Specialistai: kiekvienoje klasėje sėdi po 2-3 vaikus, kurie kuria planus apie savižudybę

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kuriame buvo pabrėžta, kad Vyriausybė neskyrė deramo dėmesio savižudybių prevencijos problemai, sukvietė specialistus ieškoti priemonių, mažinančių savižudybių mastą.

Pats ministras pabrėžė, kad savižudybes skatina bendra Lietuvos visuomenėje vyraujanti kultūra, pirmiausiai smurto ir grubumo kultas.

„Tikrai nesmagu girdėti žinias, kurios veria širdį. Ne šiandien ir ne vakar Lietuva susiduria su šiomis problemomis, ne šiandien ir ne vakar specialistai ieško būdų, kaip spręsti šias problemas. Psichologinės pagalbos tarnybos, krizių centrai, psichiatrinės ligoninės – visa tai yra. Tačiau, nepaisant mūsų pastangų, mūsų žmonės palūžta dažniau nei mes norėtume. Kiekvienas likimas iškelia labai daug klausimų: kodėl, kas buvo greta, kur buvo šeima, artimieji, kolegos, kur visuomenės aktyvesnė pozicija. Mūsų visuomenėje labai daug agresyvaus, grubaus elgesio“, - piktinosi ministras.

Nauja vaikų rizikos grupė - sėkmingų šeimų vaikai

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 30,6 savižudybės, iš jų 53,6 tenka vyrams, 10,6 – moterims. Ypatingai daug vyrų nusprendžia gyvenimą pabaigti tokiu būdu kaime (80,4 atv. 100 tūkst. gyventojų). Palyginimui mieste 100 tūkst. gyventojų tenka 39,4 atvejo.

Valstybinio Psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė teigė, kad prieškarinė Lietuva Europoje pagal savižudybes taip pat pirmavo, bet gerąją prasme. Mes turėjome vieną mažiausių savižudybių dažnių.Šiandien situacija atvirkštinė. Nors savižudybių kreivės keliauja po truputį žemyn, pagal jų mastą vis dar pirmaujame Europoje. Didžiausias pikas buvo 2002 m., kai Lietuva dėl savižudybių neteko daugiau kaip 1600 žmonių. Pernai pirmą kartą turėjome mažiau kaip tūkstantį savižudžių, praradome 927 žmones.Turint omeny, kad Lietuvoje mažėja gyventojų, santykinis savižudybių rodiklis mažėja kur kas lėčiau nei absoliutūs skaičiai.

Šiandien pagrindiniai savižudybių veiksniai – socialinės-ekonominės situacijos pasikeitimas, t. y. bendra šalies ekonominė krizė, dideli materialiniai praradimai – darbo, būsto. Kai kurie mokslininkai prognozavo, kad prasidėjus krizei turėsime ypatingai didelį savižudybių skaičių, tačiau to neatsitiko. Paprastai žmonės sudėtingoje situacijoje susikaupia, mobilizuojasi ir stengiasi įveikti sunkumus. Situacija blogėja, jei krizė užsitęsia.

„Visgi plačiausia zona – emocinės krizės, asmeninio gyvenimo praradimai, traumuojantys tarpusavio santykiai, t. y. smurtas šeimoje, patyčios, netolerancija, abejingumas. Deja, tarp mūsų abejingumo atsirado per daug. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad tarp lietuvių ir europiečių laimės jausmo – praraja. Paklausti, ko reikėtų, kad žmonės jaustųsi laimingi, lietuviai į pirmą vietą iškėlė tvarką ir teisingumą. Tuo mes labai originalūs, nes senosios demokratijos valstybėse tai savaime suprantamas dalykas. Toliau sekė pinigai ir darbas. Tai 2008 m. duomenys. ES ketvertukas atrodė taip: draugystė, išsilavinimas, taika, meilė. Lietuviai šias vertybes nurodė labiau paskutines nei pirmas. Klausiami, ar jie jaučiasi psichologiškai saugūs darbe, 72 proc. europiečių ir tik 38 proc. lietuvių atsakė teigiamai, kadangi pas mus labai trūksta vadovo ir pavaldinio bendravimo kultūros.

O kaip mes gyvename ir bendraujame su savo vaikais? Buvo užduotas paprastas klausimas – ar vaikas sulaukė jūsų dėmesio praėjusią savaitę (tai turėjo būti pokalbis, kuris truktų ne mažiau kaip 30 min.). Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje. „Taip“ atsakė vos 13 proc.lietuvių, palyginimui - „taip“ atsakė 56 proc. olandų“, - pasakojo psichiatrė.

Prieš keletą metų Telšių rajone buvo apklausta apie 5 tūkst. 12 metų ir vyresnių moksleivių. 33 proc. mokinių atsakė, kad jiems buvo kilę minčių pasitraukti iš gyvenimo, 5 proc. teigė, kad bandė žudytis arba buvo tai suplanavę. Iš bandžiusių žudytis 11 proc. tai darė daugiau nei 2 kartus. Pagrindinis priežastys, paskatinusios juos tai daryti – susipyko su tėvais, jautėsi nemylimi, nereikalingi.

„Taigi abejingumas, o gal ir nemokėjimas bendrauti, menki tėvystės įgūdžiai duoda štai tokį rezultatą. Didelė rizikos grupė – patyčias, psichologinį smurtą patiriantys tėvai, dažnai net nesuvokiantys, kad yra nuo jo nukentėję. Atsirado ir nauja rizikos grupė – vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį. Geriausiu atveju jie paliekami su seneliais, o kiek jų likę gyventi savarankiškai, kai vaikui 12 ar 14 metų? O jei jis paliktas dar su mažesniu broliuku ar sesute? Kas turi dėtis jų galvelėse? Kita rizikos grupė – vaikai, augantys sėkmingose šeimose. Net būna sunku patikėti. Abu tėvai su aukštaisiais išsilavinimais, turi nuostabias karjeras, dirba po 2-3 etatus, o vaikas jų dėmesio nesulaukia ir ieško sprendimo drastišku būdu“, - teigė O. Davidonienė.

Alkoholikai žudosi racionaliai

Pasak statistikos, apie 80 proc. savižudybių įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio.

„Mūsų pacientai prieina prie minčių apie savižudybę labai laipsniškai, o ne impulsyviai, savižudybė būna labai suplanuota, taigi tai labai racionalus poelgis, todėl pasiūlyti išeitį labai sunku. Taigi išeiti iš to užburto rato labai sudėtinga. Neseniai dėmesio sulaukė žymus aktorius, bet galėčiau išvardinti apie dešimt žymių žmonių pavardžių, kurie praėjo gydymo kursą ir sėkmingai toliau tęsia karjerą. Jie kartais kalba apie savo gydymosi patirtį, bet nepakankamai garsiai. Tačiau apie tai reikėtų kalbėti, toks gydymas mūsų visuomenėje turėtų tapti madingas, kad paskatintų kreiptis pagalbos ir kitus asmenis“, - teigė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.

Pasak mediko, tokiems pacientams reikalinga labai ilgalaikė pagalba. Šiuo atveju labai veiksmingas biologinis-psichosocialinis modelis, kitaip – atvejo vadyba, kai žmogui skiriamas ir medikamentinis gydymas, tačiau su juo dirba ir socialinis darbuotojas, kuris padeda jam susitvarkyti gyvenimą. Šis modelis padeda integruotis į visuomenę net iš pirmo žvilgsnio beviltiškiems, „nurašytiems“ pacientams.

E. Subata paminėjo, kad priklausomybė nuo alkoholio užima antrą vietą tarp savižudybės priežasčių (iki 61 proc.). Dažniausia priežastis – psichikos sutrikimai, trečioje vietoje minimos sudėtingos, mirtinos ligos ir traumos, dėl kurių žmonės patenka į sudėtingas situacijas. Taip pat statistika byloja, kad iki 35 proc. mirčių tarp narkotikų vartotojų sudaro savižudybės. Vartojant heroiną rizika nusižudyti didėja 14 kartų. Jiems nusižudyti labai paprasta – tiesiog susileidžiama stipresnė dozė. Lietuvoje yra apie 6 tūkst. nuo narkotikų priklausomų žmonių.

Ketvirtadalis 15-17 metų berniukų, kurie bandė žudytis, vartojo alkoholį

Pasak Sveikatos mokslų universiteto prof. psichologės Nidos Žemaitienės, vaikų savižudybių rodikliai, kaip ir suaugusiųjų grupėje, po truputį mažėja. Pavyzdžiui, 2011 m. nusižudė 8 jaunuoliai iki 17 metų, tačiau jei paimtume 19-mečių grupę, jau skaičiai didesni – tenka 8 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Tačiau iki šiol Lietuvą šiuo aspektu lenkia tik Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas.

Deja, nemažėja vaikų,kurie galvoja apie savižudybę, kuria planus ir bando tai daryti.Net tarp 10-12 metų vaikų tai daro apie 10 proc. Jie juos susodintume į klases, kiekvienoje klasėje turėtume po 2-3. Taigi tokių vaikų yra visur. Dar viena grėsminga tendencija – pasikorimai įgauna epidemijos mastą. Taigi tarp vaikų savižudybių būdų akivaizdžiausiai dominuoja suaugusiųjų savižudybių būdai.

Vienas iš keturių nusižudžiusių paauglių būna pavartojęs alkoholio. Savižudybių rizika, paauglystėje vartojant alkoholį, didėja du kartus. Ketvirtadalis 15-17 metų berniukų, kurie bandė žudytis, ir vartojo alkoholį, teigė, kad jie alkoholį vartojo nusiraminimui. Taigi jie mėgdžioja suaugusiųjų pasaulį.

1994 m. mūsų vaikai buvo tarp mažiausiai vartojančių alkoholį paauglių, dabar mūsų vaikai yra tarp tų, kurie dažniausiai piktnaudžiauja alkoholiu. Tai darantys prisipažįsta ketvirtadalis berniukų ir beveik 17 proc. mergaičių.

Psichologė išreiškė nerimą ir dėl to, kad daugėja stacionarių paslaugų vaikams, turintiems psichikos problemų. Tai reiškia, kad jie negavo pagalbos laiku, kai dar buvo galima padėti be ligoninės.

„Darėme tyrimą, kaip vaikas, pakliuvęs į reanimaciją po bandymo žudytis, perduodamas iš rankų į rankas. Deja, tęstinės pagalbos nėra, žinybos nelabai žino, ką joms tokiu atveju reikia daryti. Po reanimacijos vaikas praktiškai pametamas, jis kurį laiką dar pabūna skyriuje, bet ten niekas nežino, kaip su juo elgtis, ir galiausiai jis dingta. Nėra įstatymo, kad paauglys ar tėvai būtų įpareigoti kreiptis pagalbos“, - teigė N. Žemaitienė.

Pasak jos, Lietuvos paauglių psichikos sveikatos rodikliai išlieka blogiausi Europoje. Tarp jų vyrauja socialinio sergamumo požymiai – alkoholio, narkotikų vartojimas, emocinės problemos.

„Trūksta vaikams psichologinės pagalbos tuomet, kai dar galima padėti paprastais būdais. Nors mokyklose tarsi yra psichologai, socialiniai darbuotojai, iš tiesų kokybiška psichologinė pagalba, ypač kaime, sunkiai pasiekiama. Stokojama specialistų, kurie geba atpažinti, kada vaikui reikia psichologinės pagalbos, jie nežino, kur tokį vaiką tinkamai nukreipti. Todėl su vaikais dirbantys žmonės turi būti apmokyti šių įgūdžių“, - svarstė psichologė.

Kolegei antrino Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybos asociacijos vadovas Paulius Skruibis, teigiantis, kad visi su žmonėmis dirbantys specialistai turi išmanyti savižudybės rizikos požymius. „Visi policininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai turi būti nuolat mokomi atpažinti savižudybės rizikos ženklus. Tai turi įeiti į jų kvalifikacijos kėlimo programas. Taip pat jie turi sugebėti šį žmogų nukreipti ne į medikamentinio gydymo specialistą, o į psichologinės pagalbos tarnybą“, - teigė psichologas.

Tiesa, tokios tarnybos, pasak jo, turi atsirasti. Šiuo metu žmogus tokiuose centruose gali gauti tik vaistų. „Vaistai kartais taip pat reikalingi, tačiau užsienyje šie žmonės guldomi į ligoninę ir su jais dirbama tik psichologiškai. Pas mus žmonės, kurie bandė žudytis, bet neturi diagnozės, paleidžiami namo ir vėl bando žudytis. Reikia, kad jiems bent būtų pasiūlyta pagalba. Buvo atvejis, kai man teko guldyti žudytis bandžiusį pacientą į krizių centrą, tačiau išgirdau atsakymą, kad su suicidiniais pacientais jis nedirba, nes neturi sąlygų tokius pacientus stebėti. Ten guli pacientai tik su psichozėmis. Kas tuomet turėtų dirbti su žmonėmis, atsidūrusiais sudėtingose gyvenimo situacijose?“ - svarstė P. Skruibis.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba	Telefono numeris	Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai	8 800 28888	I-VII visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai	116 111	I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.	8 800 77277	I-V 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	8 800 66366	I-VII 10:00 - 21:00
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	116 123	I-VII visą parą

800-ąją paslauga apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt	Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas	Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“	Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail]	Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“	Rašyti el. paštu: [e-mail]	Atsako per tris dienas

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt