Apie tai, kokia svarbi yra skydliaukė ir jos veiklai įtaką darantis mikroelementas jodas, kalbėjomės su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu Vaidotu
Urbanavičiumi.
Perteklius žalingas kaip ir trūkumas
Po sprogimų Japonijos atominėse elektrinėse ir į aplinką pasklidusios radiacijos net ir Lietuvoje buvo prasidėjęs besaikis jodo preparatų pirkimas (ir, tikėtina, vartojimas). Profesorius perspėjo, kad jodo perteklius yra toks pat žalingas, kaip ir trūkumas. Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje kalio jodido papildomai reikėjo vartoti tik tiems žmonėms, kurie gyveno maždaug 30 kilometrų aplinkui elektrinę. Tai, kad išsigandę radiacijos net ir Lietuvos žmonės puolė pirkti jodo preparatus, profesoriui kelia ir šypseną, ir susirūpinimą.
Jodo perteklius, profesoriaus teigimu, skydliaukės veiklą gali sutrikdyti taip pat, kaip ir jo trūkumas. O jei šios liaukos veikla sutrinka, susergame įvairiomis ligomis. „Kad skydliaukės veikla būtų normali, kiekvieną dieną su maistu reikia gauti pakankamą jodo kiekį, – pasakojo profesorius V.Urbanavičius. – Skydliaukė paima neorganinį jodą iš aplinkos ir paverčia jį organiniu. Suaugęs žmogus kas dieną turėtų gauti 150 mg jodo. Kartais tie poreikiai būna didesni – nėštumo ir žindymo metu jodo reikia apie 200 mg.“
„Jodo reikia tik tiek, kiek reikia, – aiškina V.Urbanavičius. – Kartais atsitinka taip, kad vartodami vaistus širdies veiklai gerinti žmonės gauna per daug jodo, juk į kai kurių vaistų sudėtį įeina ir šis mikroelementas. Vaistai, neva turėję gydyti širdies sutrikimus, sukelia jodo perteklių, taip sutrikdydami skydliaukės veiklą ir dar labiau padidindami širdies veiklos sutrikimus.“
Ar mums, nesiruošiantiems važiuoti į radiacijos zonas, reikėtų jodo preparatų vartoti papildomai? „Papildomai jodo reikia tik tada, kai jo trūksta aplinkoje, – sakė profesorius, – pavyzdžiui, vykstant ilgesniam laikui į kalnus, kur geriamajame vandenyje jodo nėra. Tačiau kalio jodido tablečių nereikia gerti daug, užtenka jau minėtos fiziologinės dozės. Ir, žinoma, maistą sūdyti tik juoduota druska.“
Kaip atsiranda struma
Maža, tik 15–30 g sverianti liaukutė priekinėje kaklo dalyje, tačiau kiek didelių bėdų ji gali pridaryti! Ji labai svarbi žmogui nuo gimimo iki mirties. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių augimą, dalijimąsi ir diferenciaciją, smegenų vystymąsi ir brendimą.
Tarp lėtinių neinfekcinių ligų skydliaukės ligos yra vienos dažniausių.
Sutrikus medžiagų apykaitai, skydliaukė sukelia galybę kitų susirgimų.
„Dažniausiai pasitaikanti skydliaukės liga yra struma, arba gūžys, – pasakojo V.Urbanavičius. – Ilgai nepastebėjus sutrikimo, liaukutė gali padidėti daug kartų ir užaugti net iki kelių kilogramų. Vis dar pasitaiko pacientų su taip padidėjusia skydliauke, kad netgi maisto negali praryti. Kartais tokiame gūžyje jau būna ir piktybinių ląstelių.“
Skydliaukės didėjimas sukelia ne tik kosmetinį defektą, ilgainiui skydliaukė gali pradėti spausti aplinkinius organus, o sutrikusi medžiagų apykaita – išbalansuoti visą iki tol sklandžiai veikusią organizmo sistemą. Juk blogai veikianti skydliaukė gali sutrikdyti širdies veiklą, gali pakisti odos būklė (sausėti arba drėgti), pasikeisti nuotaika ir elgesys – pradėti varginti depresija arba netikėtai atsirasti euforija, susilpnėti dėmesys. Dėl skydliaukės sutrikimų gali pradėti vystytis osteoporozė, sutrikti žarnyno ir inkstų veikla, atsirasti persileidimų pavojus ir netgi nevaisingumas. Jeigu kūdikis gauna nepakankamą skydliaukės hormonų kiekį, kyla pavojus vaiko augimui. Negydant tai gali lemti kretinizmą – protinį atsilikimą ir kūno proporcijų pakitimus.
Sukelia per didelį aktyvumą arba vangumą
Kaip gydytojai pastebi padidėjusią skydliaukę? „Pačiupinėjame kaklą, ir jeigu nieko neužčiuopiame, vadinasi, skydliaukė yra normalaus dydžio, – sakė profesorius. – Tačiau jei ryjant ar atlošus galvą skydliaukė matosi, vadinasi, ji yra padidėjusi. Šeimos gydytojas gali patikrinti skydliaukę bei laiku aptikti padidėjimus ir mazgelius, kurie taip pat yra skydliaukės susirgimo rūšis.“
Padidėjusi skydliaukė arba jos dalis (mazgeliai) skatina jos veiklos suaktyvėjimą. Dėl to suaktyvėja medžiagų apykaita, pagreitėja širdies veikla. Kartais atsiranda pernelyg didelis apetitas, žmogus ima gausiai prakaituoti, jį kankina nemiga, atsiranda ypatingas jautrumas. Padidėjusi skydliaukė sutrikdo visas žmogaus organizmo funkcijas, ypač veikia širdies kraujagysles. Dėl to žmogus gali tapti nedarbingas.
„Kitas sutrikimas, dėl kurio taip pat galime tapti nedarbingi, yra skydliaukės funkcijos sumažėjimas, – aiškina profesorius. – Tai sukelia autoimuniniai susirgimai, kurių šiuo metu pastebime vis daugiau. Skydliaukė palaipsniui nustoja veikti, o nieko nesiimant gali ir visai išeiti iš rikiuotės. Lėtėja medžiagų apykaita, žmogus tampa vangus, mieguistas, pablogėja atmintis, pradeda slinkti plaukai.“
Gydoma jodu ir skalpeliu
Profesorius sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į profilaktiką – organizmas kas dieną turėtų gauti pakankamą jodo kiekį. Daugiausia jodo turi jūrinės kilmės produktai – jūros dumbliai, moliuskai. Prekybos centruose parduodama juodota druska, taip vykdoma druskos juodavimo programa valstybės mastu. Dalis druskoje esančio jodo verdant išgaruoja, tad patartina joduotą druską dėti į jau paruoštą maistą. Jodo patekimą į organizmą stabdo ir aplinkos teršalai.
Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai? Žmonėms, kurių skydliaukė išskiria per mažai reikalingų hormonų, gydytojai skiria sintetinius hormonus. Jeigu skydliaukė pernelyg padidėja, ją šalina chirurgiškai, o paskui skiria hormonus, kuriuos gerti reikės visą gyvenimą. Suaktyvėjusiai skydliaukės veiklai gydyti kartais skiriamas netgi radioaktyvus jodas, kuris veikia kaip chirurgo skalpelis: susikaupęs skydliaukėje, jodas per keletą mėnesių išdegina perteklinį audinį.
Skydliaukės vėžį profesorius vadina ląstelių mutacijos pasekme. Dažniau vėžiu suserga tie žmonės, kurie buvo apšvitinti, ypač jei spindulinė radiacija buvo nukreipta į kaklą.
Moterys skydliaukės ligomis serga 4–5 kartus dažniau nei vyrai.
Skydliaukės ligų klasifikacija:
a) skydliaukės veiklos pakitimai (suaktyvėjimas arba nepakankamas veikimas);
b) skydliaukės struktūros pakitimai (hipoplazija, aplazija, mazgai, struma);
c) vėžys, kuris taip pat gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimus.
Skydliaukės ligų priežastys:
a) įgimtas imuninės sistemos nepakankamumas;
b) genetiniai veiksniai;
c) aplinkos poveikis (jodo trūkumas, radiacija, seleno, ličio, vario kiekio pokyčiai).
Jodo šaltiniai:
a) jūros produktai: dumbliai, žuvis, moliuskai;
b) maisto priedai: dažai, konservantai, kepimo milteliai;
c) maisto produktai: druska, vanduo, duona, mėsa, bulvės, svogūnai, kiaušiniai, pienas;
d) vaistai: lašai akims, vitaminai su jodu, kalio jodidas, liugolis, jodo tinktūra, rentgeno kontrastinės medžiagos ir kt.
