Sportas ir peršalimas: ką daryti ir ko vengti

Jeigu jaučiatės taip, tarsi peršalote ar prikibo koks virusas, sportas – veikla, kuria užsiimti norėsis mažiausiai. Paprasčiausiai jūsų organizmas ligos atveju ir taip jau patiria nemenką stresą, tad versti jį kankintis dar labiau netikusi mintis.

Gydytojas Richardas Besseris, knygos „Tell Me the Truth, Doctor: Easy-to-Understand Answers to Your Most Confusing and Critical Health Questions“ (Gydytojau, pasakykite tiesą – paprasti atsakymai į keblius ir svarbius klausimus apie sveikatą) autorius sako, jog kartais lengva treniruotė duoda naudos, skelbia CNN.

Pirmiausia, kaip teigia gydytojas, derėtų vadovautis vadinamąją kaklo taisykle: jeigu nemalonius simptomus jaučiate kūne virš kaklo – čiaudulys, varvanti, užsikimšusi nosis – fizinė veikla bus naudinga. Klausykite, ką jums nori pasakyti kūnas. Jis niekada nemeluoja. Tad kokia fizinė veikla tinka lengvai peršalus?

Peršalus sumažėja darbingumas, stinga energijos, todėl intensyvi fizinė veikla – prastas pasirinkimas. Pakanka vos 20 minučių trukmės pasivaikščiojimo ir pasijusite geriau.

„Jeigu vargina užgulusi nosis, einant būsite priverstas giliau kvėpuoti, todėl nosiai gali tapti lengviau“, - tvirtina R. Besseris. (Aišku, jeigu po pasivaikščiojimo ar kokios kitos fizinės veiklos pasijusite blogiau, o ne geriau, nedelsiant jos atsisakykite, visą dėmesį skirkite poilsiui). Nors tyrimų, kaip fizinis aktyvumas veikia peršalimą, atlikta labai nedaug, žinoma, jog reguliariai besimankštinantys asmenys rečiau serga, o ir tais retais atvejais simptomai švelnesni.

Jeigu bėgiojate reguliariai, nėra jokios priežasties, kodėl lengvas

peršalimas

turėtų jūsų įpročius pakeisti.

„Bėgiojantys mano pacientai sako, jog toks judėjimas jiems padeda net ir ligos atveju jaustis geriau. Bėgimas – natūralus vaistas nuo slogos, padedantis išvalyti galvą ir pasijusti geriau “, - sako šeimos gydytoja ir aistringa bėgiojimo šalininkė Andrea Hulse. Peršalimo atveju rekomenduojama sumažinti bėgiojimo intensyvumą, nes organizmas ir taip iš visų jėgų kovoja su infekcija. Jeigu jaučiate į gripą panašius simptomus bei simptomus susijusius su žemiau kaklo esančia kūno dalimi, sporto derėtų atsisakyti.

Šie lėti, apgalvoti judesiai – kovos menų ir meditacijos samplaika. Ši praktika idealus pasirinkimas dienoms, kai tikrai nenorite lieti prakaito, tačiau fizinės veiklos vis tiek norisi. Tūkstančius metų Čigong praktika laikoma idealia priemone kovojant su stresu, įtampa, ji gerina kraujotaką, padeda susigrąžinti prarastas jėgas (Kinijos medicinoje ši praktika įvardijama kaip reguliuojanti ir gydanti kūno či energiją).

Ir šiandien turima įrodymų, jog Čigong praktika padeda stiprinti imunitetą. 2011 metais Virdžinijos valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino – universiteto plaukikai, Čigong pratimus darę bent kartą per savaitę, pasigavo net 70 proc. mažiau kvėpavimo takų infekcijų nei jų bendramoksliai, kurie šiuos pratimus darė rečiau.

Ruošiatės maratonui? Jeigu jaučiatės prastai, treniruotės atsisakykite – net jeigu jaučiate, jog peršalimas jau traukiasi, rizikuoti nevertėtų.

„Iš esmės reguliarus sportas stimuliuoja imuninę sistemą ir padeda išlikti sveikiems. Tačiau, perlenkus lazdą, gaunamas atvirkštinis efektas“, - pridūrė A. Hulse.

Nors nebuvo atliktas nei vienas tyrimas, kurio metu stebėta, kaip ištvermės treniruotės veikia peršalimo ligomis sergančio asmens būklę, A. Hulse tvirtina, jog informacijos šia tema net daugiau nei pakankamai. 2007 metais leidinyje „Journal of Applied Sciences“ skelbta, jog imuniteto atsakas į dirgiklius gali pakitęs iki 24 valandų po intensyvios treniruotės (1,5 valandos trukmės ar ilgesnės). 

Kovodamas su infekcijomis, kad ir paprasčiausiu peršalimu, organizmas gamina streso hormoną kortizolį. Tyrimai leidžia teigti, jog streso malšinimo metodai – pavyzdžiui, joga ar kvėpavimo pratimai – gali padėti sustiprinti imunitetą. Be to, kaip teigia R. Besseris, lengvi tempimo pratimai padeda numaldyti peršalimo metu kankinančius skausmus.

Ir nepamirškite, užsiimdami joga, kartoti om. Švedų atliktas tyrimas atskleidė, jog toks mykimas – puikus būdas palengvinti kvėpavimą ir sumažinti nosies užgulimą.

Peršalus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip sportuojate, bet ir kur tai darote: „Jeigu sportuojate treniruoklių salėse, tenka būti tarp žmonių, paklauskite savęs, ar norėtumėte sportuoti šalia negaluojančio asmens. Atsakymas akivaizdus. Jums tikrai nepatiktų, jog nuo bėgimo takelio ar elipsinio treniruoklio, į kurį nusitaikėte, nuliptų kosintis, čiaudėjantis ir nosį šnirpščiantis žmogus. Jeigu be sporto negalite, peršalimo atveju geriau rinkitės mankštą namuose“, - samprotauja R. Besseris.

Treniruokliai – puiki terpė bakterijoms plisti. Ką jau kalbėti apie persirengimo kabinas.

Zumbos treniruotė ar paprasčiausi patrypčiojimai namuose skambant mėgstamai muzikai – puiki kovos su stresu priemonė. Tiesą sakant, neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo: žmonių, bent 50 minučių pasiklaususių trankios šokių muzikos, organizme aptikta mažiau streso hormono kortizolio ir daugiau su peršalimu kovojančių antikūnių. Tai reiškia, jog muzika ir šokiai – puiki imuniteto stiprinimo priemonė.

Šokant organizmas nepatiria pernelyg didelio streso, prakaituojama be didesnės apkrovos sąnariams, tad taip kelti ūpą drąsiai galima ir peršalimo atveju. Svarbiausia nepersistengti. Dienomis, kai nesijaučiate 100 proc. puikiai, save derėtų palepinti.

Peršalus susilpnėja ištvermė, jaučiamės silpnesni, todėl, kovojant su peršalimu, anot specialistų, kilnojant svorius kyla didesnis traumų pavojus. Be to, raumenų gebėjimas įsitempti, būtinas keliant didelį svorį, gali paskatinti galvos ir sinusų skausmus, tad rizikuojate jaustis dar prasčiau nei iki treniruotės. Vis tiek norite jėgos treniruotės? Sportuokite namie – bent jau nesidalinsite bakterijomis su kitais svorių kilnotojais.

Kaip ir vaikščiojimas ar bėgiojimas, kitos nuosaikaus fizinio aktyvumo formos taip pat gali palengvinti slogą ir suteikti energijos, tačiau tai labai individualus dalykas ir pritaikomas toli gražu ne kiekvienam.

A.Hulse paaiškina: „Iš tikrųjų tai asmeninis pasirinkimas, viskas priklauso nuo juntamų simptomų ir to, kaip gyvenate, kai esate sveiki“.

Pavyzdžiui, plaukiojimas gali atrodyti kaip puikus būdas atsigaivinti, palengvinti kvėpavimą. Tiems, kas kenčia nuo įvairiausių alergijų, plaukiojimas padeda išplauti dirginančias žiedadulkes ir dulkes. Tačiau kitiems plaukioti, negalint kvėpuoti pro nosį dėl slogos, gali būti tikra kančia. O kur dar rizika, jog chloruotas vanduo simptomus paaštrins. Važinėjimas dviračiu taip pat gali atrodyti puikus pasirinkimas, tačiau didėja rizika, jog perdžius nosies gleivinė, gali dar labiau paskausti gerklę, paūmėti sloga.

Kaip ir plušėjimas sporto salėje, komandinis sportas ligos atveju skatina jos plitimą.

„Jeigu esate sportininkas profesionalas, treneriai ir komandos draugai, savaime aišku, tikėsis, jog jų neapvilsite. Tačiau kitais atvejais peršalus nuo komandinio sporto derėtų laikytis toliau – komandos bičiuliai tik padėkos“, - sako R. Besseris.

Virusai ir bakterijos plinta oru lašeliniu būdu, per seiles ir ašaras. Tačiau lengvai persiduoda ir rankų kontakto metu.

„Pasišluostėte nosį ir perdavėte kamuolį – kartu su juo paplito ir bakterijos ir virusai“, - konstatuoja daktaras. 2011 metais atliktas Ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimas atskleidė, jog komandinis sportas – bene idealiausias būdas užkrečiamoms ligoms plisti.

Peršalusiems žmonėms bet kokia veikla minusinėje temperatūroje gali būti pražūtinga, tačiau visai ne dėl priežasties, apie kurią pagalvojote pirmiausiai. Neapsigaukite - šaltas oras savaime imunitetui nepakenks ir jūsų nesusargdins, net jeigu į lauką išeisite be palto.

Gali būti, jog šaltis, sausas oras sutrikdys kvėpavimą per nosį, sudirgins gleivinę: gali imti varvėti nosis, imsite kosėti, pasireikš astmą primenantys simptomai, tvirtina A. Hulse. Jeigu pastebėsite, jog šaltas oras sukelia nemalonių pojūčių, peršalus nederėtų slidinėti, čiuožti snieglente ar užsiimti kita aktyvia veikla lauke.

Kartais žmonės, manantys, jog jaučia peršalimo simptomus – jiems varva nosis, skauda galvą, sunku kvėpuoti – kenčia nuo alergijos.

„Jeigu pastebėsite, jog tokie patys simptomai užklumpa vis tuo pačiu metų laiku, kreipkitės į savo gydytoją“, - pataria R. Besseris. Be to, alergenų galima sutikti ne tik lauke, bet ir po stogu (dulkės, įvairios cheminės medžiagos, maistas).