aA
Praėjus dviem mėnesiams po pasirašyto kolektyvinių derybų susitarimo tarp profesinių sąjungų bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, diskusijos apie medikų atlyginimų žadamą didėjimą nerimsta iki šiol. Vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) pradėjo mokėti darbuotojams atlyginimus pagal pasikeitusias darbo apmokėjimo nuostatas, kitos nepradėjo ir nesiruošia to daryti. Kyla daug klausimų.
Bendrosios praktikos slaugytojai
Bendrosios praktikos slaugytojai
© Organizatorių archyvas

Kaip žinoma, nuo gegužės 1 dienos medikams numatytos pastoviosios atlyginimo dalies „grindys“:

  • gydytojams – bruto 1000 Eur (neto apie 770 Eur),
  • slaugytojams su aukštuoju universitetiniu slaugos krypties išsilavinimu – bruto 700 Eur (neto apie 560 Eur)
  • slaugytojams be universitetinio išsilavinimo – bruto 600 Eur (neto apie 490 Eur).

Slaugytojų skirstymas pagal išsilavinimą

Slaugytojų atlyginimo skirtumai pagal įgytą išsilavinimą nėra naujiena Lietuvoje, pvz., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose slaugytojams, baigusiems universitetines slaugos studijas, yra mokamas atlyginimo priedas. Tokiu būdu didžiausia Lietuvoje ligoninė, teikianti aukščiausio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pritraukia daug slaugytojų, orientuotų ne tik į praktinę veiklą, bet ir į slaugos mokslo bei mokslinių tyrimų vystymą. Problema ta, kad daugelyje ASPĮ slaugytojų užimamų pareigų lygiai yra tik keli: slaugytojas – vyr. slaugytojas/ administratorius – direktoriaus pavaduotojas slaugai (beje, ši pozicija yra sparčiai naikinama, taip dar labiau mažinant galimybes slaugytojams dalyvauti įstaigos valdymo procesuose).

Visuose lygiuose slaugytojas gali dirbti baigęs studijas kolegijose. Tokiu būdu didėja praraja tarp plėtojamo Lietuvoje slaugos mokslo ir vykdomos slaugos praktikos. Kiekvienais metais didėja skaičius slaugytojų, baigusių universitetus, tačiau daugelyje ASPĮ jų kompetencijos ir gebėjimai lieka nepanaudoti, nes darbo vietose nėra sudarytos sąlygos panaudoti slaugytojų žinias, įgytas universitetinių studijų metu. Jauni slaugytojai nusivilia esamu slaugos praktikos organizavimu APSĮ (atlyginimu irgi) ir emigruoja iš šalies.

Dėl šios priežasties Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė, prieš pasirašydama kolektyvinį susitarimą, vedė ilgas derybas ir diskusijas su kitomis profesinėmis sąjungomis, Seimo nariais bei Sveikatos apsaugos ministerija. Dalis diskusijos dalyvių įrodinėjo, kad slaugytojams nereikalingas universitetinis išsilavinimas ir atlyginimų proporcijos skirstymas pagal išsilavinimą yra perteklinis. Gaila, kad aukščiausi šalies pareigūnai vis dar nežino, nesupranta universitetinio slaugos mokslo naudos Lietuvos sveikatos sistemai, nors jau 28 metus (nuo 1990 m.) Lietuvoje slaugytojai studijuoja universitetuose ir tikisi, kad jų reikės ne tik akademinei veiklai, bet ir slaugos praktikai įstaigose. Todėl, pasirašiusi kolektyvinį susitarimą, LSSO per savo lobistinę veiklą atkreipė visuomenės, pačių medikų dėmesį į šią opią problemą. Nors derybų metu sutartas slaugytojų su universitetiniu išsilavinimu bruto atlyginimas yra 700 Eur, kuris net nesiekia 2018 m. vidutinio darbo užmokesčio dydžio Lietuvoje, tai jau yra žingsnis į priekį link kintančio suvokimo apie platesnės slaugytojų kompetencijų diferenciacijos būtinybę slaugos praktikoje.

Informacijos trūkumas

Verta atkreipti dėmesį, kad kolektyvinis susitarimas dėl medikų darbo užmokesčio buvo pasirašytas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinių sąjungų, todėl, kaip teigia pats ministras A. Veryga, dabar jau profsąjungų reikalas stebėti, ar medikų algos siekia nustatytas „grindis“, ir kaip įstaigų vadovai algas didina toliau. Įstaigose, kur nėra medikus atstovaujančių profesinių sąjungų arba yra, bet pasyviai veikiančių, ten nėra ir kontrolės.

Per birželio mėn. įvykusi LSSO Direktorių Tarybos posėdį, LSSO regionų direktoriai pateikė informaciją, kaip įstaigose įgyvendinami nauji darbo apmokėjimo nuostatai. Iš tikrųjų, įstaigose, kur nėra aktyviai veikiančios LSSO pirminės grupės, ten atlyginimai slaugytojams buvo nekeliami arba keliami su įvairiausiomis manipuliacijomis – slaugytojai kviečiami asmeniniam pokalbiui ir deramasi dėl individualaus atlyginimo; atlyginimai mokami, tačiau algalapiai nedalinami; atlyginimai padidinami, tačiau personalas nesupažindinamas su įstaigos vadovo įsakymu, apibrėžiančiu kiek ir kokiems specialistams yra keliamas darbo užmokestis. Slaugytojai, stebėdami tokią situaciją ir neturėdami priemonių tam daryti įtakos, pradėjo stiprinti savo gretas pirminėse LSSO grupėse arba steigti naujas LSSO pirmines grupes bei vesti aktyvias derybas dėl atlyginimo su įstaigos vadovais, nes būtent profsąjungų atstovai turi pilną teisę gauti visą informaciją apie įstaigos darbuotojų atlyginimo dydį bei jo pokyčius.

Profsąjungų narių pasyvus dalyvavimas

Verta pastebėti, kad neužtenka būti vien profesinės sąjungos nariu ir tikėtis, kad profsąjungų lyderiai telepatiniais sugebėjimais aptiks įstaigoje esamą problemą ir pradės ją spręsti. Aktyvus dalyvavimas profsąjungų veikloje, pasitikėjimas savo profesinės grupės išrinktais lyderiais įstaigoje yra kertiniai faktoriai, lemiantys medikų savo teisių žinojimą darbo vietoje ir sėkmingą jų atstovavimą derybose su darbdaviu.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) tikslas yra atstovauti savo narius kolektyviniuose darbo santykiuose bei šviesti narius darbo teisės klausimais. LSSO turi teisę teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įstaigoje, gauti informaciją iš darbdavio apie numatomą permainas bei skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus ir veiksmus. Su darbdaviu pirmiausia veda derybas įstaigoje esamos pirminės LSSO grupės pirmininkas, jeigu nepavyksta rasti abipusio sutarimo, tada pirmininkas kreipiasi į konkretaus regiono LSSO direktorių, kuris kartu su LSSO vadovybę priima tam tikrus sprendimus ir pakartotinai kreipiasi į darbdavį. Todėl labai svarbu įstaigoje turėti neabejingą stiprų LSSO pirminės grupės aktyvą, kuris gintų slaugytojų teises ir teisėtus interesus.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Ligoninėje mirusio paciento dukrai – tūkstantinė kompensacija: medikai tinkamai neįspėjo apie gresiantį pavojų (67)

Apie galimas komplikacijas paciento tinkamai neinformavę gydytojai privalo prisiimti atsakomybę,...

Po patirto infarkto Giedrius Drukteinis siekia padėti kitiems šios ligos ištiktiems žmonėms

Žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis įsteigė infarktą patyrusių ir išgyvenusių...

„Moderna“ planuoja kitų metų pradžioje pagaminti 100–125 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių (1)

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ pirmąjį 2021 metų ketvirtį planuoja pagaminti...

Naujas numeris 113 – medicininėms konsultacijoms (2)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo spalio 30 d. pradėjo veikti trumpasis...

Karantiną siūlys pratęsti iki metų galo: laukia griežtesni ribojimai, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės  plane – ugdymas tik nuotoliniu būdu (828)

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį spaudos konferencijoje...

Top naujienos

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (3)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (686)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (63)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (454)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (27)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Spaudimo prilygti Šarui nejaučiantis Schilleris: jis yra šio klubo legenda

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...

Latvija dėl COVID-19 grėsmės įšaldo keleivių pervežimą į Lietuvą (29)

Latvijoje dėl koronavirusinės infekcijos pavojaus nuo šeštadienio įsigalios reikalavimas...

Vietoj kalėdinių dovanų policija vairuotojus pradžiugino pluoštu baudų (29)

Klaipėdiečiai pastebi, kad paskutiniu metu daugiabučių kiemuose padaugėjo pareigūnų, kurie...

PSO: vakcina nereiškia koronaviruso eliminavimo (121)

Vien tik vakcinavimo nepakaks pandemijai baigti, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos...