aA
Mūsų smegenų gebėjimas efektyviai apdoroti informaciją ir prisitaikyti priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genus ir gyvenimiškus potyrius. Ir šie potyriai gali turėti konkrečios įtakos smegenims tam tikrais jautriais laikotarpiais, kai mūsų svarbiausiam raumeniui yra didžiausia tikimybė patirti fizinį, cheminį ir funkcinį permodeliavimą, rašo „Quartz“.
Smegenys yra itin pažeidžiamos dviem gyvenimo periodais
© "Info ekspresas"

Masačūsetso technologijos instituto neuromokslininkė ir dėstytoja Tara Swart sako, kad „baisieji antrieji metai“ ir tie siautulingi paauglystės metai yra du laikotarpiai, kai smegenys yra labiausiai pažeidžiamos. Todėl trauminiai potyriai šiuo metu gali pakeisti smegenų veiklą ir galiausiai gali pakeisti genų pasireiškimą. Ir kartais visam gyvenimui.

„Baisieji antrieji metai“

Per dvejus pirmuosius gyvenimo metus smegenys labai sparčiai vystosi. Tačiau antraisiais gyvenimo metais įvyksta kai kas labai svarbaus: vaikai pradeda kalbėti.

„Iš pradžių metu pradedame suvokti kalbą. Vėliau mes patys pradedame kalbėti, ir smegenyse vyksta labai sudėtingas procesas, – sakė T. Swart, šiuo metu atliekanti tyrimą apie smegenis ir tai, kaip jos padeda mums tapti lyderiais. – Be to, tokio amžiaus vaikai pradeda vaikščioti. Fiziniu požiūriu tai taip pat yra didelis smegenų nuopelnas.“

Naujos kalbos mokymasis ir supratimas taip pat priverčia žmogaus smegenis dirbti naujai, jungti neuronus ir formuoti naujus takus. Protiškai tai yra sunkus procesas. Štai kodėl naujos kalbos mokymasis ar mokymasis groti muzikos instrumentu dažnai vargina.

Kadangi per labai trumpą laiką smegenyse vyksta daug svarbių pokyčių, bet kokia fizinė ar emocinė trauma potencialiai gali sukelti reikšmingų neurologinio vystymosi pertrūkių. Nors apie pastaruosius jūs nė neprisiminsite (dauguma žmonių sunkiai atsimena įvykius iki penkerių metų), tačiau tokie įvykiai, kaip smurtas, nepriežiūra, prasta sveikata ar atskyrimas nuo mylimų žmonių gali vėliau gyvenime sukelti ilgalaikį elgesio ir mąstymo deficitą, perspėja T. Swart.

Siekdama įrodyti savo teiginius ji cituoja ne vieną studiją apie našlaičius Rumunijoje devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Po to, kai šioje šalyje žlugo komunistinis režimas ir šalyje kilo ekonominis nuosmukis, 100 tūkst. vaikų atsidūrė perpildytose valstybinėse priežiūros institucijose.

„Vaikai buvo visiškai tinkamai maitinami, aprengti, nuprausti. Tačiau dėl kelių priežasčių, įskaitant ir tai, kad žmonės nenorėjo platinti mikrobų, tų vaikų niekada niekas neapkabino ir su jais nežaidė, – aiškino T. Swart. – Turima daug įrodymų, kad užaugę tie vaikai susidūrė su tam tikromis psichinės sveikatos problemomis. Jiems buvo sunku išlaikyti darbą ir asmeninius santykius.“

„Kai atsirado galimybė atlikti smegenų tyrimus, šių vaikų tyrimai parodė, kad jie turėjo problemų su ta smegenų dalimi, kuri yra atsakinga už pagrindines emocijas“, – sakė neuromokslininkė,
Trumpa tariant, žmogaus gebėjimas išsiugdyti tinkamus socialinius įgūdžius ir išsiugdyti užuojautos jausmą labai priklauso nuo fizinio švelnumo, akių kontakto ir žaidžiant praleisto laiku ankstyvaisiais gyvenimo metais.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad rumunų našlaičių smegenų veikla buvo mažesnė ir fiziškai pačios smegenys buvo mažesnės už vidutines. Dėl to mokslininkai priėjo prie išvados, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus, kurie yra įvaikinami, yra gerokai didesnės galimybės atsigauti po didžiulės emocinės traumos.

Paauglystės metai

Paauglystės metų sulaukusio žmogaus smegenys paprastai jau būna visiškai susiformavusios ir sveria maždaug 1,360 kilogramo. Maždaug tuo pačiu metu smegenys ima atsikratyti trapių jungčių ar nenaudojamų neuronų takų. Šis procesas primena sodo genėjimą, kuris leidžia atsikratyti nudžiuvusių šakų ir augti naujoms.

Šiuo laikotarpiu itin suaktyvėja priekinės smegenų dalies veikla, ir smegenys pirmą kartą geba lyginti ir analizuoti kelias sudėtingas sąvokas vienu metu. Panašiai kaip vaikas išmoksta kalbėti, taip iš paaugliui šiuo laikotarpiu reikia jau gerokai pažangesnio bendravimo ir emocinės brandos.
„Šiame amžiuje vaikai ima geriau suprasti socialinius santykius ir politiką. Tai labai sudėtingas procesas“, – pažymėjo T. Swart. Visa ši aktyvi smegenų veikla yra svarbi priežastis, kodėl paaugliams reikia tiek daug miego.

T. Swart tyrimas atitinka bendrą tendenciją bei daugelio mokslininkų pastangas ne vieną dešimtmetį suvokti, kaip vystosi smegenys ir kada. Atsiradusi galimybė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir panaudoti kitas smegenų tyrimo technologijas paspartino šiuos tyrimus. Tačiau mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, už ką tiksliai yra atsakingos skirtingos smegenų dalys.

Tačiau aiškus yra vienas dalykas: žmogaus vystymuisi itin svarbus stabilumas ir saugumas, ir toks stabilumas yra susijęs su kognityvine funkcija. Bet kuriuo metu vienas didelis pertrūkis gali pakenkti mūsų smegenims, ir tai galim suvokti tik po ilgo laiko. Štai kodėl tyrimai, kuriais siekiama atskleisti smegenų paslaptis, yra tokie svarbūs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Veryga apie koronavirusą: rizika nėra didelė, bet reali – todėl Lietuva ruošiasi „ne popieriuose“, o pratybomis (82)

Pasaulyje sparčiai plintant naujam virusui – koronavirusui – kurio kilmės šalis yra Kinija,...

Neeilinė Kamilės istorija: Kauno gydytojai 14-metei padovanojo antrą gimtadienį (2)

Kauno klinikoms 2019 metai buvo neeiliniai: atlikta 500-oji inkstų transplantacija, o per tris paras...

Susirgimų gripu fiksuojama vis daugiau: daugiausiai serga Kauno savivaldybėje

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja,...

Lietuva telkia pajėgas dėl plintančio koronaviruso: specialistė įspėjo, ką daryti pajutus atitinkamus simptomus papildyta 14.30 (148)

Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių dėl pasaulyje plintančio koronaviruso iš...

PSDF biudžetui grąžinta pustrečio milijono eurų

2,5 mln. eurų – tokia suma pernai buvo grąžinta į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (130)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“ (54)

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (4)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (72)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Orai: naujas ciklonas atneš eilinę kritulių bangą (2)

Šiandien prie mūsų krašto iš vakarų priartės naujas Atlanto ciklonas. Vakariniuose rajonuose...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (45)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (92)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus (11)

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...