Po pastarosios procedūros, leidžiančios džiaugtis gražesne šypsena, kartais pasitaiko atvejų, kai pagalbos tenka ieškoti pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus – otorinolaringologus, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės medikai.
Nereta priežastis – sinusitas – aplink nosį esančių kaulinių ertmių (sinusų) gleivinės uždegimas. Liga pasireiškia labai nemaloniais simptomais: „užgulta“ nosimi, spaudimo ar skausmo pojūčiu kaktos ar akių srityje, pūlingomis išskyromis, pasunkėjusiu kvėpavimu, galvos skausmu. Ūmaus sinusito metu žmogus gali karščiuoti. Sinusitas gali prasidėti peršalus, atsiradus alerginei reakcijai, vartojant tam tikrus vaistus. Dar viena šios ligos priežastis yra odontogeninė – tai dėl dantų ir apydančio ligų arba jų gydymo atsirandantis sinusitas.
„Reikėtų pabrėžti, kad sinusitą gali sukelti pirmųjų – trečiųjų krūminių dantų ir antrųjų kaplių problemos. – LSMU Kauno ligoninės gydytojas otorinolaringologas Nerijus Rimkūnas atkreipia dėmesį, kad pacientų su tokios kilmės sinusitu vis dar pasitaiko. – Esant odontogeninės kilmės sinusitui, sinusų gleivinės uždegimą sukelia įvairios su dantimis ar apydančiu susijusios problemos, tokios kaip dantų pūliniai ar odontologinių procedūrų metu į sinusus patenkantys svetimkūniai. Lietuvių dantų būklė yra gana prasta, tad patologija paplitusi“.
Anot gydytojo, kai kurių žmonių viršutinių dantų ir sinuso ryšys yra artimas, – dantų šaknis nuo sinuso skiria tik gleivinė, o kartais dantų šaknys gali išsikišti į sinusą. Šie žmonės yra ypač jautrūs bet kokiai infekcijai.
„Būna, kad gydant tokių dantų šaknų kanalus, pažeidžiama šaknies viršūnėlė, ir medžiaga, skirta kanalui plombuoti, patekusi į sinusą, sukelia uždegimą, kuris tampa pūlingo sinusito pradžia. Tokiu atveju, atlikę radiologinį tyrimą, matome sinuse esantį svetimkūnį“, – paaiškina gydytojas N. Rimkūnas.
LSMU Kauno ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė teigia, kad su problemomis žmonės gali susidurti ir po dantų implantavimo. Jei pasirenkamas per ilgas varžtas, įsriegus, jis patenka į sinuso ertmę. Organizmo reakciją į svetimkūnį gali būti ūmi.
„Vienai pacientei po įsriegimo praėjus savaitei, iš nosies pradėjo bėgti pūlingos išskyros, o geriami antibiotikai nepadėjo. Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, paaiškėjo, kad dalis varžto pateko į sinusą“, – pasakoja specialistė. Jos teigimu, yra vienas specifinis tokio sinusito simptomas, – paprastai sinusitas pasireiškia pūlingomis išskyromis, jaučiamu nemaloniu kvapu, skausmo ar tempimo jausmu. Išskirtinis odontogeninės kilmės sinusitų bruožas tas, jog jie yra vienpusiai, – išskyros ar blogas kvapas jaučiami tik vienoje šnervėje. Toje pusėje, kur yra taisytas dantis ar sriegtas implantas.“
Gydytoja pažymi, kad pacientų diagnozei patvirtinti gali būti pasitelkiamas kompiuterinės tomografijos tyrimas.
LSMU Kauno ligoninės specialistai teigia, kad kilus problemai dėl implantų, pirmiausia reikia šalinti patį implantą.
„Antibiotikai šiuo atveju yra tik laikinas ir neefektyvus sprendimas. Kol svetimkūnis bus sinuse, problemos kartosis. Pas mus ateina žmonių, kurie dėl sinusito kenčia keletą mėnesių. Gydosi vienais antibiotikais, vėliau – kitais, o liga vis atsinaujina. Jei nustatome, kad problemų kyla dėl implanto, siunčiame atgal pas odontologus, atlikusius implantaciją ar kitą odontogeninę procedūrą“, – pasakoja B. Zykienė.
Otorinolaringologo N. Rimkūno nuomone, kai problema susijusi su dantų šaknimis, galimi keli pagalbos variantai.
„Jei sinusito priežastis – odontogeninė, siunčiame žmogų pas odontologus. Paprastai, sugydžius šaknis ar ištraukus dantį, problemos pasibaigia. Jei uždegimas kilo dėl į sinusus patekusios medžiagos, reikia ją šalinti, priklausomai nuo vietos, arba per nosies landas, endoskopinės mikrochirurginės sinusų operacijos metu, arba per priekinę sinuso sienelę, po viršutine lūpa.“
Svarbu neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis pagalbos į medikus, ypač, jei sinusitas kartojasi, – pabrėžia LSMU Kauno ligoninės atstovai.
