Baimė ir įtampa, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dantų ir burnos klinikos vadovės, profesorės Vidos Mačiulskienės, dažnai nutolina vizitą pas odontologą. Tačiau tam įtakos turi ir kiti veiksniai.
„Apsisprendimą labiausiai lemia žmogaus motyvacija ir ekonominiai ištekliai. Kaip rodo mūsų tyrimai, dažniau pas odontologus lankosi žmonės, turintys didesnes pajamas, įgiję aukštesnį išsilavinimą. Beje, moterys pas odontologus lankosi daug dažniau nei vyrai“, - „Žinių radijo“ laidoje sakė V. Mačiulskienė.
Specialistės teigimu, tik nedidelis šalies gyventojų procentas neturi problemų su dantimis. Per 80 proc. 12 metų vaikų jau turi ėduonies pažeistus dantis, o suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių dantys yra pažeisti beveik 100 proc. Moteris taip pat pastebi, kad kaimo gyventojų dantų būklė yra prastesnė nei miestiečių.
„Dantų ligos dažnai būna be skausmo, problema pastebima jau gilioje ligos stadijoje“, - priminė V. Mačiulskienė.
Pasak specialistės, šalyje trūksta profilaktikos šiuo klausimu, o sisteminis požiūris į dantų higieną turi būti ugdomas nuo pat mažens.
„Aš manau, kad odontogijos kabinetų uždarymas mokyklose buvo didelė klaida. Jei mokyklose turėtume nors ir nedideliu krūviu dirbančius odontologus ar kitus burnos priežiūros specialistus, higienistus, būtų galima lengviau organizuoti dantų profilaktikos programas, burnos higienos švietimą, pagerėtų paslaugų prieinamumas, tėvams būtų mažiau rūpesčių dėl jų vaikų dantų“, - nuomonę išsakė V. Mačiulskienė.
Lietuvos odontologų rūmai jau žengė pirmą žingsnį, įvesdami reikalavimą – prieš kiekvienų mokslo metų pradžią vaikams reikia pristatyti odontologo pažymą apie dantų būklę. Specialistės teigimu, tai teigiamos pastangos priversti tėvus labiau rūpintis savo vaikų dantimis.
„Dantų pasta su fluoru ir dantų šepetėlis – tai efektyvios priemonės, ir to užtenka žmogui, kad šis prižiūrėtų savo dantis“, - priminė pašnekovė.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
