Mat jie skatina melanomos – agresyviausios odos vėžio formos – formavimąsi. Tačiau endokrinologai tikina, kad tik UV spindulių pagalba mūsų organizme gaminasi vitaminas D, kuris būtinas daugybei gyvybinių funkcijų ir net saugo nuo vėžio. Dėl pasikeitusio mūsų gyvenimo būdo šio vitamino Lietuvoje trūksta net jauniems, sveikiems žmonėms.
Paslaugų teikėjai: o kur žmonių atsakomybė?
„Visiems, norintiems mėgautis auksiniu įdegiu, siūlome įsigyti neribotą soliariumo abonementą mėnesiui už stebinančiai mažą kainą! Vis labiau lepinant saulės vonioms, norisi pasipuošti vis mažiau kūną dengiančiais ir atviresniais drabužiais. Nuotaiką gali sugadinti tik netikėtai pasirodžiusi išbalusi ar išblyškusi kūno oda. Išeitis yra – abonementas į soliariumą! Ar žinojote, kad karšti spinduliai skatina „laimės hormono“ endorfino gamybą? Jei norite būti laimingi ir mėgautis tobulu kūno įdegiu, apsilankykite tikroje grožio karalijoje Klaipėdoje! Įsigiję šį nuolaidų kuponą, galėsite NERIBOTAI mėgautis karštais spinduliais!“ - toks skelbimas, patalpintas viename nuolaidų portale, viliojo pasinaudoti soliariumo paslaugomis.
Skamba drastiškai, žinant, kad specialistai jau keletą metų skambina pavojaus varpais, įspėdami, kad lankytis soliariume galima ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę ir ne daugiau kaip 30 kartų per metus. Soliariumų paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Valdas Korsakas kvietimo neribotai naudotis soliariumų paslaugomis nepalaiko, tačiau tikina, kad soliariumų žala perdedama.
„Žinoma, turi būti ir žmogaus atsakomybė. Juk ir restoranai maistą gali parduoti neribotai, bet tai nereiškia, kad turime be saiko kimšti. Soliariumuose yra darbuotojai, kurie visada paaiškins, parekomenduos trukmę pagal žmogaus odos tipą. Tačiau jei žmogui iš tiesų leistų ateiti neribotai, nežiūrėtų, kiek jis kaitinasi soliariume, tai būtų neteisinga. Todėl tokių akcijų nepalaikau, nors tai tiesiog toks būdas parduoti paslaugas. Kita vertus, žmonės pakankamai apsišvietę. Nėra tokios bėdos, kad jie veržtųsi, o jų reikėtų neįleisti. Pagaliau soliariumuose matomoje vietoje pakabintos rekomendacijos, kurias galima pasiskaityti. O ir lempos dabar pasikeitusios, apšvita sumažina iki minimumo, todėl apie nudegimus jau seniai nesu girdėjęs. Gal vienas kitas mažas soliariumas dar nesusitvarkė, tačiau į tokius žmonės ir neina“, - svarstė pašnekovas.
Pasak jo, tyrimai, ieškantys soliariumo ir odos vėžio sąsajų, iš tiesų prieštaringi. Pavyzdžiui, yra tyrimų, įrodančių, kad odos vėžiu suserga ir tie, kurie saulėje būna mažai. „Mes daug kalbame apie ultravioletinių spindulių žalą, bet jei saulė užgestų, kalbėti pradėtume visai kitaip. O dabar tarsi savaime suprantama, kad būname saulėje, gauname jos spindulių, kurių dėka gaminasi vitaminas D, kuris atsakingas už daugybę mūsų organizmo funkcijų. Žinoma, kai pradedame kalbėti, kad saulė bloga, galima parduoti apsauginius kremus nuo saulės, maisto papildus. Tai verslo interesai. Soliariume žmogus gauna dozuotus saulės spindulius. O saulė yra būtina mūsų organizmui, kad jis būtų sveikas. Juk dabar mes daugiau laiko praleidžiame biure, mašinoje ir namuose. Kai kuriems žmonės soliariumas – vienintelė galimybė gauti dozę saulės. O šiaip reikėtų važiuoti kur nors prie ežerų ar dirbti lauko darbus“, - teigė V. Korsakas.
Pasak jo, soliariumai daugiausiai klientų sulaukia prieš vasaros atostogas. Pašnekovas nesutinka su medikais, kurie teigia, kad prieš atostogas tikrai nebūtina odos prie saulės pratinti soliariume. „Patirtis yra kitokia. Jei išvyksta atostogauti žmogus, kuris tris kartus buvo apsilankęs soliariume, ir žmogus, nebuvęs jame, pirmojo oda po dienos saulėje neparaus, o antrasis nudegs“, - tikino jis.
Paklaustas, kodėl soliariumų paslaugomis, nepaisant draudimo įstatymais, gali naudotis ir nepilnametės, V. Korsakas teigė apie tai girdįs tik iš žurnalistų ir visuomenės sveikatos centrų, o patys soliariumų darbuotojai tokių tendencijų nepastebi. Tai tik pavieniai atvejai. Esą atšilus orams jos greitai randa būdų, kaip kaitintis saulėje nemokamai.
44 proc. tikrintų soliariumų nustatyti pažeidimai
„Labai šviesios odos žmonėms, turintiems didesnį nei 1 cm apgamą arba daug mažų apgamėlių, ultravioletinių spindulių poveikis labai pavojingas. Vasarą, kai odą veikia natūralūs saulės spinduliai, soliariumais naudotis iš viso nerekomenduojama“, – teigė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Specialistės teigimu, visuomenėje vyraujantis mitas, kad tamsios odos žmonės visai neserga vėžinėmis odos ligomis, taip pat klaidingas. Jie iš tiesų serga rečiau, bet liga jiems dažnai diagnozuojama vėliau.
Kitas mitas – prieš vykstant į šiltus kraštus, geriau nueiti į soliariumą, kad oda nenudegtų kaitrioje saulėje. „Įrodyta, kad 10 minučių buvimo soliariume prilygsta 10 minučių buvimo kaitrioje Viduržemio jūros regiono saulėje. Soliariume spinduliuojami UV spinduliai nėra nė kiek švelnesni už saulės spindulius. Tad toks pasiruošimas neduos jokios naudos, o pakenkti gali. Efektyviausiai nuo kaitrios saulės neigiamo poveikio apsaugos apsauginė kosmetikos priemonės, buvimo saulėje laiko ribojimas, tinkami drabužiai“, – tikino A. Razmienė.
Vienas iš svarbiausių soliariumo saugumo rodiklių – soliariumo įrangos spinduliuotės veiksmingoji apšvieta. 2012 m. vykdytos periodinės kontrolės metu 44 proc. atvejų nustatyta, kad įrangos apšvieta viršija leistiną normą. „Lyginant su ankstesniais metais, matome, kad pažeidimų, susijusių su veiksmingosios apšvietos viršijimu, mažėja. Tačiau norint apsaugoti vartotojų sveikatą, būtina užtikrinti, kad šių pažeidimų nebūtų visai“, – teigė specialistė.
Soliariumų mėgėjams melanomos rizika didėja 75 proc.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, siekiama, kad soliariumuose atsirastų įspėjimai apie galimą vėžio riziką. Mat tyrimai rodo, kad melanomos rizika yra 75 proc. didesnė tiems žmonėms, kurie lankėsi soliariumuose.
Pasak Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės dr. Matildos Bylaitės, studija, kurios metu buvo apklausta apie tūkstantį jaunų žmonių, parodė, kad Lietuvoje soliariumuose lankosi iki 15 proc. jaunuolių. Europoje šis skaičius siekia 8 proc. Mat Lietuvoje, kaip ir Skandinavijos šalyse, trūksta saulės, todėl žmonės eina į soliariumus, užuot lankę šviesos terapiją.
„Ypač tai pavojinga jaunoms merginoms, kurių organizmas dar labai pažeidžiamas. Atsiradusi melanoma per pusmetį ar metus gali išsivystyti iki mirtinos stadijos. Lietuvoje egzistuoja higienos normos, reikalavimai soliariumams, tuo tikrai galime pasidžiaugti, tik norėtųsi, kad soliariumų savininkai dažniau jų laikytųsi. Reikėtų tobulinti kontrolės sistemą ir įvesti realesnes bausmes. Beje, Brazilija 2009 m. yra uždraudusi degintis soliariumuose, tokie draudimai yra ir kai kuriose kitose šalyse. Žinoma, tai jau drastiškas žingsnis, gal Lietuvoje taip nereikėtų, bet faktas, kad jauni žmonės neįžvelgia soliariumo grėsmių. Baisiausia, kad Lietuvoje aktyvi soliariumų lankytojų grupė yra paaugliai. Būna, kad ir mama eina, ir dukra. Taigi žmonėms trūksta žinių“, - svarstė M. Bylaitė.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis kasmetinės Euromelanomos dienos išvakarėse taip pat patikino, kad jei specialistai ministerijai pateiks soliariumų ribojimo rekomendacijas, jis pasiruošęs padėti jas įgyvendinti.
„Bent jau informacija apie negatyvias pasekmes turi būti aiškiai matoma soliariume. Gyvename keistoje šalyje. Kai keliaujame net per besivystančias šalis, matome, kad jie puikiai susitvarkę, o pas mus protingi dalykai priimami kaip suvaržymai. Tai vadinama verslo laisve. O kur verslo etika, supratimas? Pasidarome daug bėdų su savo neišmanymu. Juk ir liberalios baseinų taisyklės diskutuotinos – kodėl mes turime dovanoti vienas kitam grybelius. Arba tuberkuliozę. Pavyzdžiui, Europos taryboje svarstoma, kaip ženklinti tabako pakelius. Manoma, kad labai svarbu, kad žmonės pamatytų, kaip atrodo tabako sukeltas vėžys, ir tai duoda nemažą efektą. Reikia tokios baisios informacijos, nes baisiausios yra ašaros prie kapo duobės, kai žmogus išėjo per anksti, kai laidoja jauną mamą, tėtį arba vaiką, nors tos mirties buvo galima išvengti. Tačiau jei žmogus nepasinaudoja medicinos laimėjimais, nėra ką kaltinti“, - tikino SAM vadovas.
Vitamino D gamybai būtini UV spinduliai
Kita vertus, UV spindulius tyrinėjantys pasaulio mokslininkai teigia, kad dėl UV spindulių poveikio mūsų organizme pagaminama net apie 90 proc. mūsų organizmui reikalingo vitamino D kiekio. Todėl dėl šiuolaikinio mūsų gyvenimo būdo ir daug trumpesnio buvimo saulėje mes kenčiame nuo didžiulio vitamino D trūkumo. Tai yra priežastis, dėl kurios mokslininkai mano, kad paplitusi lėtinės saulės UV apšvitos baimė gali būti nepagrįsta.
Lietuvoje buvo apibendrinti dalies kraujo tyrimų duomenys, kurie rodė vitamino D kiekį. Rezultatai neguodžia – beveik 9 iš 10 tirtų asmenų trūko vitamino D. 36 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas, 40 proc. - deficitas ir 10 proc. - stoka.
Pasak Santariškių klinikų bei privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos endokrinologės dr. Agnės Abraitienės, kad mūsų organizme gamintųsi vitaminas D, iš tiesų būtini UV spinduliai.
„Dabar madinga jų saugotis, tačiau kai žmonės tepasi kremais nuo saulės, kurie nepraleidžia UV spindulių, taip negaunama ir vitamino D. Iš tiesų, vitamino D stoka – dabar labai paplitęs reiškinys tokiose klimato zonose, kaip mūsiškė, kadangi čia trūksta saulės. Šiuo metu net ir saulėtomis dienomis lauke būname mažiau, o langai taip pat nepraleidžia UV spindulių. Šiek tiek vitamino gauname ir su maistu, bet labai ne daug. Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė, o jeigu jos trūksta – maisto papildai. Mes neneigiame, kad UV spindulių poveikis yra žalingas odai, todėl žmonėms rekomenduojame išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje. Jeigu jo trūksta, reikia galvoti, kaip jį gydyti. Mat vitamino D trūkumas gresia kaulų išretėjimu, be to, jis stiprina imunitetą, turi priešvėžinį poveikį. Tai pakankamai svarbus apsauginis vitaminas nuo įvairiausių blogų poveikių, tačiau nustatome, kad nemažai net jaunų, sveikų žmonių jo neturi pakankamai“, - sakė medikė.
