Sprendimo nesveikina
Nuo rugsėjo 1-osios įsigalios „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimas.
Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad sviestą primygtinai rekomenduojama keisti margarinu.
„Žinoma sviestą keisti margarinu nėra tikslinga, nebent dėl jo pigumo. Sviestas yra unikalus produktas, vartojamas ne tik dėl malonaus jo skonio, bet jis yra naudingas žmogaus organizmui. Jame yra įvairių riebalų rūgščių (žinoma daugiausiai sudaro sočiosios riebalų rūgštys), bet svarbiausia jame gausu įvairių vandenyje ir riebaluose tirpių vitaminų. Vitaminai A, D, E, K lengvai pasisavinami žmogaus organizmo. Vitaminas D yra imuninės sistemos stiprintojas, kurio trūksta mūsų gyventojams ypač tamsiuoju metų laiku. Svieste esantys karotinoidai yra natūralūs antioksidantai, kurie suteikia sviestui geltoną spalvą. Sviesto, kaip ir kitų riebalų, suvartojamas kiekis neturi būti didelis vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Tačiau maisto įvairovė yra svarbiausia. Eliminuojant sviestą iš mitybos raciono, ar dalis naudingų medžiagų bus gaunami iš kitų maisto produktų?“, - retoriškai klausia KTU dr. Jonas Damašius.
Kratosi atsakomybės
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, kad taip pat nepritarė šiam pasiūlymui.
„Derindama Vaikų maitinimo tvarkos aprašo projektą, ŽŪM siūlė atsisakyti rekomendacijos sviestą keisti aliejumi ir palikti tik rekomendaciją dėl margarino pakeitimo aliejais, taip pat pasisakė už tai, kad vaikų mityboje skatinti naudoti natūralų pieną, kuriame nėra sumažintas riebalų kiekis, neakcentuoti būtent liesų pieno produktų vartojimo vaikams. Ministerijos atstovai aktyviai šiuo klausimu pasisakė tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl vaikų mitybos gerinimo. Dėl pieno riebalų įtakos sveikatai KTU ir LSMU mokslininkai darbo grupės nariams pateikė mokslinių tyrimų įrodymų“, - teigiama ŽŪM atsakyme DELFI.
Teigiama, kad Žemės ūkio ministerijai buvo atsiųstas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo projektas derinimui.
„Mes teikėme siūlymus dėl projekto. Taip pat Žemės ūkio ministerijos atstovas buvo įtrauktas į tarpinstitucinėje darbo grupę dėl vaikų mitybos gerinimo, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, ir toje grupėje ŽŪM nepakeitė savo pozicijos. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, nes tai jo kompetencijos sritis, todėl Sveikatos apsaugos ministerija yra galutinė institucija, atsakinga už šio teisės akto nuostatas ir galėtų atsakyti į klausimą, kodėl tokią nuostatą paliko“, - teigia ŽŪM atstovai.
Sprendimą gina
Tuo tarpu SAM atstovai mūru stoja už šį pakeitimą.
„Vidutinis Lietuvos gyventojas gerokai viršija suvartojamų riebalų bei sočiųjų riebalų rūgščių paros normas, pagal nutukimą Lietuvos moterys ES yra 3-vietoje. Pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima pirmąją vietą ES. Pagal transriebalų (kurie sukelia kraujagyslių endotelio uždegimą, aterosklerozę ir vėžį, blogina gerojo ir blogojo cholesterolio santykį) kiekį (svieste transriebalų yra 5-7 g/100 g riebalų), sviestas gali būti laikomas transriebalų bomba. Ši transriebalų koncentracija apie 3 kartus viršija tą, kurią Lietuva ir kitos ES šalys yra nusistatę kaip draudžiamą maisto produkte (ji yra 2 g/100 g riebalų). Svieste dominuoja nepageidaujamos riebalų rūgštys - miristo ir palmitino, kurios agresyviai didina blogojo cholesterolio kiekį, mažina – gerojo“, - DELFI teigė dr. Almantas Kranauskas, SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas.
A. Kranausko teigimu, sviestas uždraustas Skandinavijos vaikų darželiuose ir mokyklose.
„Skandinavijos šalys yra pasiekę geriausių ES rezultatų gerinant gyventojų mitybą ir mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Margarino taip pat nesiūlytina vartoti kaip riebalo, nes gyventojams riebalų netrūksta. Jei reikia, tiek sviestą, tiek margariną visada rekomenduotina keisti alyvuogių arba rapsų aliejumi. Tačiau jei būtina tepti ar dėti į kepinius, geriau rinktis minkštą nehidrintą mažo riebumo margariną, o ne sviestą“, - įsitikinęs A. Kranauskas.
SAM atstovas teigia, kad dabartinio margarino nereikėtų lyginti su senos kartos produktais.
„Visuomenėje dar gajūs mitai, kad margarinas yra blogis. Su tuo būtų galima sutikti, jei kalbėtume apie pokario laikotarpio gamybos margariną, gautą aliejaus hidrinimo būdu. Tokiame margarine būdavo daug transriebalų. Tačiau šiais laikais tokio margarino sunku rasti, nes technologijos yra visai kitos. Margarinas daug kur, tame tarpe ir Lietuvoje, gaminamas be hidrinimo. Taigi, lyginant su sviestu, jis neturi tokių nepageidaujamų medžiagų kaip transriebalų, cholesterolio, laktozės, turi mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, o jeigu jis mažo riebumo, jo vartotojai gauna dar ir mažiau riebalų apskritai“, - konstatuoja A. Kranauskas.
