aA
Kasdien vykdami į darbą ar pasirinkdami dienos maršrutą, nuo šiol turime tai daryti atsakingai. Vienas naujausių tyrimų rodo, kad dyzelinių variklių išmetamosios dujos, patekusios į kraujo apytaką, sukelia uždegimo kilmės širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą, skatina širdies priepuolius ir didina insulto riziką.
Raimondas Kubilius
Raimondas Kubilius

Nustatyta, kad dėl to kaltos išmetamųjų dujų nanodalelės, kurių skersmuo keletą kartų mažesnis už žmogaus plauko storį (dažniausiai matuojamos KD10/KD2,5 smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra ne didesnis nei 10 mikronų/ne didesnis nei 2,5 mikrono), tampa vienu iš pagrindinių mirštamumo ir sergamumo priežasčių visame pasaulyje.

Kietosios dalelės – naujas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys

Manoma, kad KD2,5 kasmet nusineša 3,15 mln. mirčių visame pasaulyje arba vidutiniškai vieneriais metais sutrumpina gyvenimo trukmę, o bendrai su oro užterštumu susijusios mirtys siekia 7 mln. Apskaičiuojama, kad kiekvienais metais oro užterštumas Jungtinėje Karalystėje lemia apie 50 tūkst. priešlaikinių mirčių, iš jų 80 proc. sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą.

Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad, žmogui būnant 2 valandas intensyviai užterštoje aplinkoje, organizme pradeda formuotis trombai. Dėl šio nevaldomo ir progresuojančio rizikos veiksnio nusinešamų mirčių skaičius 2050 m., manoma, padvigubės, ir ateityje galimai laikysime jį tokiu pat svarbiu rizikos veiksniu, kaip ir padidėjusi cholesterolio koncentracija arba padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Beje, daugiau kaip prieš 100 metų aiškinantis tarp Anglijos kaminkrėčių padažnėjusio sergamumo plaučių vėžiu priežastis paaiškėjo, kad jį sukelia suodžiai. Tuomet tai irgi buvo nauja.

Mokslininkams jau seniai buvo žinoma, kad oro teršalai pavojingi plaučiams, tačiau tik dabar nustatyta, kad variklių išmetamosios dalelės prasiskverbia giliau į žmogaus kūną. Nustatyta, kad įkvėptos į plaučius nanodalelės prasiskverbia į kraujo cirkuliaciją ir gali kauptis tose širdies ar kraujagyslių vietose, kurios jau anksčiau buvo pažeistos uždegimo. Nanodalelės dar pasunkina čia jau esančio uždegimo proceso eigą. Nanodalelių skatinamas arterijų ir venų uždegimas gali komplikuotis mirtina tromboze.

Išmetamosios dujos, aplinkos teršimas
Išmetamosios dujos, aplinkos teršimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Edinburgo ir Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto mokslininkai atliko tyrimą, kuriam panaudojo sveikatai nekenksmingas inhaliuojamojo aukso nanodaleles. Tyrimas atskleidė, kad įkvėptos aukso nanodalelės jau po 15 minučių atsiduria kraujyje bei šlapime ir ten išlieka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Vėliau ištyrus arterijas, užblokavusias riebalines (aterosklerozines) plokšteles, jose rastas didelis kiekis nanodalelių, prasiskverbusių tiesiai į pažeidimo vietą. Anot jo, esama duomenų, kad panašiu poveikiu pasižymi ir oro teršalų nanodalelės. Žmogus susiduria ne tik su epizodiniu, bet ir su ilgalaikiu nanodalelių poveikiu, ir kuo jis prasideda anksčiau, tuo pasekmės gali būti sunkesnės.

Pekinas ir švarioji Žemaitija

KD2,5 disproporcija yra didžiulė besivystančiose šalyse. Bemaž 99 proc. žmonių, gyvenančių Vidurio ir Pietų Azijoje, patiria nuolatinę nanodalelių ekspoziciją, viršijančią PSO rekomenduojamas normas (KD2,5 <10 µg/m3), lyginant su 20 proc. gyvenančiųjų Šiaurės Amerikoje. Paprastai kasdienė KD2,5 koncentracija didžiuosiuose magapoliuose, pavyzdžiui, Delyje, Pekine, siekia 100 µg/m3. Apokaliptinis oro užterštumas (didesnis nei 750–1000 µg/m3) Kinijoje, anksčiau būdavęs vos po keletą savaičių, dabar jau tampa rutininis.

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pateikiamais duomenimis, kietųjų dalelių perviršis stebimas tik atskiruose regionuose (žinoma, jeigu tai vertintume intensyviuose transporto eismo mazguose, nukrypimas nuo normos, tikėtina, būtų didesnis). Antai 2018 m. gegužės 30 d. vidutinė KD10 paros koncentracija Kaune, Noreikiškėse siekė 49 µg/m3, Vilniuje, Žirmūnuose – 59 µg/m3, Klaipėdoje, Šilutės plente –55 µg/m3, tuo tarpu Žemaitijoje – vos 20 µg/m3. Palyginimui – prieš keliolika metų rodikliai Pekine – 106 µg/m3, Delyje – 187 µg/m3, Los Angele – 38 µg/m3, Tokijuje – 46 µg/m3 (paros norma <50 µg/m3).

Dyzelinių variklių plėtra Europoje: įtaka sveikatai ir aplinkai

Siekiant sumažinti aplinkai kenksmingą CO2 emisiją, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį
Europoje nuo benzininių variklių imta masiškai pereiti prie dyzelinių, tačiau šio sprendimo pasekmės buvo netikėtos – sparčiai didėjo aplinkos užterštumas mirtinai pavojingomis medžiagomis. Naujausi tyrimai rodo, kad dyzelinių degalų dūmai dargi kenksmingesni sveikatai, nei manyta anksčiau: jie skatina vėžio vystymąsi, širdies priepuolius, slopina vaikų augimą. Taigi politikai, prieš porą dešimtmečių skatinę dyzelinių automobilių plėtrą, padarė didelę aplinkosauginę klaidą. Tikėtina, tuo metu visiems trūko informacijos apie dyzelinės emisijos žalą, todėl tokio sprendimo motyvus esą galima suprasti.

Dyzeliniai automobiliai Europoje išpopuliarėjo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje, iki tol jie sudarė mažiau nei 10 proc. automobilių parko. Tuo metu buvo nustatyta, kad dyzeliniai varikliai išskiria 15 proc. mažiau CO2 nei benzininiai. Po tokių paskatų Europos autopramonė suaktyvino dyzelinių variklių gamybą. Šių sprendimų pasekmės buvo dramatiškos: XX ir XXI amžių sandūroje dyzeliniai automobiliai tapo prioritetiniai Europoje. Jų rinka Jungtinėje Karalystėje 1995-2012 m. išaugo daugiau nei 50 proc. Dabar Didžiojoje Britanijoje važinėja 11,8 mln. dyzelinių automobilių, jų parkas šioje šalyje – vienas didžiausių pasaulyje.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad, nepaisant šio pranašumo, dyzelis turi daug neigiamų charakteristikų: išskiria 4 kartus daugiau azoto dioksido (NO2), 22 kartus daugiau smulkiųjų pavojingų dalelių, galinčių patekti į plaučius, smegenis ir širdį.

Lietuvos registrų centro duomenimis, iš viso įregistruotų M1 klasės lengvųjų automobilių skaičius pagal degalų rūšį (iki 2018 m. birželio 1 d.): dyzelinas – 933 951, benzinas – 320 143, benzinas/dujos – 107 353, benzinas/elektra – 10 036, elektra – 770. Beje, benzininių variklių išmetamosios dalelės taip pat prasiskverbia į plaučius, tačiau dyzelinių variklių dujose tokio dydžio pavojingų nanodalelių yra 50–100 kartų daugiau.

Koks galėtų būti sprendimas?

Nanodalelių nesulaiko netgi nosį dengiančios kaukės. Toksiškos dalelės patenka į plaučius vykstant visomis transporto priemonėmis, tačiau važiuojant dviračiu dėl intensyvesnio kvėpavimo jų pasisavinama mažiau. Taip pat įrodyta, kad, automobilio vairuotojui būnant spūstyje, kietųjų dalelių patenka į organizmą triskart daugiau.

Įvairūs dyzelinių variklių filtrai galėtų daugiau nei 90 proc. sumažinti KD emisiją. Vienas galimų šios problemos sprendimų – sumontuoti specialius variklių filtrus, kurie trukdytų kenksmingoms dalelėms patekti į aplinką, tačiau tokie filtrai labai sumažintų variklių galingumą, padidintų degalų sąnaudas ir transporto priemonių kainą.

Žmonėms galima patarti vengti užterštų vietovių, bet tai iš esmės neišspręstų šios ekologinės ir sveikatos problemos. Vyriausybės privalo imtis ryžtingų veiksmų, kad ištisi regionai virstų saugiais, o gyventojai būtų apsaugoti nuo žalingo užterštos aplinkos poveikio. Jungtinės Karalystės vyriausybė jau du kartus bandė keisti ekologinę politiką pagal Europos Sąjungos saugumo normas, siekdama sumažinti aplinkos užterštumą. Du kartus buvo nuspręsta patobulinti numatytąjį planą, tačiau taip ir nepavyko jo iki galo suderinti.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

PSO: startas skiepijimui nuo Covid-19 gali būti duotas kitų metų viduryje (12)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) prognozuoja, kad startas skiepijimui nuo koronaviruso bus...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (96)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Koronaviruso bangos akivaizdoje Veryga užsiminė apie planus pratęsti moksleivių atostogas (263)

Dėl koronaviruso pandemijos mokinių rudens atostogos šiemet gali būti ilgesnės. Sveikatos...

Veryga apie didėjantį sergamumą: gydymo įstaigoms teks dirbti kitaip Razmuvienė pranešė apie dar 3 mirtis nuo koronaviruso (146)

Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai jau kurį laiką skaičiuojami šimtais, o...

Užsikrėtęs koronavirusu susidūrė su netikėta problema: stebisi, kad Veryga to nežinojo anksčiau (284)

Vilnietis Justinas (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past. ) tiksliai nežino, kur...

Top naujienos

Armonaitė prabilo apie koalicijos dėlionę su konservatoriais: susitarimai bus sudėtingi (942)

Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, politinės kovos vyksta, tačiau Laivės partijos lyderė...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (96)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Ekspertai įvardijo blogiausią JAV rinkimų scenarijų: neramumams ruošiasi netgi kaimynai (141)

Kalendoriui iki JAV prezidento rinkimų skaičiuojant 15 dienų tampa aišku, kad nepaisant jų...

Su Saboniu ir Valančiūnu žaidęs NBA čempionas: atrodo, kad lietuviai yra pozityvūs žmonės (9)

Dėl pandemijos stabdytas ir kaip niekada ilgai užtrukęs NBA sezonas galiausiai pasiekė finišo...

Laukia permainingi orai: antradienį – trumpa proga pasidžiaugti (2)

Antradienį – proga pasidžiaugti sausesniais orais: pirmoje dienos pusėje dažnai švies saulė,...

Rusijos gyventojai įvardijo draugų ir priešų sąrašą: Lietuvai vėl teko garbinga vieta (731)

Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet yra pritaikomas...

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika (77)

Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems...

Kristina Kybartaitė | D+ nariams

Kvepalai trumpai laikosi? Atskleisiu kelias paslaptis

Renkantis naujus kvepalus vienas pirmiausiai užduodamų klausimų yra net ne tai, ar kvapas...

Į kavinę pakvietęs BMW vairuotojas kas 10 min. lakstė į tualetą – čia buvo ne blogiausia (124)

Vos perskaičiusi antraštę „ Į pasimatymą atvažiavo darbiniu „busiuku“, o vėliau...

Laisvos gerbėjai stebisi jos pasikeitusia išvaizda: anksčiau vadino siauralūpe, dabar vėl negerai (166)

Dainininkė Donata Gutauskienė-Laisva jau kuris laikas savo gerbėjus stebina kiek pasikeitusia...

|Maža didelių žinių kaina