Po daugiau kaip valandą trukusios diskusijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad pasiektas tarpinis derybinis susitarimas – kitąmet, veikiausiai nuo gegužės 1 d., medikų atlyginimus kelti penktadaliu.
„Toks dabar yra siūlymas, jei gausime leidimą (red. past. - finansų ministerijos). Kalbame apie PSDF rezervo lėšas. <...> Sutarėme, kad kitąmet atlygis turėtų didėti visiems sveikatos priežiūros specialistams. Grupės derybinė pozicija, einant derėtis su finansų ministerija, yra siūloma gegužės 1-oji, nuo kada turėtų būti didinami atlyginimai. Sutarimas, kad ne mažiau kaip dvidešimt procentų. Paskutinis punktas, kurį išsakė, yra tie minimalūs dydžiai, skaičiai, kurių sieksime 2020 m. kaip galutinių tikslų. Tokie yra mūsų tarpiniai derybų rezultatai“, - sakė ministras.
Su tokiu siūlymu ministras kreipsis į finansų ministeriją, o kitą savaitę planuojamas dar vienas susitikimas su medikų atstovais.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas skaičiavo, kad pagal dabartinį susitarimą iki 2020 m. sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimai kiltų 60 proc., lyginant su dabartine situacija.
„Pirmas kėlimas, be abejo, būtų kitais metais, 2018 m., planuojama dvidešimt procentų, jeigu bus galimybė, diskusija bus pabaigta tuo, procentas gal bus didesnis. Reikia mums akcentuoti, kad skirtumai nuo kitų, neprofesinių sąjungų reikalavimų, kad mes nenorime vienkartinio proceso, kad ir pačio didžiausio, nes tai neduos jokio tvarumo sveikatos sistemos įkainių kėlimui. Pirmas kėlimas 2018 m., kokio dydžio galėtų būti, toks mus ir tenkins. Kuo jis bus didesnis, tuo mes labiau ir džiaugsimės“, - sakė L. Labanauskas.
Prieš porą dienų A. Veryga minėjo, kad atlyginimai galėtų kilti 15 proc. Paklaustas, iš kokių pinigų atsirastų galimybė juos kelti daugiau, ministras paminėjo PSDF rezervo lėšas.
„Preliminariai reikėtų apie 70 mln. eurų“, - sakė A. Veryga.
L. Labanauskas, paklaustas, ar medikus tenkintų 20 proc. algų kėlimas ir jie neitų į gatves streikuoti, pabrėžė, kad kol kas susitarimo dar nėra.
„Yra tik pirmas posėdis, kuris šiandien numatė, kokius namų darbus mums dar reikia padaryti. Yra sutarta, kad ministerija patvirtins datą - tai nebus tolima data. Visas susitarimas su tęstinumu turėtų būti, jei visi geranoriškai dirbs, turėtų būti iki gruodžio vidurio, galėtų būti ir anksčiau. Jei tas susitarimas bus raštu pasirašytas, jokių akcijų vyki neturėtų, vykdyti nebeturėsime teisės“, - sakė L. Labanauskas.
Praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurus, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
Į spaudos konferenciją pasisakyti po diskusijos nebuvo pakviestas naujai susikūrusio medikų judėjimo iniciatorius ir daug griežtesnius reikalavimus skelbiančios peticijos autorius Vytautas Kasiulevičius.
„Mes turime įgaliojimą derėtis ir kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Peticijos autoriai nėra profesinė sąjunga. Jie gali savo reikalavimus išsakyti. Mes juos geranoriškai įsileidome. Stebėtojo teisėmis jie galėjo išsakyti savo pageidavimus, savo norus. Buvo pakviesti ir Seimo nariai. Bet šiandien deramės su profesinėmis sąjungomis“, - aiškiai pabrėžė ministerijos vadovas.
L. Labanauskas papildė, kad peticijoje įvardinti procentai esą nieko nekeičia.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, esame priėmę kreipimąsi tęstinumo, ne vienkartinio pakėlimo. Jei mes kalbame apie vienkartinį pakėlimą, gal šiais metais bus galima pakelti ir daugiau kaip 20 proc., bet tai nėra vienkartinis pakėlimas. Peticijoje įvardintas procentas mūsų visiškai negąsdina ir jis visiškai neprieštarauja profesinių sąjungų numatytiems reikalavimams. Kartais tai pateikiama kaip kažkokia naujovė, jokios naujovės čia nėra“, - kalbėjo LGS lyderis.
Konferencijoje pastebėta, kad atlyginimų kėlimas įmanomas tik keliant įkainius.
„Iš tikrųjų, ne visai efektyvus buvo praėjusių metų kėlimas, mes - profesinės sąjungos - šitą pamoką turime. Mums reikėtų šiek tiek laiko pasiruošti. Todėl mes ir nedalyvaujame toje diskusijoje, kad tai (red.past. - algų kėlimas) galėtų būti nuo sausio 1-osios, nes dalis lėšų, jei būtų skirtos nuo naujųjų metų, būtų tikrai panaudotos ne pagal paskirtį. O mes norime, kad jos būtų naudojamos pagal paskirtį - ne skolų mokėjimui, trinkelių dėjimui ar dar kažkam“, - dėstė L. Labanauskas.
Nuošaliai stovėjęs V. Kasiulevičius sakė nepritariantis pasiektam derybiniam susitarimui ir neatmeta anksčiau išsakytos minties, kad atlyginimai jau nuo sausio turėtų kilti 30 proc. Sąjūdis savo reikalavimų sieks kitomis priemonėmis, nes oficialiai jis streikų kelti negali.
Griežtiems reikalavimams jau pritarė 33 tūkst. žmonių
Sekmadienį medikai išplatino peticiją, kurioje valdžia raginama nedelsiant didinti atlyginimus ir gerinti jų darbo sąlygas. Vis garsiau minima ir drastiška priemonė, jei sąlygos nebus vykdomos – streikai. Apie juos prabilo ir itin sunkiu darbo krūviu besiskundžiantys slaugytojai. Antradienį ministras žurnalistams sakė besitikintis, kad su medikais pavyks susitarti ir bus išvengta streikų.
„Mes, esami, buvę ir būsimi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, patirdami didžiulį emocinį spaudimą ir fizinį nuovargį, kasdieną matome vis daugiau sistemos griūties požymių. Sveikatos priežiūros sistema nebeturi pakankamai pagrindinio ištekliaus – dirbančių žmonių (gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų) - todėl artėja prie visiško chaoso. Jausdami didelę atsakomybę prieš pacientus imamės iniciatyvos ir reikalaujame valstybės valdymo institucijų vykdyti šiuos reikalavimus:
1. Nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 procentų; per artimiausius metus 50 procentų, o iki 2020 metų iki vidutinio Europos Sąjungos šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo formavimo principus ir atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
2. Nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, bei nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę taip įteisinant ir užtikrinant minimalų gydytojo ir slaugos personalo skiriamą laiką pacientui.
3. Nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomą SODROS ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM padalinių t.y. Teritorinių ligonių kasų bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.
4. Visi su sveikatos priežiūra susiję įstatymų, įsakymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektai turi būti rengiami su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, organizacijomis ir skelbiami viešai.
5. Reikalaujame visiems slaugytojoms ir gydytojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse“, - rašo peticijos iniciatoriai.
Peticiją trečiadienio vakarą jau buvo pasirašę 33 tūkst.
