Problemos lytiniame gyvenime – viena svarbiausių skyrybų priežasčių
Pasaulinės seksualinės sveikatos asociacijos koordinatoriaus Lietuvoje Andriaus Kalugino teigimu, Europoje jau 8-tame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsirado seksualinės sveikatos sąvoka, kuri glaudžiai siejama su žmonių tarpusavio santykiais bei sveika, tvirta šeima. Tuo tarpu dideliu konservatyvumu pasižyminčioje Lietuvoje seksas vis dar tapatinamas su ištvirkavimu.
„Seksualiniai santykiai daro tiesioginę įtaką šeimos gerovei. Kaip praktikuojantis porų psichoterapeutas, aš matau, kad intymūs santykiai poroje pagal svarbą užima trečią ar netgi antrą vietą. Pirmoje vietoje yra vaikai, jeigu pora jų turi, antroje – pinigai. ES apklausos duomenimis, daugiau nei pusė suaugusių moterų, gyvenančių reguliarų lytinį gyvenimą, nepatiria orgazmo. Tai problema ar ne – spręsti pačiai moteriai, visgi šio nepasitenkinimo atgarsiai pasireiškia santykiuose, net jei moteris šio fakto nesureikšmina ar tik kartais paverkia į pagalvę. Seksualinis nepasitenkinimas – tiek moters, tiek vyro – viena dažniausių problemų, dėl kurių kreipiasi poros ir, be abejo, viena dažniausių skyrybų priežasčių, besislepianti už psichologinio nesutapimo formuluotės“, - teigė pašnekovas.
Deja, Lietuvoje atsiradęs nesveikas kontrastas: mūsų viešoji erdvė perpildyta kalbų apie seksą, atvirai demonstruojamas kūnas, tačiau poroje kalbėtis apie intymius santykius ir kylančias problemas yra tabu. „Mat šeimoje seksas vis dar vertinamas konservatyviai – kaip reprodukcinės funkcijos atlikimas. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija išskiria tris lytinio gyvenimo funkcijas – reprodukcinę, hedonistinę (malonumo) ir bendravimo. Televizijoje akcentuojama būtent antroji funkcija, todėl ir susidaro įspūdis, kad seksas yra tik ištvirkavimas ir pornografija. Tai daro didžiulę žalą jaunimui ir neturi nieko bendra su seksualine sveikata“, - teigė pašnekovas.
Masturbacija nuo 13 iki 16 metų – normalus reiškinys
Anot psichoterapeuto, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl visoje Šiaurės Europoje lytinis gyvenimas pradedamas vis ankstyvesniame amžiuje.
Anot psichoterapeuto viešojoje erdvėje propaguojama pornografija, be kita ko, skatina ir besaikę masturbaciją. „Išskiriamos kelios masturbacijos formos. Pavyzdžiui, infantilioji masturbacija siejama su 4-5 metų vaikais ir neturi nieko bendra su erotinėmis fantazijomis, tai tik kūno pažinimo forma. Kitas polius – liguista suaugusio žmogaus masturbacija, kuri visiškai atstoja lytinius santykius. Tarp jų yra dar kelios masturbacijos formos. Daugiausiai kalbama apie paauglių masturbaciją – maždaug nuo 13 iki 16 metų. Tai normalus reiškinys, kadangi jis pagrįstas erotinėmis fantazijomis. Netgi tyrimais nustatyta, kad jeigu paauglės tokiame amžiuje masturbavosi, jos rečiau susiduria su problemomis patiriant orgazmą“, - pasakojo psichoterapeutas.
Tačiau nuo 16 metų masturbacija jau turėtų atslūgti. Pavyzdžiui, jei anksčiau paauglys masturbavosi vidutiniškai kartą ar net du kartus per savaitę, dabar tai turėtų vykti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. „Nuo fantazijų jis turi atsigręžti į realybę ir siekti realių kontaktų su priešinga lytimi. Kalbu ne apie lytinius santykius, o tik apie susidomėjimą priešinga lytimi. Beje, lytiniai santykiai rekomenduojami nuo 18 metų ne šiaip sau, o atsižvelgiant į fiziologinę raidą – organų išsivystymą, kaulų ir raumenų santykį, nervų ir psichikos sistemą. Tai labai pagrįsti dalykai. Tuo tarpu merginų reprodukcinis amžius, kada jau nepavojinga gimdyti, nukeliamas dar 2 metais“, - aiškino A. Kaluginas.
Anot jo, masturbacija nėra iškrypimas, jei ji netampa liguista. Pavyzdžiui, moterims, kurių vyrai dėl darbo pobūdžio ilgai nebūna namuose, masturbacija galėtų išgelbėti santuoką arba išsaugoti ištikimybę. Masturbacija lytinio kontakto neatstos, bet seksualinį gesimą gali apmaldyti.
Viešoje erdvėje formuojamas prieinamos moters įvaizdis
Pašnekovo atstovaujamos Pasaulinės seksualinės sveikatos asociacijos tikslas – skleisti nuostatą, kad seksualinė sveikata neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis, lytinis gyvenimas poroje turi labai aiškias funkcijas. Todėl būtina, kad žmonės suvoktų, jog kalbėtis apie intymius santykius nėra gėdinga.
„Deja, šiuo metu egzistuoja paradoksas: aptarinėti šią temą su draugais ar draugėmis arba patyliukais skaityti straipsnius apie seksą nėra drovu, kartais tai netgi gero tono ženklas, tačiau pripažinti lytinio gyvenimo sunkumus partneriui, jau kas kita. Tuo tarpu dažnai užtenka vienos frazės, kad problema būtų išspręsta, pavyzdžiui: „Man patinka, kai tu bučiuoji man į ausį“. Ir partneris nustemba, kodėl per 10 metų nė karto to neišgirdo. Pasirodo, žmogus bijojo, kad bus palaikytas iškrypėliu“, - pasakojo A. Kaluginas.
Psichoterapeutas pastebi ir kitą kraštutinumą – kai hedonistinė lytinio gyvenimo funkcija perlenkiama ir tampa artima pornografijai.
„Pornografija skatina besaikę masturbaciją ir primesta seksualines fantazijas, o baisiausia, kad formuoja suvokimą, jog dauguma moterų yra prieinamos ir kad seksas yra mechaninis procesas, todėl nesiejamas su jausmais ir meile. Juk pornografijos herojės tik ir svajoja apie seksą, todėl nereikia jokių emocinių ryšių – ateini ir atlieki savo fiziologinį aktą. Daliai jaunimo būdingas toks požiūris ir tai tiesus kelias į seksualinį smurtą. Kai jaunas vyrukas įsitikinęs, kad moterys yra prieinamos, jam keista, jeigu moteris jį sustabdo: „O kur gėlės, kur kavinė, teatras, gražūs žodžiai, pagarbus požiūris į mane?“
Tokiu atveju, nebesuprasdamas, kas vyksta, žmogus gali imtis tiesioginio seksualinio smurto. „Nenoriu būti pranašas, bet seksualinio smurto mūsų visuomenėje daugės, jeigu visuomenė nesuvoks, kad sekso nereikia sieti su ištvirkavimu ir chaotiškais santykiais, kad jis yra mūsų bendros sveikatos dalis. Taip pat turėsime ir demografinių problemų, nes sekso reprodukcinės funkcijos dar niekas neatšaukė, tačiau šiandien ji vis dažniau atmetama“, - svarstė pašnekovas.
