Tačiau su tikrosiomis šio reiškinio pasekmėmis susiduria medikai. Šiemet itin padaugėjo atvejų, kai jauni darbingo amžiaus žmonės pas gydytoją atvyksta su plaučių uždegimu ar kita rimta komplikacija.
Atsisakiusius imti biuletenį į patalą paguldo plaučių uždegimas
Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, šiemet jai tenka gydyti labai daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie neretai ateina jau su rimtomis komplikacijomis – sinusitu, ausų uždegimu, tonzilitu, angina ar plaučių uždegimai. Medikės teigimu, šiuo atžvilgiu tai išskirtiniai metai.
„Kai žmogus suserga, turi gulti į lovą. Jei tai dirbantis žmogus, jis turi imti nedarbingumo pažymėjimą, o ne toliau vaikščioti į darbą, kol apkrės visą biurą. Tačiau didžiausia problema – prastai apmokami biuleteniai. Visi darbingo amžiaus žmonės paprastai turi šeimas, vaikų, todėl galvoja apie tai, kaip juos išlaikyti. Pacientai atvirai prisipažįsta, kad neima nedarbingumo pažymėjimų, nes nenori prarasti pinigų. Kai bandome jiems įrodyti, kad sveikata brangesnė, jie vis tiek sako, kad neteks pernelyg daug. Gąsdiname, kad gali išsivystyti komplikacijos ir tuomet gulėti teks ne savaitę, bet mėnesį, tačiau tik kai kuriuos pavyksta įkalbėti gydytis namuose. Būna ir tokių, kurie neima nedarbingumo pažymėjimų net turėdami temperatūros. Dalis jų vėl ateina po mėnesio ir sako, kad buvau teisi“, - pasakojo medikė.
D. Makaravičienės teigimu, iš pradžių žmogus suserga virusine infekcija, tačiau kai žmogus tinkamai nesigydo, liga progresuoja ir sukelia bakterinę komplikaciją. Viena iš šiuo metu populiariausių komplikacijų – plaučių uždegimas, kurį gydyti pakankamai sunku, ypač jei žmogus sirgdamas ilgai vaikščiojo. Dar baisesnė komplikacija – plaučių obstrukcija, kai dėl bronchų spazmo žmogus pradeda dūsti. Pasveikti nuo plaučių uždegimo prireikia mėnesio, obstrukcinis bronchitas užsitęsia net iki 2 mėnesių, be to, jis gali jis gali pereiti į lėtinę ligą, kamuosiančią žmogų visą likusį gyvenimą.
„Būtent todėl, kad žmonės nenori netekti pinigų, jie ir vaikšto, kol liga taip komplikuojasi, kad jie nebegali dirbti ilgai. Jei žmogus paguli namuose, liga praeina per savaitę ir nesukelia komplikacijų. Kai prasideda komplikacijos, jau būtini antibiotikai – be jų neišsiverčiama. Kuo ilgiau žmogus nesikreipia į gydytoją, tuo sunkesnis gydymas ir ilgesnis sveikimo laikotarpis. Jei 3-4 dienas nekrenta temperatūra, bakterinės infekcijos tikimybė labai didelė“, - įspėjo pašnekovė.
Medikei šiuo metu dažniau tenka susidurti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nei su gripu. Gripas nuo kitų virusinių susirgimų skiriasi tuo, kad liga prasideda ūmiai: vakare žmogus buvo sveikas, o atsikelia su aukšta temperatūra, galvos skausmu, jį kamuoja silpnumas, prakaitavimas. Virusai paprastai prasideda palaipsniui – pradeda skaudėti gerklę, galvą, vėliau pasirodo sloga, kosulys. Temperatūra taip pat gali būti neaukšta.
Ligos eiga priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos atsako. Jei imunitetas silpnas, paprastai aukštos temperatūros nebūna. Nepaisant to, komplikacijų tikimybė ypač didelė.
„Taigi jei nėra temperatūros, dar nereiškia, kad nėra rimtos ligos. Pastaruoju metu paplitusios atipinės pneumonijos, kai temperatūros nėra, klausant plaučius uždegimo taip pat nesigirdi, gali net nebūti pakitimų kraujyje, bet atlikus rentgenogramą matome pneumoniją. Todėl susirgus primygtinai siūlau ateiti į polikliniką, nes tik čia yra galimybė atlikti visus reikiamus tyrimus. Vien iš simptomų nupasakojimo rimtos ligos nenustatysi“, - ragino šeimos gydytoja.
Jei tik gali dirbti, į darbą eina
Vilniaus Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė taip pat patvirtino, kad pacientai nelinkę imti nedarbingumo pažymėjimus.
„Aišku, jeigu temperatūra aukšta, jis ima nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau jei žmogus jaučiasi dar galįs dirbti, jo ligos simptomai nėra labai stiprūs, paprastai jis eina į darbą. Aš paprastai siūlau gydytis namuose net ir tada, kai simptomai švelnūs – kamuoja tik sloga, čiaudulys ir nedidelė temperatūra. Mano manymu, žmogus turi vaikščioti sveikas, antraip jis ir pats sunkiai gyja, ir kitus apkrečia. Kita vertus, galutinį sprendimą priima pacientas. Jeigu aš matau, kad žmogus privalo būti namie, bet jis nesutinka, tokiais atvejais prašau pasirašyti, kad jis atsisako nedarbingumo pažymėjimo. Žmonės labai skundžiasi dėl sumažėjusių pašalpų. Jie pasiskaičiavę savo pajamas ir žino, kad finansiškai labai nukentės“, - pasakojo medikė.
Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, kad šiuo metu žmonės dažniau ateina pasitarti su gydytoju nei rudenį. Greičiausiai įtakos tam turi ir tai, kad daug kur prie epideminio lygio artėja sergamumas gripu, viešinami mirčių nuo gripo atvejai.
„Be to, labai daug plaučių uždegimo atvejų, tad žmonės tiesiog atbėga, kad paklausyčiau, nes žino kolegos pavyzdį. Kuo daugiau sergama aplink, tuo žmonės pareigingesni“, - svarstė N. Vaicekauskienė.
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus teigimu, lanksčiau derinti darbą ir ligą gali vidutines pajamas uždirbantys žmonės. Jie dažniau gali paprašyti darbdavių vieną kitą dieną likti namuose, anksčiau išeiti namo ar dirbti iš namų. Tie, kurie brangina darbo vietą ir negali susitarti, vengia imti nedarbingumo pažymėjimus, todėl eina į darbą.
Sumažintos ligos pašalpos valstybei sutaupė 300 mln. Lt
Kaip DELFI jau rašė, ir Lietuvos profsąjungų atstovai siūlo sugrąžinti didesnes ligos išmokas – tokį pasiūlymą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pristatė tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tiek Vyriausybei.
„Mes manome, kad darbo vietose padidėjo mirtingumas ir tai nutiko ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl ligų. Žmonės eina į darbą sirgdami, užkrečia kolegas ir įmonės vos ne sustoja, kai visi sirgdami pradeda dirbti, tačiau labiausiai mus neramina mirties atvejai. Kalbėjome apie tai, kad būtina pakeisti apmokėjimą ligos atveju – siūlome, kad kaip ir anksčiau dėl ligos žmogui būtų mokama 75-80 proc. atlyginimo“, - įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbe ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl ligų, nesusijusių su darbu, mirčių buvo sumažėję 2009-2010 m., tačiau 2011 m. vėl padaugėjo. 2008 m. dėl ligų, nesusijusių su darbu, mirė 89 žmonės, 2009 m. - 65, 2010 m. - 66, kai 2011 m. - jau 70. Galutinės statistikos, kiek žmonių darbe dėl ligų mirė pernai dar nėra, tačiau preliminariais duomenimis – 56 žmonės.
„Pateikti duomenys rodo, jog mirčių darbe dėl ligos praėjusiais metais skaičius – mažiausias per pastaruosius 6 metus, - teigė Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė. - Visgi skaičiai yra per dideli: juose atsispindi tiek žmonių baimė ligos atveju prarasti dalį pajamų ar net iš viso netekti darbo, tiek nepakankamai atsakingą darbdavių, o ir pačių darbuotojų, požiūrį į savo sveikatą“.
Šiuo metu už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka gali būti 80-100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo. Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos 40 proc. pašalpa mokama imtinai nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – vėl mokama 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Tokia tvarka buvo priimta praėjusios kadencijos Seime. Pasak tuo metu valdžioje buvusių konservatorių, ji leidžia sutaupyti 300 mln. litų. Būtent tokią valstybės sutaupytą sumą žmonių sveikatos sąskaita paminėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Liutauras Kazlavickas, nusistebėjęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės pareiškimu dėl ligos pašalpų kėlimo galimybių, kurios, jos manymu, nepareikalautų daug lėšų.
Jo manymu didinti šių pašalpų nėra iš ko, todėl prieš žadant visuomenei pokyčius reikėtų išsiaiškinti realius skaičius ir galimybes šias lėšas gauti. Kitu atveju toks kalbėjimas yra manipuliacija visuomenės lūkesčiais.
