai, nuo kurių ir užsikrėtė. Neseniai turėjau atvejį, kai jauną 24 metų vaikiną net teko guldyti į ligoninę – jam ilgai laikėsi 39-40 laipsnių temperatūra, buvo sureagavę limfmazgiai, išplitęs bėrimas. Tiesa, jis sirgo pirmą kartą, tačiau ir antrą kartą sirgusių pacientų simptomai buvo nepalyginamai sunkesni nei jų vaikų“, - teigė medikė.

Paklausta, kodėl šiandien žmonės vaikiškomis ligomis vis dažniau serga ir suaugę, pašnekovė svarstė, kad reikėtų kalbėti apie aplinkybių kompleksą – silpnėjantį imunitetą, pasikeitusią aplinką, gausėjančią neskiepytų žmonių kartą arba nežinojimą, kad tam tikrus skiepus reikai kas tam tikrą laiką kartoti.

„Dažniausiai iš vaikiškų ligų suaugusieji serga vėjaraupiais, tačiau pasitaiko ir raudoniukės, kokliušo ir pan. Šiomis ligomis paprastai serga jauni, darbingo amžiaus žmonės. Gali būti, kad tai jau neskiepytų žmonių karta, mat jų tėvai jau galėjo rinktis – skiepyti vaiką ar ne“, - sakė N. Vaicekauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)