Antradienį konservatoriai Seime suorganizavo konferenciją „Skiepai – saugiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamosioms infekcinėms ligoms“ – sukvietė tos srities specialistus ir iškėlė problemą – daugėjant nesiskiepijančiųjų skaičiui, šalyje auga ir sergamumas užkrečiamomis ligomis.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai parengė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų priemonių siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“, tačiau ji į Seimo darbotvarkę nebuvo įtraukta.

Skatindamas tėvus susirūpinti vaikų sveikata, konservatorių lyderis G. Landsbergis į vieną iš privačių gydymo įstaigų Vilniuje pasikvietė žurnalistus ir jų akivaizdoje pasiskiepijo nuo tymų. Politikas nuo tymų vaikystėje buvo skiepytas, tačiau jis gimė 1982 metais, o tuomet Lietuvoje skiepijama buvo nebent viena vakcina. Tik nuo 1988 metų šalyje pradėta skiepyti dviem vakcinomis, kurios turėtų sudaryti pilną ir ilgalaikį imunitetą prieš ligą.

Tik nuo 1993 metų atsisakyta rusiškos vakcinos, imta skiepyti dabartinius europinius standartus atitinkančiomis dvejomis vakcinomis. Vakcina įtraukta į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių.

Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.

G. Landsbergis po pirmos vakcinos praėjus 2 savaitėms, kaip rekomendavo medikai, atliks antikūnių tyrimą ir, jei reikės, po dar dviejų savaičių vakcinuosis antrą kartą siekiant sukurti ilgalaikį imunitetą.

Gabrielius Landsbergis

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje apie skiepus konservatorė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė žurnalistams užsiminė, kad idėjai skatinti visuomenę skiepytis aršiai nepalaiko Agnė Širinskienė, vadindama tai konservatorių manipuliacijomis. Ką apie tai mano G. Landsbergis?

„Agnė gal iš vis kitų žodžių nežino. Ši problema aktuali visai Lietuvai ir, manau, kad pirmiausia, ką mes galime padaryti – tai pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata. Didžiulis nerimas kyla dėl to, kad vis daugiau tėvų pasirenka neskiepyti savo vaikų, – sako G. Landsbergis.

– <...> Reikėtų mažiau karščiuotis, mažiau politikuoti, o daugiau daryti tai, kas svarbu Lietuvos žmonėms.“

Susisiekus su „valstiete“ A. Širinskiene, ji kalbėjo kiek kitaip – skiepijimosi skatinimo iniciatyvoms ji pritaria, tačiau kaltina konservatorius plagijavimu.

„Ne, niekam neprieštarauju, man tik labai keista, kai konservatoriai plagijuoja ministerijos planus. Aš plagijatą, kaip dėstytoja, labai skeptiškai vertinu. Kai nuplagijuoja pensijų fondų dokumentus ir nuneša į Konstitucinį teismą, plagijuoja Sveikatos apsaugos ministerijos planus ir atneša kaip savo, – sakė A. Širinskienė.

– Kokia čia iniciatyva vogti svetimas idėjas ir pristatyti kaip savas? Ar reikia ministerijai daryti pijarą tam, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl vaistų kompensavimo ir kitų dalykų. Tiesiog ministras dirba taip, kai dirba ministerijos, bet jei atsiranda politinė jėga, kuri nesugeba sugeneruoti jokios savo idėjos, o plagijuoja.“

A. Širinskienės nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija skiepijimo klausimais yra labai aktyvi, nors konservatoriai iniciatyvų pasigenda.

„Ministerija dirbo, o kai kurie populistai, vogdami idėjas save pristato visuomenei. Idėjas reikia ne vogti, o jas patiems jas kurti. Aš labai neigiamai vertinu įstatymo projektų vagystes, žmonės elgiasi tikrai negarbingai“, – sakė A. Širinskienė.

Nuo tymų pasiskiepijęs G. Landsbergis primena, kad šiuo metu Lietuvoje – tymų protrūkis. Iki pirmadienio yra žinoma, kad tymais Lietuvoje šiemet jau sirgo 159 žmonės. Tai kone 5 kartus viršytas sergamumo rodiklis lyginant su visais praėjusiais metais.

„Tai yra liga, kurios mes nematėme dešimtmečiais, mes manėme, kad ją sunaikinome. Tačiau panašu, kad ji grįžo, netgi kai kurie kolegos Seimo salėje yra pasisakę, kad visai neseniai užsikrėtė šia liga, – sakė G. Landsbergis. – Kaip mes žinome, tai yra pavojinga liga, ji ne tik labai smarkiai apkrauna organizmą, bet su ja organizmui labai sunku kovoti. [Kaip antradienį Seimo konferencijoje sakė medikai] tymų virusas iki 2 metų organizmą palieka pažeidžiamą nuo kitų galimų virusų.“

Sveikatos priežiūros įstaigoje politikui specialistai rekomendavo po 2 savaičių pasitikrinti, ar organizmas jau įgijo imunitetą, gal antras skiepas net nėra būtinas, mat G. Landsbergis nuo tymų buvo skiepytas viena vakcina.

Konservatorius gimė 1982 metais, todėl pagal anuomet buvusią tvarką, jis vaikystėje buvo skiepytas viena vakcina.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlyje – 42 000 vakcinų nuo tymų, kuriomis valstybės lėšomis skiepijami vaikai ir žmonės, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos, kitais – žmonės turi pasiskiepyti savo lėšomis.

Kaip sakė visuomenės sveikatos specialistė, prieš skiepijama asmens klausiama, jis nevartojo antibiotikų, nekarščiuoja, neturi jokių gyvybei pavojingų alergijų.

Nuo 1964 metų Lietuvoje pradėta skiepyti viena tymų vakcina, nuo 1988 metų asmenys pradėti skiepyti dviem vakcinomis, tačiau tikėtina, kad tuo pasinaudojo ne visi. Kiti imunitetą įgijo tymais susirgę.

Verta prieš skiepą atlikti antikūnių tyrimą, jei jis parodo, kad apsaugos nėra, tada reikalingi du skiepai. Po pirmojo susidaro imunitetas po 2 savaičių, o po antrojo – ilgalaikis.

Visuomenės sveikatos specialistė sako, kad rekomenduojama kas 10 metų pasitikrinti tymų antikūnių kiekį kraujyje ir pažiūrėti, kiek apsauga yra stipri, nes, jei per tą laiką nebūna kontakto su tymais sergančiu, apsauga „miega“. Kai yra kontaktas su tymais, apsauga suatyvėja, sakė visuomenės sveikatos specialistė.

„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tie skaičiai kiekvieną valandą auga. Per šių metų 2,5 mėnesio yra sergančiųjų skaičius užregistruotas 5 kartus didesnis nei pernai per visus metus. Jie kinta kiekvieną valandą, šiai dienai yra 159 atvejai ir didžiausia dalis sergančiųjų – Kauno apskrityje. Kad ir kaip kalbėtų kiti žmonės, kad apsisaugoti yra kitos priemonės, bet nėra kitos priemonės apsisaugoti išskyrus skiepus. Tai yra specifinė priemonė, gebanti suformuoti specifinį imunitetą prieš vieną ar kitą ligą. Apie tai mes jau kalbėjome seniau ir garsiai, kad, jei žmonės nebesiskiepys, bus problema, šiandien mes tą problemą jau turime, – Seime antradienį sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Kas yra tymai?

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Tymai Europoje

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (392)