Specialistai: kuo šalčiai gali būti naudingi

Pirmąją vasario savaitę spustelėjus ekstremaliam šaltukui, specialistai suskubo mokyti, kaip reikia rengtis, valgyti ir gyventi, kad apsaugotume savo sveikatą. Tačiau šaltis turi ir privalumų. Pavyzdžiui, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau 20 laipsnių, pats laikas į lauką nešti patalynę, kilimus ir kitus audinius – taip atsikratysime namų erkių, kurių paprastai namuose knibždėte knibžda. Tuo tarpu teiginys, kad šaltas oras naikina virusus – tik mitas.

Po 2-3 valandų šaltyje namų erkės žūsta

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Birutos Zdanevičienės, labiausiai šaltis veikia alerginius susirgimus, kuriuos sukelia namų erkės. Todėl spustelėjus didesniam nei 20 laipsnių šaltukui, specialistai rekomenduoja patalynę, lovatieses, kilimus išnešti į lauką ir palaikyti gryname ore 2-3 valandas. Per šį laiką namų erkės nuo šalčio žus.

„Reikia žinoti, kad namų erkutės gali veistis visur, ne tik pūkinėse pagalvėse ir vilnonėse antklodėse, bet ir sintetiniuose audiniuose. Sintetiniai patalai rekomenduojami tik todėl, kad jie nesunkiai plaunami – mechaniškai dalis erkučių taip pat išsiplauna. Tuo tarpu vilnonės antklodės taip dažnai neplausi, nes ji praras savo kokybę. Erkutėms visur gerai, kur yra šilta, drėgna ir gyvena žmogus, nuo kurio odos atsilupa epidermio dalelių – erkučių maisto. Kai nėra šalčio, specialistai netgi rekomenduoja pagalves kartkartėmis įkišti į šaldymo kamerą. Beje, taip pat veikia ir ultravioletiniai spinduliai, į lauką patalus išnešti galima ir saulėtomis vasaros dienomis“, - teigė pašnekovė.

Šaltis nepalankus ir gamtoje gyvenančioms erkėms, kurios platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žinia, šiltėjant klimatui specialistai stebi vis didesnį erkių aktyvumą, o daugėjant erkių, daugėja ir jų platinamų susirgimų.

„Erkių patelės deda labai daug kiaušinėlių. Jei jie visi išliktų, būtų baisu. Laimė, iš tų milijonų kiaušinėlių išlieka tik apie 10 proc. Kai žiema šalta, jų žūsta dar daugiau. Tiesa, šiemet turėjome labai ilgą, šiltą rudenį, todėl kiaušinėlių jau tiek daug pridėta, kad vargu, ar pavasarį erkių bus mažiau. Kita vertus, dėl šaltos žiemos jų bus bent jau panašiai kaip pernai“, - svarstė specialistė.

Gripo virusui nebaisus ir -70 laipsnių šaltis

Dažnai kalbama apie tai, kad dėl šaltų orų mažėja įvairių virusų sukeltų viršutinių kvėpavimo takų ligų ir gripo, nes šalta terpė nepalanki jiems veistis. Anot B. Zdanevičienės, šis teiginys neįrodytas ir greičiau mitas nei tiesa.

„Virusas išlieka gyvybingas iki 70 laipsnių šalčio. Kai mes imame gripo viruso mėginius, kad nustatytume jo porūšį, ir reikia jį pervežti, užšaldome jį -70 laipsnių temperatūroje. Taigi nei 20, nei 30 laipsnių šaltukas jam neturi didelės įtakos. Visai įmanoma, kad per šalčius virusų, ypač gripo, sumažėja todėl, kad žmonės rečiau būna viešosiose vietose, rečiau kontaktuoja su kitais. Mat pagrindinis viruso nešiotojas – žmogus. Tik sergantis žmogus virusą perduoda kitiems“, - teigė specialistė.

Anot jos, daugelis infekcinių ligų turi savo bangavimą – sergamumas vienomis pakyla ir nusileidžia kas penkerius metus, kitų – kas 10-12 metų. Šis bangavimas nelabai priklauso nuo oro.

Pašnekovė patarė nepamiršti, kad ir per šalčius būtina vėdinti patalpas. „Šiltas ir nevėdinamas kambarys, ypač jei jame būna daugiau žmonių, puikiai tinka virusams ir bakterijoms tarpti. Pavyzdžiui, jei į kabinetą įeina sirguliuojantis, nosimi bešnirpščiojantis kolega, jam išėjus būtina iš karto išvėdinti patalpą. Oras darbo kabinetuose turi būti nuolat keičiamas. Infekcines viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia apie 200 virusų ir kolektyve kiekvienas jais pasidaliname. Norint apsisaugoti nuo jų, rankų higiena ir vėdinimas – efektyviausios priemonės. Net tuberkuliozės, tikrai baisios ligos, profilaktikai nėra kito tokio gero būdo, kaip patalpų vėdinimas“, - teigė B. Zdanevičienė.

Anot pašnekovės, bent porą kartų per dieną reikia vėdinti patalpas ir namuose. Išvėdinti reikia taip, kad patalpoje būtų šalta. Šioje vietoje esą negalima taupyti.

„Nereikėtų bijoti žiemą pabūti lauke, žinoma, ne per daug. Ir nereikėtų į lauką vesti mažų vaikų, kai yra daugiau nei 12 laipsnių šalčio. Toks yra mūsų klimatas – mes privalome prisitaikyti prie jo, užuot užsidarę nevėdinamose patalpose, kas ir yra didžiausia blogybė, nes tuomet visi kartu kvėpuojame tuo pačiu oru su visais virusais“, - patarė pašnekovė.