Pagal švelniausią scenarijų A būtų tikėtinas daugumos ribojimų atšaukimas. Tokiam scenarijui būtina, kad dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje neviršytų 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu galioja scenarijus D, kuomet naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų viršija 500.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas abejojo, ar iki sausio 31 dienos, kol tęsis dabar numatyti karantino ribojimai, situacija pagerėtų tiek, kad galėtume tikėtis pakilti bent iki scenarijaus C ir bent šiokių tokių suvaržymų atlaisvinimų.
Minėtasis scenarijus būtų galimas sergamumo rodikliui per 14 dienų esant didesniam nei 100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Jeigu taip įvyktų, būtų galima tikėtis išsaugoti planines sveikatos priežiūros paslaugas, leisti pagrindiniam, viduriniam ir pradiniam ugdymui vykti klasėse, reguliariai testuojant mokytojus bei moksleivius ir pan. Plačiau su visais 4 scenarijais galima susipažinti čia.
Portalas „Delfi“ kalbėjosi su profesoriumi M. Stankūnu, kada gi įmanoma tikėtis karantino suvaržymų atlaisvinimo ir švelnesnio scenarijaus įgyvendinimo.
– Ar iki sausio 31-osios Lietuvoje tikėtinas bent scenarijaus C išsipildymas?
– Nemanau. Sunku prognozuoti, bet manau, kad sausio 31 dieną to trečio scenarijaus dar mes tikrai nepasieksime, nes labai prastoje situacijoje esame dabar.
– Tai dabar taikomi apribojimai nesuveiks?
– Manau, kad jie jau dabar veikia. Kaip tik turėsime Prezidentūroje posėdį ir tai aptarsime. Manau, yra signalų, kurie rodo, kad apribojimai turi poveikį. Aišku, dar turime sulaukti „švarių“ duomenų, kuriems neturėtų įtakos švenčių efektas ar panašiai. Manau, kad tai matysime kitos savaitės pradžioje arba šios savaitės pačioje pabaigoje, bet, kalbant apie kažkokius pirmuosius ženklus, matosi, kad situacija stabilizuojasi.
Tačiau dabartinė situacija, kurioje mes esame, yra tokia bloga, kad net ir pradėjus gerėti vis tiek dar bus blogai, nes iš labai blogo starto startuojame.
Tos priemonės dabar greičiausiai suveiks, tiesiog laukia ilgas tas kelias iki situacijos gerėjimo. Vyrauja nuomonė, kad ribojimus reikėtų mažinti kaip galima greičiau, bet geriau labai neskubėti, nes anksti paskelbus pergalę gali laukti nusivylimas, galime turėti ir trečią bangą, o tada jau bus dar sunkiau. Manau, kad to scenarijaus C nuo vasario 1 tikėtis būtų sunkoka, nebent būtume puikiai susitvarkę per visas šventes ir dabar visos priemonės puikiai veiks. Bet tokios tikimybės didelės nėra.
– Verslams irgi vargu, ar reikėtų tikėtis atlaisvinimo nuo vasario 1-os?
– Nežinau. Dabar dar turime tik sausio 6 dieną. Kas bus sausio 25 dieną, dar sunku nuspėti. Situacija turėtų gerėti. Net pasižiūrėjau, kokios prognozės grupės buvo darytos prieš mėnesį. Jos labai gražiai pildosi. Paklaida išėjo tik apie 1,5 tūkstančio atvejų. Kai yra 48,2 tūkst. susirgimo atvejų, ta 1,5 tūkstančio atvejų paklaida nėra daug. Pagal prognozes, sausio pabaigoje situacija turėtų būti žymiai geresnė negu yra dabar. Bet ar ji bus tokia gera, kad galėtume restoranus atidaryti ar dar kažką, manau, bus atskira diskusija.
– Kada galima būtų tikėtis visiško karantino apribojimų atlaisvinimo?
– Kol kas nežinau. Manau, kad tokios datos tiksliai įvardinti niekas negalėtų, nes mes dar nelabai žinome, kokia yra dabartinė situacija. Optimizmas paremtas mažais skaičiukais ir elementais: mūsų mobilumas sumažėjo, testavimo procentas stabilus, teigiamų testų mažiau, bet tų testų nedaug kol kas padarome.
Matome kol kas nedidelius teigiamus ženklus. Bet koks susidarys bendras vaizdas, labai sunku spėti. Reikia palaukti, kad susidarytų konkreti tendencija, kai matomas mažėjimas. Nes dabar galėčiau įvardinti tik tiek, kad situacija stabilizavosi, bet kad mažėtų, kol kas pasakyti negalime.
Kai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė pirmuosius ribojimus lapkričio 7 dieną, turėjome labai gražią stabilizavimosi situaciją, net, pvz., kalbant apie efektyvų reprodukcinį skaičių R, augimas labai gražiai mažėjo. Ir, jeigu tokia tendencija būtų išsilaikiusi, tas sumažėjimas tęstųsi ir lapkričio antroje pusėje.
Bet kodėl po to situacija „atšoko“ ir turėjome net iki 4 tūkst. naujų atvejų per dieną, reikėtų gilesnių prasmių ieškoti: ar priemonės buvo pakankamai neefektyvios, ar žmonės ne taip atidžiai jų laikėsi, ar dar kažkas – čia jau bus kitų diskusijų objektas.
– Ar turėtų ligoninėse jau šio mėnesio pabaigoje būti geresnė situacija?
– Manau, kad ne. Bet manau, kad situacija turėtų gerėti, net ir kažkur savo „Facebooke“ surašiau tokią labai supaprastintą seką. Situacija turėtų keistis taip: mes matome mobilumo sumažėjimą; toliau seka naujų atvejų mažėjimas; jis persiduoda į apskritai aktyvių atvejų mažėjimo tendenciją; toliau seka stacionarinės pagalbos situacijos gerėjimas ir tada matome kažkokį tvarų mirčių sumažėjimą. Tokia turėtų būti loginė seka.
Manau, jau dabar galima matyti, jeigu tokios tendencijos išliks, kad mobilumas tikrai yra sumažėjęs. Galime matyti pirmus ženklus, kad iš tikrųjų realiai situacija su naujais atvejais irgi mažėja: antradienį buvo paskelbta jau pusantro tūkstančio naujų atvejų ir buvo atlikta apie 10 tūkst. testų. Taigi, galime sakyti, kad naujų atvejų skaičius irgi po truputėlį pradės mažėti. Tai atsilieps aktyviems atvejams. Užsikrėtusių bus mažiau, savaime suprantama, mažiau jų bus guldoma į stacionarus ir tas spaudimas stacionarui mažės. Tokia logika.
– Ar galima tikėtis lengvesnės trečios bangos, nes daug žmonių jau persirgo, be to – prasidėjo skiepijimas nuo koronaviruso?
– Aišku, šitie dalykai turėtų suveikti. Apskritai manau, kad mes turėtume būti iš antrosios bangos išmokę pamokas ir kai kurių dalykų nekartoti. Manau, kad tokių pamokų yra nemažai, kurias reikėtų pabandyti išmokti, nes tikrai buvo klaidų, ne iki galo padarytų dalykų ir panašiai.
