Šiandien vargu ar rasime žmogų, kuris nesiskųstų nugaros skausmais. Gydytojo Jono Girskio teigimu, skausmas taps neišvengiamu mūsų palydovu, jei vadovausimės giliai visuomenėje įsišaknijusiais mitais apie stuburą. Vienas iš mitų – nugaros skausmus gydo baseinas. Kitas mitas – sėdimą darbą dirbantiems žmonėms reikia stiprinti nugaros raumenis. Trečiasis – turint problemų su stuburu nepakeičiama joga. Ketvirtasis – stuburą gydo kabėjimas ant skersinio. Pavyzdžiui, plaukimas – viena žalingiausių sporto šakų, dėl kurios galima atsidurti net ant operacinio stalo.
© A.Solomino nuotr.

Žmonės dažnai nemoka plaukioti teisingai

Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei raumenų-skeleto medicinos specialistas J. Girskis netvarkingą raumenų ir kaulų sistemą lygina su netvarkingu automobiliu. Anot jo, galima daryti prielaidą, kad dabar Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių žmonių, kurių raumenų ir kaulų sistema netinkamai veikia, nors kol kas jie niekuo nesiskundžia.

Jie vaikšto į darbą, atostogauja, bet nieko nežino apie savo kaulų ir raumenų sistemos būklę. Todėl tereikia pakelti kažką sunkaus ar žiemą nusikasti sniegą, kaip pradeda kamuoti nugaros skausmai. Žmogus kreipiasi į gydytoją, atliekamas magnetinis rezonansas ir priklijuojama etiketė – disko išvarža. Esą gulkis ant operacinės stalo arba liksi ligonis visam gyvenimui.

Pašnekovas tikina, kad disko išvarža nėra nuosprendis. Jei pakoreguosime gyvenimo būdą ir suradę, netvarkingai dirbančius raumenis, kasdien pradėsime daryti tikslingus, o ne bendro pobūdžio pratimus, ne tik nejusime skausmo, bet ir išvarža gali sumažėti, kadangi organizmas, atsidėkodamas mums, pradės pats save gydyti. Mediko manymu, dar negimė pasaulyje gydytojas, kuris gali visiškai išgydyti žmogų. Gydytojo pareiga kaip tik ir yra atkurti prarastas raumenų funkcijas, kad prasidėtų natūralus savigydos procesas.

„Pirmiausiai žmogus turi suvokti, kad stuburas nėra palubėje kabanti lempa. Stuburas be raumenų – tik paprasčiausia nejudančių slankstelių krūva, jis beformis. Kai raumenys tarpusavyje sugyvena darniai, stuburas įgyja taisyklingą formą, - teigė J. Girskis. - Priklausomai nuo judesių, kuriuos mes dažniausiai atliekame kasdieniniame gyvenime, vieni mūsų raumenys pernelyg apkraunami, praranda elastingumą ir sutrumpėja, o kiti, negavę reikiamo krūvio, nusilpsta, o tai yra stuburo sutrikimų užuomazga“.

Atramos judamąjį aparatą sudaro per 200 kaulų, apie 650 raumenų ir maždaug 230 įvairaus dydžio sąnarių. Tai labai sudėtinga svertinė sistema. Jos darnus darbas leidžia žmogui nevaržomai judėti ir gerai jaustis. Todėl reikia stengtis suprasti, kas padeda įveikti skausmą sukėlusias priežastis ir nuolat rūpestingai prižiūrėti savo kūną, kurio svarbiausia dalis yra stuburas.

Stuburo ekspertas griauna mitus apie sporto naudą
© Corbis

Anot mediko, neretai žmonės kūno harmonijos siekia neteisingai. „Neretai girdžiu pasididžiavimą: „Aš juk plaukioju“. Atsakingai noriu pareikšti – tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, o ne gydymas. Kalbant apie profesionalų sportą, plaukimas – viena žalingiausių sporto šakų, kuri traumuoja stuburą. Plaukikų profesionalų raumenys plaukiant stipriai įtempiami, o po to taip pat staigiai atleidžiami, todėl maži stuburo slanksteliai gauna didžiules atatrankas. Teko gydyti ne vieną profesionalų plaukiką su baisiu stuburu.

Kai savo malonumui plaukioja mėgėjas, jis uždūsta, nes plaukdamas nemoka teisingai kvėpuoti, todėl jo raumenys pradeda spazmuoti. Be to, dažniausiai žmonės nenardina galvos, dėl ko pertempiama kaklinė sritis. Prieš siūlydamas pacientui plaukti, visuomet pasiteirauju, ar jis moka plaukti taisyklingai. Jei nemokšiškai plaukioja žmogus su disko išvarža – atlošęs kaip ančiukas galvą ir išlenkęs juosmeninę dalį, situacija tik dar labiau blogės ir galiausiai žmogus, manantis, kad gydo stuburą, atsidurs ant operacinio stalo“, - pasakojo pašnekovas.

Joga gali sugadinti stuburą

Anot mediko, nuostata, kad važiavimas dviračiu naudingas stuburui, taip pat yra mitas. Jei tos raumenų grupės, kurios dirba minant dviratį, yra sutrumpėjusios, pirmiausiai jas reikėtų ištempti, kad jos atgautų savo elastingumą, ir tik tuomet galima drąsiai pradėti važinėti dviračiu. Jei žmogus nutarė vis tiek važinėti dviračiu, tas raumenų grupes jis turi ištempti prieš važiavimą ir po jo, nes po fizinio krūvio jos dar labiau susitrauks.

„Šiuo metu pas mane gydosi rimtos komandos krepšininkas, kuriam labai sutrumpėjusios kai kurios raumenų grupės ir išsivysčiusi disko išvarža. Taip atsitiko tik todėl, kad žmogus neturėjo kūno vadybos pagrindų. Juk krepšininkai per žaidimą ilgai išbūna tam tikroje specifinėje pozoje, todėl vienos raumenų grupės itin apkraunamos, o kitos gauna mažesnį krūvį“, - aiškino J. Girskis.

Tuo tarpu sporto klubų siūlomas įmantriais pavadinimais aktyvumo programas, primenančias „kičą“, pašnekovas lygina su žvejybos masalais. Jei senam žvejui parodytumėte, kas sukurta šiandien žuvims apgauti, jis akis išpūstų, nes pats įpratęs naudoti tik kabliuką ir slieką.

„Žmogus pirmiausiai turėtų žinoti savo raumenų ir kaulų sistemos būklę bei jos fizines ypatybes ir tik tuomet rinktis aktyvumo rūšį. Savo pacientams tokiais atvejais patariu prisiminti save mokykloje – koks jis buvo: lankstus, stiprus, ištvermingas ar greitas, kokių fizinių ypatybių anuomet jam trūko. Taip pat reikia žinoti, kad sendamas žmogus gungsta, jo raumenys nuolat praranda elastingumą ir trumpėja, tačiau gamtai galima saikingai pasipriešinti darant tempimo pratimus. Gamta neleidžia mums gyventi amžinai, tačiau ji iš gyvenimo trukmės taupyklės nepagaili atseikėti poros dešimčių ar daugiau tiems, kurie nori ir moka prižiūrėti savo sielą bei kūną“, - šmaikštavo pašnekovas.

Anot mediko, jeigu žmogus ypatingai lankstus ir jo raumenys per daug elastingi, jis negali turėti nieko bendra su joga. „Tokie pacientai po jogos ateina pas mus, su stuburo išvaržomis. Kai žmogaus klausiu, kodėl jis lankė jogą užuot stiprinęs savo raumenis, jis atsako nežinojęs, kokio sporto jam reikia“, - įspėjo J. Girskis.

Stuburo ekspertas griauna mitus apie sporto naudą
© Corbis/Scanpix

Anot jo, joga didina raumenų elastingumą ir stuburo lankstumą, tačiau nesubalansuoja ir nestiprina raumenų bei nedidina jų ištvermės. Raumenų ir kaulų sistemą joga tvarko per centrinę nervų sistemą – medituojant atsipalaiduoja visi kūno raumenys, tačiau neskiriama dėmesio konkrečioms, silpnosioms raumenų ir kaulų sistemos vietoms tvarkyti. Kai raumenys turi nevienodą įtempimo jėgą, stuburas pradeda keisti formą ir suktis aplink savo ašį arba krypti į šoną, o tai jau tiesus kelias stuburo išvaržos link

J. Girskio manymu, žmonės neturėtų pradėti sportuoti savo nuožiūra. Bėda ta, kad sporto klubų metodistai į kūną žiūri iš dizaino pozicijų. Jie klausia, ko žmogus nori. Aišku, gražaus kūno – taigi ir veda prie atitinkamų treniruoklių. O vėliau žmogus stebisi, kodėl sportuojant jam pradėjo skaudėti nugarą. Taip yra todėl, kad jis treniruoja raumenis, kuriems visai nereikalinga pagalba, o be krūvio dažnai palieka tuos raumenis, kuriems tikrai trūksta jėgos ar elastingumo.

„Tarkime, jaunuolis nusprendžia turėti didžiulius bicepsus ir kurį laiką treniruoja tik juos, tuo tarpu priešingas raumuo, tricepsas, lieka nuskriaustas ir nebesugeba nugalėti stipraus bicepso, todėl žmogus nebegali iki galo ištiesti rankos per alkūnės sąnarį. Tuo tarpu centrinis mūsų organizmo marketingo vadovas, smegenys, viską stebi ir nebyliai kitoms fiziologinėms sistemoms paaiškina: „Šitas sąnarys neatlieka pilno judesio, tad kodėl mes duodame jam tiek daug sąnarinio tepalo?“ Kranelis užsukamas ir alkūnėje atsiranda diskomfortas“, - aiškino pašnekovas.

Medikas netinkamą sportavimą lygina su verslu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugybė žmonių, neturėdami ekonomikos pagrindų, stačia galva puolė į verslą, deja, daug įmonėlių vėliau bankrutavo. Lygiai taip pat negalima aklai pulti sportuoti, jei neturime kūno vadybos pagrindų, nes labai greitai apsvilsite sparnus.

Kūno profilaktika turi būti kaip dantų valymas

Stuburo ekspertas griauna mitus apie sporto naudą
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Pašnekovo teigimu, retas kuris pagalvoja, kad raumenų ir kaulų sistemos veikla gali sutrikti, kai darbo metu ilgai sėdime nekeisdami padėties, darome vienodus, monotoniškus judesius. Tai verčia ilgą laiką įsitempti kai kurias raumenų grupes, dažniausiai kaklo, nugaros bei kojų tiesiamuosius raumenis. Kaip tik jie yra linkę trumpėti, prarasti elastingumą, o tai yra stuburo sutrikimų užuomazga. Visą dieną žmogaus, dirbančio sėdimą darbą, daromų judesių įvairovės trūkumą galima palyginti su kasdien vartojamu vienodu maisto racionu.

Anot J. Girskio, jei tam tikras raumuo nebegauna krūvio, jis nusilpsta, praranda jėgą ir pradeda parazituoti. Kitaip tariant, už jį pradeda dirbti kitas raumuo, kuris dar turi ir savo tiesioginį darbą. Natūralu, kad kažkada jo „kantrybė“ baigsis ir jis nebepajėgs atlikti darbo už du, todėl spazmuosis ir sukels skausmą.

„Skausmą gali numalšinti vaistai, elektros procedūros, manualinė terapija, bet jei nieko nedarysite su raumenimis, skausmas grįš. Jei žmogus jaunesnis, raumenų ir kaulų sistema randa būdą pati sau padėti. Tačiau jeigu mes netaisyklingai sportuojame, daug sėdime prie kompiuterio ir nebandome atkurti prarastas raumenų fizines ypatybes, ateina laikas, kai rezervai baigiasi ir kūnas sau padėti nebegali. Organizmo resursai – tarytum banko sąskaita, kuri nuolat ja naudojantis, bet per retai papildant greitai ištuštėja.

Beje, turėjau pacientą, kuris labai gyrė savo manualistą. Žmogus kiekvieną savaitgalį vykdavo dirbti į sodą, tačiau pirmadienį jam taip skaudėdavo nugarą, kad turėdavo keliauti pas manualistą. Už tekdavo vieno „trakšt“ ir skausmo kaip nebūta – iki kito savaitgalio. Tai tarsi narkomanija, noras sveikatos gauti be pastangų. Kai žmogus pradėjo daryti tikslingus gydomuosius pratimus, manualisto paslaugų jam prireikė žymiai rečiau“, - sakė medikas.

J. Girskis primygtinai ragina atskirti kūno kultūrą nuo tikslingų biomechaninių pratimų, kurie koreguoja sutrikusias kaulų ir raumenų sistemos biomechanines grandis. Pavyzdžiui, silpnas raumuo stiprinamas, o persidirbęs – tempiamas. Tiesa, problemų su stuburu turinčiam žmogui juos darytis teks kasdien. „Kai žmonės tai išgirsta, matau jų ištįsusius nuo liūdesio veidus, tarsi į kalėjimą juos sodintų. Skirti savo kūnui 15 minučių jiems tragedija. Tačiau išėję iš stomatologo kabineto juk neklausiame, ar dabar reikės kasdien valytis dantis“, - šmaikštavo pašnekovas.

DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Šimašiui – dūris iš savų (61)

Iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus pavaduotojų ketvirtadienį...

Butų nuomos kainos įžengė į naują etapą (14)

Prakalbus apie stabilizaciją ir kainų korekciją ar bent nebedidėjimą nekilnojamojo turto rinkoje,...

Baisi avarija Ukrainoje: skelbiama, kad milijonieriaus dukrą nuo įtūžusios minios ėmėsi ginti apsauginiai (185)

Ukrainos šiaurės rytinį Charkovo miestą trečiadienį sukrėtė tragedija – automobiliui...

Kitąmet gali brangti dyzelis ir tabakas
 (17)

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Akcizų įstatymo...

Rinkimų kampanija prasideda? Bankininkas G. Nausėda – nauju amplua (433)

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą debiutavo kiek...

Judrioje gatvėje pavojingai „ūsais“ sklaidęsis troleibusas ir linksmino, ir gąsdino vilniečius (1)

Ketvirtadienį dalis sostinės gyventojų ir svečių tapo keisto įvykio liudininkais. Nuo...

Svarbiausi renginiai Europoje vėlyvą rudenį – ką verta aplankyti?

Spalis ir lapkritis dažnam asocijuojasi su bjurstančiais orais ir vis didesnę paros dalį lydinčia...

Vertina krizės tikimybę: nerimą kelia ne tik augančios kainos (61)

Nors ekonominės kitų metų prognozės neblogos, jas gerokai pritemdyti gali didesnė, nei tikimasi,...

Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai (20)

Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors...

Įminta L. Da Vinci paveikslo paslaptis (27)

Rašytojas Walteris Issacsonas knygoje „ Leonardo da Vinci : biografija“ paaiškino neįprastas...