"Kadangi tai daro norėdami išgelbėti kito žmogaus gyvybę ir neatlygintinai, tai jų socialinė apsauga turėtų būti didesnė nei asmenų, kurie tampa laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos", - teigia projektą inicijavę Seimo nariai.
Pagal galiojantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, organų donorai nėra išskirti į atskirą asmenų kategoriją, todėl jiems taikoma bendroji taisyklė - ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys (kuri negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio), toliau mokama ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, kuri lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Įstatymo projekte numatoma, kad organų, audinių ir ląstelių donorams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl šios priežasties, turėtų būti mokama ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmos dienos. Pašalpos dydis - 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Politikai mano, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus nedaug papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų (per metus vyksta 1-2 kaulų čiulpų, 4-5 inkstų transplantacijos).
Įstatymo projekto rengimą paskatino žiniasklaidoje pateikiama informacija apie tai, kad audinių, organų ar ląstelių donorams dėl donorystės pripažinus juos laikinai nedarbingais mokama 85 proc. jų kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Projektą teikia Seimo nariai Antanas Matulas, Dangutė Mikutienė, Vida Marija Čigriejienė, Vilija Vertelienė, Manfredas Žymantas, Jonas Juozapaitis ir Vytautas Čepas.