Kad žmonės nedarbingumo pažymėjimą ima tik kraštutiniu atveju - kai sukyla aukšta temperatūra ar kai jaučiasi itin blogai, teigia pastebėję šeimos gydytojai.

Situaciją pakoregavo ne tik sunkmetis, bet ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi nauja nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka. Pagal ją nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondas ("Sodra") apmoka tik 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, gauto už praeitą kalendorinį ketvirtį.

Tiesa, pirmąsias dvi laikino nedarbingumo dienas darbdavio mokama pašalpa siekia 80-100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo aštuntosios dienos "Sodra" skiria 80 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio dydžio.

Šeimos gydytojai sako pastebėję, jog išrašyti biuletenius pastaruoju metu tenka vis rečiau.

„Anksčiau pacientai juos imdavo dėl menkiausio pačiaudėjimo, o dabar ateina tik rimtai sergantys. Jei labai karščiuoja, nebepaeina, tuomet ima biuletenį ir peršalimo atveju, o kitais atvejais stengiasi išsisukti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė bendrovės „Birutės šeimos medicinos praktika“ direktorė, šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.

Tokią pat nedarbingumo pažymėjimų vengimo tendenciją pastebėjo ir įmonės „Mano šeimos gydytojas“ vadovas Darius Balčiūnas.

„Žmonės nebeima biuletenių, sako, tai finansiškai nebenaudinga. Jei jaučiasi taip, kad mano galį eiti į darbą, – eina“, – sakė jis.

Medikai atkreipia dėmesį, jog jei žmogus sirguliuodamas dirba nepalankiomis sveikatai sąlygomis, ūmi liga gali virsti lėtine, sukelti komplikacijas. Kita vertus, virusinėmis infekcijomis sergantis asmuo gali užkrėsti aplinkinius.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją